Hiperkapnija (hiperkarbija): priežastys, simptomai ir gydymas

Anglies dvideginio perteklius kraujyje, kitaip dar vadinamas hiperkapnija, gali pasireikšti įvairiais simptomais – nuo nuovargio ir ūmesnio dusulio iki staigių neurologinių pokyčių. Jei ši būklė užsitęsia, žmogui gali būti sunkiau kvėpuoti, dažniau skaudėti galvą ar varginti dieninis mieguistumas. Staiga išsivysčius hiperkapnijai galimi rimti sutrikimai – painiava, dezorientacija, o kartais ir traukuliai.

Kas yra hiperkapnija?

Hiperkapnija – tai būklė, kai kraujyje kaupiasi per daug anglies dvideginio (CO₂). Kiekviena mūsų kūno ląstelė kasdien gamina anglies dvideginį kaip energijos apykaitos šalutinį produktą. Šią dują eritrocitai perneša iš mūsų organų bei audinių į plaučius, kur ją iškvepiame. Jei ši grandinė sutrinka, anglies dvideginio pašalinimas tampa neefektyvus ir dujos ima kauptis kraujyje.

Koks skirtumas tarp hiperkapnijos ir hipoksemijos?

Hiperkapnija reiškia, kad kraujyje yra per daug CO₂, o hipoksemija – kad trūksta deguonies. Abi šios būklės gali pasireikšti kartu, o viena dažnai lemia kitos išsivystymą.

Hiperkapnijos simptomai

Dusulys arba pasunkėjęs kvėpavimas
Galvos skausmas
Nuolatinis mieguistumas ar vangumas dienos metu
Painiava, orientacijos sutrikimai
Sumažėjęs budrumas ar sąmonės pakitimai
Paranojos pojūtis
Nusiminimas, nuotaikų svyravimai
Traukuliai

Ilgai trunkanti hiperkapnija dažniausiai pasireiškia neryškiais simptomais, tokiais kaip nuovargis ar galvos skausmas, kurie ilgainiui gali komplikuotis neurologiniais požymiais. Staigi hiperkapnija sukelia ženklų organizmo nukrypimą nuo normos – kvėpavimas tampa paviršutiniškas, žmogus jaučia sunkumą, sutrinka sąmonė.

Susiję įrašai

Hiperkapnijos priežastys

Ši būklė išsivysto, kai dėl tam tikrų sutrikimų organizmas negali pašalinti anglies dvideginio. Tai gali nutikti lėtai (sulėtėjus kvėpavimui, vadinamai hipoventiliacijai) arba jei plaučiai gauna pakankamai oro, bet nėra tinkamo kraujo apytakos kontakto, ir CO₂ iš organizmo nepašalinamas (V/Q disbalansas).

Lėtinės plaučių ligos (ypač lėtinė obstrukcinė plaučių liga, miego apnėja)
Nervų sistemos, stuburo ar raumenų pažeidimai (pvz., išsėtinė sklerozė, raumenų distrofija, nugaros ar nervinių ląstelių pažeidimai)
Krūtinės ląstos ar stuburo anatominiai pokyčiai (pvz., laisva krūtinės ląstos siena, ankilozinis spondilitas)
Apsinuodijimas ar toksinai (pavyzdžiui, stabligė, botulizmas)
Kraujo apytakos (kraujagyslių) sutrikimai, plaučių embolija
Sutrikęs kvėpavimą reguliuojančių centrų veikimas (insultas, hipotirozė, raminančių vaistų ar opioidų perdozavimas, nutukimo hipoventiliacijos sindromas).

Be to, CO₂ kiekį gali laikinai padidinti sportas ar karščiavimas, tačiau daugeliu atveju organizmas sugeba natūraliai atkurti pusiausvyrą. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, sergant COPD, grynas deguonis gali padidinti hiperkapnijos riziką.

Rizikos veiksniai

Hiperkapnijos pavojus didesnis asmenims, kuriuos kamuoja širdies, plaučių, raumenų ar nervų sistemos ligos. Be to, kai kurie vaistai, pavyzdžiui, opioidai ar benzodiazepinai, gali slopinti kvėpavimą ir lemti CO₂ kaupimąsi.

Galimos komplikacijos

Respiracinė acidozė (kraujas tampa pernelyg rūgštus dėl CO₂ pertekliaus)
Kvėpavimo nepakankamumas (organizmas nebegauna reikalingo kiekio deguonies į audinius)
Širdies sustojimas
Koma

Kaip nustatoma hiperkapnija

Diagnozuojant hiperkapniją atliekami kraujo tyrimai, kuriais matuojamas CO₂ kiekis. Taip pat tiriami galimi šios būklės priežastiniai veiksniai.

Pagrindiniai tyrimai

Pulsoksimetrija – neskausmingas tyrimas, kai ant piršto uždedamas jutiklis, rodantis deguonies koncentraciją kraujyje.
Arterinio kraujo dujų analizė – adata paimamas kraujo mėginys iš riešo, rankos ar kirkšnies, nustatant CO₂ kiekį.
Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas, intoksikacijos žymenys, anglies dioksido nustatymas, skydliaukės funkcijos patikra.
Vaizdiniai tyrimai – plaučių ar galvos rentgenograma, kompiuterinė tomografija ieškant lėtinių ar ūmių ligų požymių.
Plaučių funkcijos testai – vertinama, kaip efektyviai veikia plaučiai.

Gydymo metodai

Hiperkapnijos gydymas priklauso nuo priežasties. Gali būti taikomi šie būdai:

Neinvazinė ventiliacija per kaukę (pavyzdžiui, CPAP ar dvigubo slėgio BiPAP aparatai)
Deguonies terapija
Vaistai, neutralizuojantys kai kurių medžiagų (ypač raminamųjų ar opioidų) perdozavimo poveikį
Mechaninė plaučių ventiliacija

Pacientams, sergantiems kai kuriomis lėtinėmis plaučių ligomis, papildomo deguonies vartojimas gali padidinti anglies dvideginio kiekį kraujyje, todėl būtina gydymo planą derinti su gydytoju.

Prevencija

Geriausia hiperkapnijos profilaktika – atsakingai vartoti paskirtus vaistus ir nuosekliai gydyti pagrindines ligas. Sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis svarbu laiku atpažinti paūmėjimus ir tartis su gydytoju dėl jų valdymo.

Prognozė

Hiperkapnijos pasekmės visų pirma priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Daugeliu atvejų, kai diagnozė nustatoma ir gydymas pradedamas laiku, būklė yra kontroliuojama ar visiškai išgydoma. Kai kuriuos hiperkapnijos atvejus, susijusius su miego apnėja, galima valdyti naudojant specialius prietaisus ar net atliekant chirurgines intervencijas.

Kai kuriais tyrimais nustatyta, kad sergantys lėtinėmis plaučių ligomis žmonės, kuriems išsivysto hiperkapnija, turi nepalankesnę sveikatos prognozę nei tie, kuriems šios būklės nėra.

Kasdienis gyvenimas ir savirūpa

Jei diagnozuota liga, didinanti hiperkapnijos riziką, būtina atsakingai laikytis gydymo rekomendacijų ir stebėti savo savijautą. Sergant lėtinėmis plaučių ligomis ar miego apnėja svarbu žinoti pirmuosius hiperkapnijos požymius ir apie juos laiku pranešti sveikatos specialistui.

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtina kreiptis į gydytoją, jeigu jaučiate nuolatinį dusulį, mieguistumą ar kitus minėtus simptomus, o ypač jei sergate liga, didinančia hiperkapnijos riziką.