Hiperparatirozė – tai būklė, kai viena ar kelios prieskydinės liaukos ima gaminti per daug prieskydinių hormonų (PTH). Dėl to pakyla kalcio kiekis kraujyje, t. y. vystosi hiperkalcemija.
Prieskydinių liaukų vaidmuo ir veikimo būdas
Žmogaus organizme yra keturios prieskydinės liaukos, esančios kakle šalia skydliaukės. Jų pagrindinė funkcija – palaikyti stabilų kalcio kiekį kraujyje ir mažinti fosfato lygį. Jos išskiria PTH, kuris nurodo:
- Kaukole esančioms kaulų ląstelėms daugiau išskirti kalcio ir fosforo.
- Inkstams – sulaikyti daugiau kalcio ir pašalinti fosforą su šlapimu.
- Aktyviam vitamino D kiekiui – padidinti kalcio pasisavinimą žarnyne.
Kai PTH gamyba yra per didelė, organizmo kaulai praranda kalcį, tampa silpnesni, o kaltis pradeda kauptis inkstuose, kraujagyslėse, širdyje ar kituose audiniuose.
Hiperparatirozės tipai
Skiriami keli pagrindiniai šios ligos tipai:
- Pirminė hiperparatirozė. Dažnai ją sukelia vienos ar kelių liaukų padidėjimas ar gerybiniai dariniai, kurių ląstelės nustoja „klauso“ organizmo signalų ir gamina pernelyg daug hormono.
- Antrinė hiperparatirozė. Šis tipas dažniau susijęs su chronišku inkstų funkcijos sutrikimu, kai organizmas bando kompensuoti žemą kalcio ir vitamino D kiekį ar aukštą fosfatų kiekį kraujyje, todėl prieskydinės liaukos ima dirbti aktyviau.
- Tretinė hiperparatirozė. Atsiranda, kai ilgai trunkanti antrinė hiperparatirozė virsta nuolatiniu liaukų veiklos aktyvumu – liaukos reikšmingai padidėja ir nuolat gamina didelius PTH kiekius, nebereaguodamos į organizmo signalus.
Hiperparatirozės simptomai
Ligos požymiai gali būti labai įvairūs. Daliai žmonių simptomai nejuntami, o būklė diagnozuojama atsitiktinai, tarkime, atliekant įprastus kraujo tyrimus. Tačiau pakilęs kalcio kiekis kraujyje gali sukelti:
- Kaulų ar sąnarių skausmus, silpnumą raumenyse.
- Nuovargį, prastą koncentraciją, apatiją, depresiją.
- Nepastovumą atminčiai, sumišimą.
- Vėmimą, pykinimą, sumažėjusį apetitą, vidurių užkietėjimą.
- Dažnesnį troškulį ir šlapinimąsi.
Kartais vieninteliai randami pokyčiai – pakilęs kalcio kiekis, nustatomas įprasto tyrimo metu.
Kas lemia hiperparatirozės išsivystymą?
Pirminės hiperparatirozės dažniausia priežastis – gerybinis prieskydinės liaukos darinys (adenoma) arba liaukų didėjimas (hiperplazija). Retai pasitaiko piktybiniai navikai arba paveldimos endokrininės ligos.
Antrinę formą dažniausiai sukelia inkstų funkcijos nepakankamumas: blogai veikiantys inkstai negali pašalinti fosfatų, sumažėja vitamino D kiekis, ir galiausiai organizme sumažėja kalcio. Prieskydinės liaukos ima labai intensyviai veikti, kompensuodamos šią būklę.
Tretinė hiperparatirozė – lėtinių inkstų ligų padarinys, kai dėl ilgalaikio antrinio liaukų aktyvumo atsiranda jų nuolatinis padidėjimas ir PTH superprodukcija.
Rizikos veiksniai
- Gydymas spinduline terapija kaklo srityje.
- Kalcio ar vitamino D trūkumas.
- Kroninės inkstų ligos ar jų pažeidimai.
- Moteriškoji lytis – moterims ši liga pasitaiko dažniau.
Galimos komplikacijos
- Inkstų akmenys dėl kalcio sankaupų inkstuose.
- Kaulų struktūros retėjimas (osteoporozė), didesnis lūžių pavojus.
- Odai gali formuotis žaizdelės ar kilti infekcijos dėl kalcio sankaupų.
- Aukštas kraujospūdis ar širdies bei kraujagyslių problemos dėl kalcio kaupimosi kraujagyslėse.
- Po inksto persodinimo gali sutrikti inksto funkcija.
Kaip nustatoma hiperparatirozė?
Ši liga diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus – tiriami kalcio, vitamino D, fosfatų bei prieskydinių hormonų (PTH) lygiai, taip pat vertinamos inkstų funkcijos. Ligos tipui nustatyti svarbūs šie rodikliai:
- Pirminė hiperparatirozė – randamas aukštas kalcio ir žemas fosfatų kiekis kraujyje.
- Antrinė hiperparatirozė – sumažėjęs vitaminas D, normalus ar žemas kalcis, aukšti fosfatai.
Be to, gali būti skirti papildomi tyrimai:
- Kraujo ir šlapimo (24 valandų) tyrimai.
- Prieskydinių liaukų skenavimas specialiu radionuklidiniu metodu.
- Ultragarsinis inkstų ar prieskydinių liaukų tyrimas.
- Kaulų tankio matavimas.
Ligos gydymo būdai
Pirminė hiperparatirozė
Dažniausiai veiksmingiausias gydymas – chirurginis pažeistos ar padidėjusios prieskydinės liaukos pašalinimas. Operacija rekomenduojama jaunesniems nei 50 metų pacientams arba jeigu randama:
- Akivaizdžių simptomų, susijusių su hiperkalcemija.
- Žymiai padidėjęs kalcio ar kreatinino kiekis kraujyje ar šlapime.
- Inkstų akmenys mūsų kalcio nuosėdos.
- Osteoporozė.
Kai operacija neatliekama, būtina nuolatinė stebėsena: tikrinamas kalcio kiekis, inkstų veikla, kaulų būklė. Papildomai gali būti skiriami:
- Bisfosfonatai – stabdo kalcio netekimą iš kaulų ir gerina kaulų tankį.
- Kalcimimetikai – mažina PTH išsiskyrimą (dažniau taikomi antrinei hiperparatireozei gydyti).
- Vaistų, galinčių kelti kalcio lygį (pavyzdžiui, kai kurių diuretikų), vengimas.
- Stiprėti kalcio ir (arba) vitamino D kiekio kontrolė su mitybos ar papildų pagalba.
Antrinės ir tretinės hiperparatirozės gydymas
Antrinės formos gydymas dažnai reikalauja spręsti pagrindinę priežastį – pvz., lėtinę inkstų ligą, kuriai prireikus taikoma dializė ar inksto persodinimas. Gali būti rekomenduojama:
- Kreiptis į dietologą dėl tinkamos mitybos parinkimo, pavyzdžiui, vengti fosforo gausių produktų, maisto papildų.
- Vartoti fosfatų rišiklius – šie vaistai mažina fosfatų kiekį kraujyje.
- Skirti vitamino D papildų, jei stinga šios medžiagos.
- Skirti kalcimimetikų, kurie mažina PTH koncentraciją.
Jei šie gydymo būdai neefektyvūs ar išsivysto tretinė hiperparatirozė, gali būti svarstomas chirurginis gydymas.
Ką daryti norint išvengti ligos?
Antrinę hiperparatirozę galima kontroliuoti – svarbu laiku gydyti sutrikusią inkstų veiklą ir reguliariai tikrinti biocheminius rodiklius. Pirminės hiperparatirozės išvengti specialių prevencinių priemonių nėra.
Gyvenimas su hiperparatiroze ir ligos prognozė
Jei liga neišgydoma chirurginiu būdu, svarbu nuolat stebėti savo būklę, kraujo ir šlapimo tyrimus, atsižvelgti į gydytojų nurodymus dėl mitybos ar papildų.
- Kartą ar du per metus patariama patikrinti kalcio lygį, inkstų veiklą, kaulų tankį, kraujospūdį.
Operacija, šalinant pažeistas liaukas, dažnai būna itin veiksminga – daugeliui pacientų padeda atstatyti kalcio pusiausvyrą ir pagerina kaulų tankį. Dauguma žmonių, turinčių pirminę hiperparatirozę be sunkių simptomų, metų metus gali gyventi be žymesnio sveikatos pablogėjimo – tačiau laikui bėgant, daliai jų visgi prireikia chirurginio gydymo.
Inksto persodinimas dažnai pagerina antrinę hiperparatirozę, tačiau to pasiekiama ne visiems.
Ką galite padaryti patys?
- Gerkite pakankamai vandens – tai padeda išvengti dehidratacijos ir inkstų akmenų.
- Palaikykite fizinį aktyvumą – judėjimas stiprina kaulus ir bendrą sveikatą.
- Jei rekomenduojama mažinti fosforo kiekį maiste, venkite produktų, kurių pavadinimuose yra „-fos“ (pvz., fosforo rūgštis, kalcio fosfatas).
Vitamino D svarba
Kartais, jei sergate hiperparatiroze, bet vitamino D jūsų organizme per mažai, gali būti naudinga šį vitaminą papildomai vartoti – tačiau kiekvienu atveju reikėtų individualaus gydytojo patarimo, nes savarankiškas pasirinkimas gali būti žalingas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Bendrinkite savo simptomus su gydytoju – ypač jei priklausote rizikos grupei arba jau turite kitų lėtinių ligų, galinčių skatinti prieskydinių liaukų veiklos sutrikimus.
Klausimai gydytojui
- Kokie tyrimai būtini mano situacijoje?
- Kokie galimi gydymo būdai?
- Kokius mitybos pokyčius turėčiau daryti?
- Kokius maisto produktus, papildus ar vaistus reikėtų riboti?
- Kokius simptomus stebėti ir kaip dažnai tikrintis?
- Kada reikalinga planinė apžiūra?
Ligos rimtumas
Nors daugeliui hiperparatirozė yra lėtai progresuojanti ir ilgus metus nesukelia žymesnių sutrikimų, kai kuriems – ypač sergantiems inkstų ligomis – gali išsivystyti rimtos komplikacijos. Tinkama priežiūra padeda suvaldyti ir kontroliuoti situaciją.
