Hipersomnija – tai būklė, kai žmogus dienos metu nuolat jaučiasi išsekęs, nepaisant to, kad naktį miega pakankamai arba net daugiau nei įprastai.
Visiems kartais norisi nusnūsti per pietus ar po sunkios dienos. Tačiau jei pasireiškia hipersomnija, nuovargis tampa nuolatiniu palydovu – dienos mieguistumas atsiranda staiga ir nekontroliuojamai. Žmogus netikėtai gali užmigti bet kur ir bet kada, net nesuprasdamas, kada tai nutiko. Tokia situacija tampa problema tiek darbe ar mokykloje, tiek bendraujant su artimaisiais. Be to, nevaldomas mieguistumas didina nelaimingų atsitikimų ir traumų riziką.
Jeigu dažnai jaučiatės nepailsėję, nors miego trūkumo nėra, svarbu pasitarti su gydytoju. Hipersomnija savaime neišnyksta ir gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą.
Hipersomnijos simptomai
Hipersomnijos simptomai gali būti labai įvairūs ir daryti įtaką ne tik savijautai, bet ir santykiams su kitais žmonėmis. Dažniausiai pasitaiko:
- Nuolatinis arba pasikartojantis per didelis mieguistumas dieną
- Nervingumas, nerimas, dirglumas
- Sumažėjusi energija, vangumas
- Sunkumai atsibudus rytais ar po dienos miego, pasireiškiant „miego girtumui“
- Galvos skausmai, prasta atmintis
- Apatiškumas, sumišimas, pyktis pabudus
- Restlessumas (negalėjimas nusėdėti vietoje), haliucinacijos, miego paralyžius
- Miego trukmė – daugiau nei 11 valandų per parą, tačiau net ir po ilgo miego sunku pabusti, dienos metu ir toliau pasireiškia stiprus mieguistumas
- Dienos miegas nesukelia žvalumo – po snūstelėjimų vis tiek jaučiamasi mieguistai
- Sunkumai susikaupti ar išlaikyti dėmesį
- Sumažėjęs apetitas
Hipersomnijos priežastys
Tikslios hipersomnijos priežastys ne visada žinomos. Kai kuriais atvejais pavyksta nustatyti ją sukeliančius veiksnius, bet dažniausiai hipersomnija atsiranda be aiškios priežasties ir vadinama idiopatine. Tyrimai rodo, kad galimi šie rizikos veiksniai ir mechanizmai:
- Imuninės sistemos pokyčiai po persirgtų virusinių ligų
- Pakitimai smegenų sandaroje ar storis
- Paveldimumas, genetiniai skirtumai
- Neurotransmiterių (smegenų cheminių pasiuntinių) pokyčiai
Pagrindiniai hipersomnijos tipai
- Pirminė hipersomnija. Ši hipersomnija atsiranda savaime, be kitų ligų įtakos. Jai priskiriamos:
- Idiopatinė hipersomnija – dažniausiai pasitaikanti forma, kai priežastis nėra aiški.
- Kleine-Levin sindromas – labai reta būklė, kai žmogus epizodiškai gali miegoti net 16–20 valandų per parą.
- Narkolepsija – kai smegenys praranda gebėjimą reguliuoti budrumą ir miegą.
- Antrinė hipersomnija. Šio tipo hipersomnija atsiranda dėl kitų sveikatos problemų ar išorinių veiksnių:
- Alkoholis, kanapės, opiatai ir kitos svaiginančios medžiagos
- Įvairios ligos, veikiančios raumenis, centrinę nervų sistemą ar smegenis, taip pat psichikos sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, depresija
- Galvos traumos, stiprūs smegenų sužeidimai
- Miego stoka – jei nuolat nemiegama pakankamai (dažniausiai suaugusiems reikia 7–9 valandų miego per parą)
- Prasta miego kokybė – dažni prabudimai, pašaliniai trikdžiai, miego apnėja ir kiti miego sutrikimai
- Vaistų poveikis – kai kurie raminamieji, raumenų atpalaiduojamieji ar antipsichotikai, taip pat nutraukus stimuliuojančių vaistų vartojimą
Kas dažniau susiduria su hipersomnija?
Nors hipersomnija gali ištikti bet ką, pastebima, kad ji dažniau pasireiškia žmonėms:
- Vėlyvos paauglystės (17–24 metų) ar jauno suaugusio amžiaus
- Priskiriamiems moteriškai lyčiai pagal biologinius požymius
- Kurių šeimoje buvo hipersomnijos atvejų
Kaip diagnozuojama hipersomnija?
Nustatant hipersomniją, gydytojas įvertina jūsų savijautą, simptomus ir jų įtaką kasdienybei. Svarbu aprašyti, kaip miegate, kokius pokyčius pastebite. Kartais paskiriama konsultacija pas miego specialisto.
Neretai rekomenduojama kelias savaites vesti miego dienoraštį, kuriame žymima, kada užmiegate ir pabundate. Gali būti, kad gydytojas paprašys mūvėti specialų riešo prietaisą, fiksuojantį miego–nubudimo ciklų pokyčius.
Norint patvirtinti diagnozę, dažnai atliekami keli tyrimai:
- Miego tyrimas (polisomnografija)
- Daugybinio miego latencijos testas (MLST)
- Anketos apie dienos mieguistumą (pvz., Epwoortho skalė)
Gydymo galimybės
Hipersomnijos valdymas paprastai apima vaistų skyrimą ir miego higienos tobulinimą – būtina derinti kelis būdus:
- Vaistai, skirti budrumui palaikyti – gydytojas pritaikys preparatą pagal hipersomnijos tipą
- Nuosekli vakaro rutina ir ramaus miego aplinka padeda geriau išsimiegoti. Prieš miegą patartina vengti kofeino, alkoholio bei sporto.
- Psichoterapija ar palaikymas, jei hipersomnijos priežastis – stresas, nerimas ar depresija. Pokalbiai su specialistu naudingi net ir tuomet, kai ligos poveikis santykiams tampa iššūkiu.
- Jeigu hipersomnija atsirado dėl kitos ligos ar priežasties, pirmiausia taikomas pagrindinės problemos gydymas.
Ar hipersomnijos galima išvengti?
Deja, daugeliu atvejų hipersomnijos išvengti neįmanoma – ypač jei ji yra idiopatinė, kuri atsiranda netikėtai ir be aiškios priežasties. Svarbiausia rūpintis pakankama ir kokybiška kasdienio miego trukme, tačiau prevencijos galimybės labai ribotos.
Nors visiškai užkirsti kelio hipersomnijai sudėtinga, ją galima suvaldyti ir ženkliai pagerinti kasdieninę savijautą. Pasitariant su gydytoju, galima susidaryti realistiškus tikslus ir rasti geriausius būdus gyventi su šiuo sutrikimu.
Perspektyvos ir eiga
Hipersomnijos išgydyti kol kas nėra galimybės, tačiau tinkamai parinktas gydymas ir budrumą stiprinančios priemonės gali gerokai sumažinti simptomų intensyvumą. Dalis žmonių, taikydami kompleksinį gydymą, pastebi, kad būklės paūmėjimai retesni ar trumpesni.
Būna atvejų, kai hipersomnija daro įtaką saugumui, todėl svarbu pasitarti dėl kasdienės veiklos – pavyzdžiui, prieš vairuojant automobilį. Gydytojas padės nustatyti, kas jums tinka ir kas gali būti nesaugu.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Pradėjus gydymą reikalingi reguliarūs susitikimai su gydytoju, kad būtų vertinamas progresas ir koreguojamas gydymo planas. Jei atsiranda naujų simptomų arba nevalingai vis dažniau užmiegate dienos metu – nedelskite kreiptis pagalbos. Gali prireikti papildomų miego tyrimų ar testų.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju:
- Kokie vaistai gali būti naudingi mano atveju?
- Ar man saugu vairuoti?
- Kokie tyrimai bus reikalingi?
- Koks hipersomnijos tipas būdingas mano situacijai?
Narkolepsija ir hipersomnija – kuo jos skiriasi?
Hipersomnija apima įvairius sutrikimus, kuriems būdingi nuolatiniai stipraus mieguistumo simptomai. Narkolepsija laikoma viena iš hipersomnijos formų. Jai būdingos staiga užplūstančios miego atakos, trunkančios mažiau nei valandą – pabudus dažnai jaučiamasi žvaliau.
Kiti hipersomnijos variantai gali sukelti ilgesnius užmigimo periodus, tačiau prabudus dažniausiai žvalumo nejaučiama. Jei pastebite, kad dažnai užmiegate neplanuotai – svarbu išsitirti, nes tik gydytojas gali nustatyti tikslų hipersomnijos tipą ir paskirti veiksmingą pagalbą.