Hipertenzinė retinopatija: priežastys, simptomai ir gydymas

Hipertenzinė retinopatija – tai akių liga, kurią sukelia ilgalaikis aukštas kraujospūdis. Dėl užsitęsusios kraujagyslių apkrovos pažeidžiama tinklainė – akies gale esantis sluoksnis, atsakingas už šviesos signalų vertimą vaizdu į mūsų regimą pasaulį. Norint gerai matyti, būtina, kad tinklainė būtų pakankamai aprūpinta krauju, tačiau hipertenzija šį procesą trikdo, o per ilgą laiką pažeisti tinklainės audiniai gali lemti regėjimo pablogėjimą ar net praradimą.

Kuo svarbi ši būklė?

Hipertenzinė retinopatija yra ne tik akių sveikatos rodiklis. Tai dažnai yra pirmas signalas, kad jūsų kraujospūdžio kontrolė pablogėjusi ir tai jau daro neigiamą įtaką visam organizmui. Mat aukštas kraujospūdis pažeidžia ne tik akių, bet ir širdies, smegenų bei kitų organų kraujagysles. Tad šios ligos diagnozė gali būti savotiškas įspėjimas pasirūpinti savo sveikata, nes ignoruoti tokių ženklų nereikėtų – jie gali išryškėti tik po daugelio metų.

Kaip dažnai pasitaiko hipertenzinė retinopatija?

Ši būklė dažniausiai nustatoma vyresniems nei 40 metų žmonėms, kadangi ilgalaikė hipertenzija yra dažna šiame amžiuje. Manoma, kad ši liga gali kamuoti nuo 4 % iki beveik 19 % suaugusiųjų, kurie neserga diabetu. Hipertenzinė retinopatija pasitaiko visų rasių ir tautybių žmonėms, tačiau dažniau ji diagnozuojama tam tikrų populiacijų atstovams, pavyzdžiui, asmenims juodaodžiams ar kinų kilmės žmonėms.

Hipertenzinės retinopatijos simptomai

Didžioji dalis žmonių nejaučia jokių simptomų, kol liga nėra pažengusi. Kiek sunkesniais atvejais galite pastebėti, kad regėjimas silpsta – vaizdas tampa neryškus ar sunkiau įžiūrimas.

Susiję įrašai

Hipertenzinės retinopatijos priežastys

Ši liga išsivysto dėl nuolat padidėjusio kraujospūdžio, kuris ilgainiui pažeidžia tinklainės kraujagysles. Dėl spaudimo šios kraujagyslės susiaurėja ir sustandėja, todėl silpnėja kraujo pritekėjimas į tinklainę. Kartais kraujagyslė susiaurėja tik viename taške – panašiai, kaip spaudžiant šiaudelį – o kartais per visą savo ilgį. Tai lemia tinklainės mitybos sutrikimus ir tolimesnius pažeidimus.

Rizikos veiksniai

Ilgalaikė hipertenzija
Kraujagyslių ligos, pavyzdžiui, miego arterijų pažeidimai
Rūkymas ar kitos tabako vartojimo formos
Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
Viršsvoris ar nutukimas
Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje
Kreatinino kiekio padidėjimas kraujyje
Baltymų (albumino) atsiradimas šlapime

Galimos komplikacijos

Palaipsnis regos silpnėjimas ar net aklumas
Tinimas tinklainės srityje (dar vadinamas geltonosios dėmės edema)
Sutrikusi kraujotaka tinklainėje ar regos nerve
Tinklainės atšoka – kai ji atsiskiria nuo po apačia esančių audinių
Padidėja rizika užsikimšti tinklainę maitinančioms arterijoms ar venoms, ypač jei sergate diabetu

Kaip nustatoma ši liga?

Akių gydytojas gali diagnozuoti hipertenzinę retinopatiją, pasidomėjęs jūsų sveikatos istorija (ar sirgote padidėjusiu kraujospūdžiu) ir atlikęs išsamų akių ištyrimą. Papildomai dažnai atliekami tinklainės vaizdai, pavyzdžiui, optinė tomografija ar kiti specialūs fotografavimo metodai, leidžiantys tiksliai įvertinti tinklainės pažeidimus.

Tinklainės pokyčiai sergant hipertenzine retinopatija

Susiaurėjusios ir sutirštėjusios smulkiosios kraujagyslės
Tinklainėje matomi dėmelės primenantys gelsvi ar pilkšvi plotai (vadinamieji vatos kamuolėliai)
Susidaro smulkūs raudoni taškeliai (mikroaneurizmos)
Geltoni riebalų ar baltymų ploteliai (sunkios eksudatai), atsiradę dėl kraujagyslių pažeidimo
Regos nervo galvos paburkimas (papiledema), kuris dažniau atsiranda užleistoje ligos stadijoje

Hipertenzinės retinopatijos išreikštumo laipsniai

Ligą gydytojai vertina pagal laipsnius – nuo pirmojo, kai matomas tik nežymus kraujagyslių siaurėjimas, iki ketvirtojo, kai pastebimi rimti tinklainės ir regos nervo pažeidimai. Kartais naudojama ir trijų laipsnių klasifikacija: lengva forma, vidutinio sunkumo ir piktybinė, kai pažeidimai ypač dideli.

Gydymo galimybės

Svarbiausias gydymo tikslas – sumažinti kraujospūdį. Tam rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, o prireikus skiriami vaistai. Gydymo planas pritaikomas individualiai pagal jūsų poreikius.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Normalaus kūno svorio palaikymas
Subalansuota širdžiai palanki mityba, ypač sumažinant druskos vartojimą
Reguliari mankšta – bent 150 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo per savaitę
Mažinti arba visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo

Jei vien gyvenimo pokyčių nepakanka, gydytojas gali paskirti medikamentus kraujospūdžiui kontroliuoti. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir nenutraukti gydymo savarankiškai.

Ar galima pasveikti?

Gydymas leidžia tinklainės audiniui atsigauti, ypač jei pradėtas ankstyvoje stadijoje. Kai kurie pažeidimai gali pamažu išnykti, tačiau tai priklauso nuo to, kiek liga pažengusi. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti regėjimo sutrikimų ar jų išgydyti.

Kaip apsisaugoti nuo ligos?

Kasmet apsilankyti pas gydytoją ir išsitirti kraujospūdį. Laiku sužinoję apie padidėjusį spaudimą galite imtis veiksmų jį mažinti.
Kraujospūdžio stokos stebėsena ir valdymas. Jei skaičiai per aukšti – laikykitės gydytojo patarimų, keiskite mitybą ar gyvenimo būdą, prireikus vartokite vaistus.

Gyvenimo su hipertenzine retinopatija perspektyvos

Ligą įveikti ar stabilizuoti įmanoma, tačiau daug kas priklauso nuo to, kada ji buvo nustatyta ir kaip greitai pradėtas gydymas. Kai kurie žmonės nepatiria regos pablogėjimo, o pažeidimai akyse laikui bėgant išnyksta sumažinus kraujospūdį. Tačiau kai kuriems pacientams išlieka regos sutrikimų ar prireikia papildomo gydymo.

Visais atvejais būtina aktyviai bendradarbiauti su specialistais, laikytis paskirto gydymo plano ir nuolat stebėti sveikatą.

Ryšys su širdies ir kraujagyslių ligomis

Hipertenzinė retinopatija gali būti ženklas, kad pažeistos ir kitų organų kraujagyslės. Asmenys, kuriems nustatyta ši liga, dažniau patiria širdies ir smegenų kraujotakos sutrikimus, todėl gydytojas gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus – pavyzdžiui, įvertinti širdies ar kaklo arterijų būklę. Jei tinklainė gauna nepakankamai kraujo, tikėtina, kad ir kiti svarbūs organai susiduria su panašiomis problemomis.

Svarbu kartu su medikais imtis prevencijos priemonių: tai gali būti gyvenimo būdo pokyčiai, vaistų vartojimas ar papildoma rizikos veiksnių kontrolė. Tik taip galima apsisaugoti nuo sunkių komplikacijų, tokių kaip insultas ar širdies ligos.

Kaip pasirūpinti savimi?

Vienas pagrindinių dalykų – kruopščiai laikytis gydytojo nurodymų valdant kraujospūdį. Tai gali reikšti reguliarų vaistų vartojimą ar kitus gydymo žingsnius. Jei kilo klausimų ar abejonių, visada kreipkitės į savo medikus – svarbu atvirai kalbėtis apie gydymo procesą ir galimybes.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Kasmetinis profilaktinis patikrinimas, kurio metu įvertinamas kraujospūdis, gali padėti laiku pastebėti sveikatos pokyčius.
Reguliarūs apsilankymai pas akių specialistą, ypač jei jums virš 40 metų – bent kartą per metus ar pagal individualų gydytojo patarimą.