SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Hipercholesterolemija: priežastys, simptomai ir gydymas

Lukas Grinčius Paskelbė Lukas Grinčius
2025 26 spalio
Kategorija Ligos
0
Share on FacebookShare on Twitter

Susiję įrašai

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

2025 6 lapkričio
CMV serologinis tyrimas

CMV serologinis tyrimas

2025 6 lapkričio

Kepenų kvapas

2025 6 lapkričio

Trąšų ir augalų tręšimo priemonių apsinuodijimas

2025 6 lapkričio

Hipercholesterolememija – tai būklė, kai kraujyje susikaupia per daug „blogojo“ cholesterolio (MTL). Šios medžiagos perteklius didina riebalų sankaupas arterijose – tai vadinama ateroskleroze. Dėl to didėja širdies priepuolio ir insulto rizika. Aterosklerozė yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl pasaulyje tiek daug žmonių susiduria su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kas yra hipercholesterolemija?

Hipercholesterolememija – tai lipidų apykaitos sutrikimas, kuomet daugėja mažo tankio lipoproteinų (MTL) arba „blogojo“ cholesterolio. Jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse, apsunkina kraujotaką ir gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Tokie pokyčiai ilgainiui veda prie širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimų.

Kada laikoma, kad cholesterolio kiekis per didelis?

Hipercholesterolemija gali būti diagnozuojama, kai nustatomas aukštas MTL cholesterolio kiekis kraujyje. Konkrečios ribos priklauso nuo kitų rizikos veiksnių, tačiau paprastai:

  • Jei nėra papildomų rizikos veiksnių, pavojingi rodikliai prasideda nuo 190 mg/dL.
  • Jeigu yra bent vienas rizikos veiksnys, pavojingas jau 160 mg/dL lygis.
  • Turint du ar daugiau rizikos veiksnių, riba mažėja iki 130 mg/dL.

Įprastai gydytojai nustato individualią optimalią ribą – dažniausiai nuo 116 mg/dL iki mažiau nei 70 mg/dL, priklausomai nuo bendros rizikos.

  • Amžius
  • Padidėjęs kraujospūdis
  • Ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų šeimos istorija
  • Cukrinis diabetas
  • Mažas DTL („gerojo“ cholesterolio) kiekis

Ar hipercholesterolemija ir hiperlipidemija yra tas pats?

Nors terminai panašūs, jie nėra tapatūs. Hipercholesterolemija reiškia konkrečiai aukštą MTL cholesterolio lygį. Hiperlipidemija – bendresnė sąvoka, apimanti visų kraujo riebalų (lipidų) padidėjimą, ne tik „blogojo“ cholesterolio.

Kam gresia padidėjęs cholesterolio kiekis?

Hipercholesterolemija dažniau nustatoma vyresniems nei 40 metų žmonėms. Rizika didėja moterims po menopauzės, taip pat tam tikrų Azijos šalių gyventojams. Ši būklė dažnesnė moterims nei vyrams.

Kaip dažnai pasitaiko ši būklė?

Aukšto cholesterolio problema iš tiesų gana paplitusi – ja serga apie kas dvidešimtas žmogus. Skaičiuojama, kad beveik trečdalis suaugusiųjų turi per didelį MTL kiekį kraujyje.

Kaip hipercholesterolemija veikia organizmą?

Nevaldomas cholesterolio kiekis gali paspartinti įvairias širdies ir kraujagyslių ligas. Gali išsivystyti:

  • Insultas
  • Koronarinė širdies liga
  • Periferinių arterijų ligos

Hipercholesterolemijos simptomai

Dauguma asmenų nejaučia jokių simptomų. Kai cholesterolio kiekis būna itin didelis, oda aplink akis ar jungiamajame audinyje gali atsirasti geltoni riebalų sankaupos (ksanteliazma, ksantoma). Taip pat gali susidaryti baltas žiedas aplink akies rageną (ragenos lankas).

Hipercholesterolemijos priežastys

Pagrindiniai lemiantys veiksniai gali būti paveldėti arba įgyti. Dažniausios priežastys:

  • Paveldima polinkis (šeiminė hipercholesterolemija)
  • Maisto produktai, kuriuose gausu sočiųjų ir transriebalų
  • Fizinio aktyvumo trūkumas
  • Rūkymas
  • Kepenų ligos
  • Cukrinis diabetas
  • Skydliaukės veiklos sutrikimai
  • Valgymo sutrikimai, pavyzdžiui, anoreksija
  • Lėtinis inkstų nepakankamumas ar nefrozinis sindromas
  • Tam tikri vaistai (pvz., amiodaronas, rosiglitazonas, ciklosporinas, hidrochlorotiazidas)

Kaip nustatoma ši būklė?

Dažniausiai hipercholesterolemija pastebima įprasto sveikatos patikrinimo metu. Gydytojas:

  • Apklausia apie Jūsų su sveikata ir šeimos istoriją
  • Atlieka fizinį ištyrimą
  • Skiria lipidų kiekio kraujyje tyrimą (paprastai ryte, nevalgius)

Kai kuriais atvejais, esant šeiminei hipercholesterolemijai, būna reikalingi ir genetiniai tyrimai. Jei tokia diagnozė patvirtinama, to paties gali reikėti ir artimiausiems šeimos nariams.

Hipercholesterolemijos gydymas

Siekiant sumažinti MTL cholesterolio lygį kraujyje ir apsisaugoti nuo širdies ligų, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų. Tai apima įvairiausius žingsnius:

  • Didinti fizinį aktyvumą
  • Stengtis išlaikyti sveiką svorį
  • Valgyti kuo mažiau sočiųjų riebalų turinčių produktų
  • Mokytis valdyti stresą
  • Gerti paskirtus vaistus cholesterolio kiekiui mažinti
  • Nenaudoti tabako gaminių
  • Kontroliuoti kraujo spaudimą ir cukraus kiekį kraujyje
  • Sunkiais atvejais gali būti taikoma lipoproteinų aferezė (speciali procedūra, kai iš kraujo pašalinamos dalis riebalų)

Mityba sergant hipercholesterolemija

Siekiant sumažinti MTL kiekį, pravartu:

  • Riboti alkoholio kiekį
  • Valgyti daugiau daržovių, vaisių, nesmulkintų grūdų produktų
  • Vengti riebaluotų pieno produktų, raudonos mėsos, riebių desertų

Vaistai nuo padidėjusio cholesterolio

Esant poreikiui, gydytojas skiria vaistus, kurie mažina cholesterolio kiekį:

  • Statinus
  • PCSK9 inhibitorius
  • Ezetimibą
  • Tulžies rūgščių rišiklius
  • Niaciną
  • Bempedo rūgštį

Esant paveldimai formai, gali būti taikomi specifiniai medikamentai.

Kaip greitai matomi gydymo rezultatai?

Dažniausiai praėjus 8–12 savaičių nuo vaistų pradžios, atliekamas pakartotinis kraujo tyrimas. Jeigu nepavyksta pasiekti norimų rodiklių, gydytojas gali padidinti vaisto dozę, pakeisti vaistą į kitą arba paskirti papildomai papildomą medikamentą.

Kaip sumažinti riziką?

Galite sumažinti savo riziką laikydamiesi šių principų:

  • Reguliariai judėti
  • Išlaikyti tinkamą kūno svorį
  • Rinktis mažesnio riebumo maistą
  • Nevartoti tabako gaminių

Perspektyvos ir savijauta ateityje

Padidėjęs cholesterolio kiekis – tai būklė, kurią teks valdyti visą gyvenimą. Įprastus sveikos gyvensenos įpročius pritaikius kasdienybėje, jie tampa natūralia rutina. Gera žinia – net ir nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, daugiau vaikščioti ar dažniau rinktis augalinius patiekalus, duoda didelę naudą.

Panašu, kad ilgalaikis cholesterolio kontroliavimas leidžia maksimaliai sumažinti pavojų sirgti sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Jei cholesterolio lygis lieka didelis, vystosi aterosklerozė, kas gali sukelti rimtų komplikacijų – širdies infarktą ar insultą. Tačiau savalaikė pagalba ir tikslingai taikomas gydymas leidžia lengvai išvengti šių pasekmių.

Kasdienybė su padidėjusiu cholesteroliu

Valdyti cholesterolio lygį – tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis pastovaus dėmesio. Naudokite gydytojo rekomenduotas priemones bei vaistus, ir laikykitės sveikos gyvensenos principų:

  • Judėkite kiekvieną savaitės dieną, kiek leidžia galimybės
  • Nevartokite tabako
  • Venkite maisto, kuriame daug sočiųjų ir transriebalų

Reguliariai lankykitės pas gydytoją – taip galėsite stebėti cholesterolio kiekį ir įvertinti taikomų priemonių veiksmingumą. Gydytojas prireikus gali koreguoti paskirtą gydymą, jei atsirastų šalutinių poveikių ar reikėtų papildomų sprendimų.

Apie ką verta pasikalbėti su gydytoju?

  • Kokia fizinė veikla būtų naudingiausia jūsų situacijoje?
  • Gal gydytojas gali padėti pasirinkti rūkymo metimo programą?
  • Galbūt verta apsilankyti pas mitybos specialistą?

Nors cholesterolio kontrolė – procesas, kuris užtrunka, tinkamas požiūris ir profesionali pagalba leidžia užtikrinti gerą savijautą ilgus metus.

Lukas Grinčius

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą. Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus. Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti. Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.

Susiję Pranešimai

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?
Maistas

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

Paskelbė Agnė Vaitkutė
2025 6 lapkričio
CMV serologinis tyrimas
Tyrimai

CMV serologinis tyrimas

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 6 lapkričio
Kepenų kvapas
Ligų simptomai

Kepenų kvapas

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 6 lapkričio
Kitas įrašas

Hiperdontija (dantų perteklius): simptomai, priežastys ir gydymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Cholesterolio norma pagal amžių

Cholesterolio norma pagal amžių

2025 26 spalio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2025 26 spalio
Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

2025 6 lapkričio
CMV serologinis tyrimas

CMV serologinis tyrimas

2025 6 lapkričio
Kepenų kvapas

Kepenų kvapas

2025 6 lapkričio
Trąšų ir augalų tręšimo priemonių apsinuodijimas

Trąšų ir augalų tręšimo priemonių apsinuodijimas

2025 6 lapkričio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?
  • CMV serologinis tyrimas
  • Kepenų kvapas

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.