Histrioninio asmenybės sutrikimo atveju žmonės išgyvena stiprius, greitai kintančius jausmus ir dažnai turi iškreiptą savęs suvokimą. Jų savivertė priklauso nuo aplinkinių dėmesio ir pripažinimo, todėl jie nuolat ieško būdų, kaip išsiskirti ir būti pastebėti. Tokiems asmenims dažnai sunku suprasti, kad jų elgesys ar mąstymas nėra visai tinkami.
Kas yra histrioninis asmenybės sutrikimas?
Histrioninis asmenybės sutrikimas (HPD) priskiriamas prie psichologinių sutrikimų, kuriems būdingas itin nestabilus ir intensyvus emocinis gyvenimas. Dažnai šią būklę apibūdinant vartojamas „draminis“ arba „teatrališkas“ elgesys. Sutrikimą turinčiam žmogui trūksta vidinio savivertės jausmo – jų pasitenkinimas savimi priklauso nuo to, kaip juos vertina aplinkiniai. Dėl to jie gali gebėti labai reikšti emocijas ar net elgtis perdėtai, kad tik atkreiptų dėmesį.
Kam būdingas šis sutrikimas?
Histrioninis asmenybės sutrikimas paprastai pradeda ryškėti vėlyvoje paauglystėje arba jau suaugus. Dažniau diagnozuojamas moterims, tačiau kai kurie ekspertai mano, kad vyrams ši diagnozė gali būti nustatoma rečiau nei iš tikrųjų reikėtų.
Kaip dažnas yra histrioninis asmenybės sutrikimas?
Šis asmenybės sutrikimas nėra labai paplitęs – įvairių tyrimų duomenimis, su juo susiduria apie 1% žmonių.
Histrioninio asmenybės sutrikimo simptomai
Būdingi požymiai
- Stiprus nepasitenkinimas ar prislėgta nuotaika, jei žmogus negauna aplinkinių dėmesio.
- Emocijos linkusios greitai keistis, jos dažnai yra paviršutiniškos.
- Ryškiai teatrališkas elgesys – per didelės emocijų išraiškos, galinčios privesti iki šeimos ar draugų nejaukumo viešumoje.
- Polinkis demonstruoti „spindintį“ įvaizdį ar būti dėmesio centre.
- Nuolatinis žaismingumas, flirtavimas, žavėjimasis ir išorinio patrauklumo sureikšminimas.
- Drabužių pasirinkimu ar elgesiu mėginama pritraukti žvilgsnius – renkasi ryškius arba atvirus drabužius.
- Išreiškia seksualinį elgesį net ir tokiu atveju, kai jokio seksualinio susižavėjimo nėra.
- Pasisakymams dažnai trūksta konkretumo, o idėjos paremtos labiau stipriomis, negu argumentuotomis nuomonėmis.
- Dėl naivumo ir įtakos pasiduoda kitų žmonių nuomonei, ypač tų, kuriuos vertina ar žavisi.
- Jaučia, kad jų santykiai su žmonėmis yra artimesni nei iš tikrųjų.
- Bendraujant gali pasirodyti paviršutiniški ar netikri, dėl to sunku užmegzti ilgalaikius ryšius.
- Nuobodulys ar nusivylimas atsiranda labai greitai, būtinas nuolatinis pripažinimas ar paskatinimas, kad žmogus jaustųsi gerai.
- Poreikis, kad kas nors nuolat patvirtintų jų vertę ar sprendimus.
Kas lemia histrioninio asmenybės sutrikimo atsiradimą?
Personybės sutrikimai, įskaitant histrioninį asmenybės sutrikimą, dar nėra iki galo perprasti. Visgi ištyrus žmonių, turinčių šį sutrikimą, gyvenimo istorijas, paminimos kelios esminės priežastys:
- Paveldimumas. Pastebėta, kad `šis sutrikimas dažniau pasitaiko tam tikrose šeimose, vadinasi, priežastys gali būti ir genetinės.
- Vaikystės traumos. Anksčiau patirti skaudūs įvykiai, – tokie kaip smurtas ar artimo žmogaus mirtis, – gali paveikti vaiko emocijas, vėliau peraugdami į nuolatinius elgesio ar mąstymo ypatumus.
- Auklėjimo stilius. Jei vaikams trūko aiškių ribų, tėvai buvo itin nuolaidūs, neatsižvelgdavo į nuoseklumą ar patys linkę į kraštutinius emocijų protrūkius, vaikams gali išsivystyti polinkis į dramatizmą ir chaotišką elgesį. Dažnai pastebima, kad neaiškus ar problemiškas tėvų ir vaikų santykis turi įtakos menkam savęs vertės pojūčiui.
Kaip nustatomas histrioninis asmenybės sutrikimas?
Žmogaus asmenybė formuojasi visą vaikystę ir paauglystę, tad iki 18 metų šio sutrikimo dažniausiai nenustatoma. Diagnozė paprastai pagrįsta nuosekliu pasikartojančių elgesio bruožų stebėjimu, tačiau sunkumas slypi tame, kad dauguma asmenybių sutrikimų turinčių žmonių patys problemos nejaučia. Dažnai pagalbos kreipiamasi tik tada, kai ima varginti su sutrikimu susijusios pasekmės – nerimas, depresija ar, pavyzdžiui, nutrūkę santykiai.
Psichikos sveikatos specialistai, įtarę šį sutrikimą, užduoda atvirus, bendrus klausimus, kurie nesukeltų žmoguje nepasitenkinimo ar gynybinės reakcijos. Domimasi žmogaus ankstesne patirtimi, santykių istorija, gebėjimu tiksliai vertinti realybę ir kontroliuoti impulsus. Kadangi dažnam tokio sutrikimo turinčiam asmeniui sunku save objektyviai įvertinti, papildomos informacijos gali būti prašoma iš artimųjų ar draugų.
Diagnozė nustatoma, jei žmogus atitinka bent penkis ar daugiau tokių bruožų kaip diskomfortas negaunant dėmesio, flirtuojantis, provokuojantis elgesys, paviršutiniškos emocijos, dėmesio siekis per išvaizdą, emocijų perdėjimas, įtaka iš aplinkinių bei perdėtas santykių artumo jausmas.
Gydymo galimybės
Žmonės, turintys histrioninį asmenybės sutrikimą, dažniausiai nesuvokia elgesio problematiškumo ar perdėto emocijų išraiškos. Tačiau jei prislėgta nuotaika arba kiti sunkumai, ypač susiję su santykiais ar didesniu stresu, ima stipriai trikdyti gyvenimą, gali būti ieškoma pagalbos.
Pagrindinė pagalbos forma – įvairios psichoterapijos rūšys. Siekiama padėti žmogui pažinti savo elgesio ir mąstymo šaknis, atpažinti motyvus, išmokti sąmoningiau kurti santykius ir tvarkytis su emocijomis.
Dažniausi psichoterapijos būdai
- Grupinė terapija. Bendraudami su kitais žmonėmis, turinčiais panašias problemas, asmenys geba įžvelgti savo elgesio atspindį iš šalies ir suvokti, kaip jų požiūris veikia kitus.
- Psichodinaminė terapija. Gilinamasi į nesąmoningus elgesio ir santykių modelius, ieškoma jų šaknų ankstesniuose gyvenimo etapuose.
- Palaikomoji terapija. Tikslas – stiprinti žmogaus savivertę, ugdyti emocinį atsparumą, padėti prisitaikyti kasdienėje veikloje.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET). Kryptingas darbas keičiant mąstymo ir elgesio modelius, siekiama sąmoningai atpažinti neigiamus įpročius ir mokytis sveikesnių būdų reaguoti į aplinkybes.
Vaistų nėra sukurta konkrečiai asmenybės sutrikimams gydyti, tačiau jei žmogus susiduria su papildomais sunkumais, pavyzdžiui, depresija ar stipriu nerimu, gali būti taikoma papildoma farmakologinė pagalba.
Ar galima išvengti histrioninio asmenybės sutrikimo?
Šis asmenybės sutrikimas dažniausiai yra giliai įsišaknijęs ir visiškai jo išvengti sudėtinga. Tačiau reguliari terapija ar pagalbos priemonės gali padėti išmokti geriau tvarkytis sudėtingose situacijose, mažinti neadaptacinius elgesio modelius ir skatinti produktyvų bendravimą.
Galimos komplikacijos
Histrioninio asmenybės sutrikimą turintys žmonės linkę susidurti su didesne depresijos ir priklausomybių rizika – pavyzdžiui, alkoholio ar kitų medžiagų vartojimu. Taip pat gali išryškėti:
- Somatizacijos sutrikimas. Tokiais atvejais žmogus labai stipriai išgyvena dėl fizinių simptomų, net jei objektyvi medicininė priežastis nepasitvirtina, o emocinės reakcijos gali būti stipriai iškreiptos.
- Panikos priepuoliai. Netikėtai užplūsta baimė, kurią lydi staigi stipri fizinė reakcija, net jei situacija objektyviai grėsminga nėra.
- Konversijos sutrikimai. Gali pasireikšti dalinis ar visiškas tam tikros organizmo funkcijos praradimas, nors struktūrinių pažeidimų nerandama – kūnas „tarsi tiki“, kad nebegali veikti tam tikra dalis.
- Didelis dėmesio siekimas gali virsti dažna grasinimų savižudybe ar savęs žalojimo grėsme.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Nors žinomo vaisto ar metodo, visiškai pašalinančio histrioninį asmenybės sutrikimą, nėra, daugelis žmonių leidžia kokybišką gyvenimą, ypač jei reguliariai lankosi terapijoje. Nuosekli pagalba padeda geriau išmanyti save, atpažinti trikdančius elgesio modelius ir sklandžiau bendrauti su kitais. Vis dėlto, jei sutrikimas itin sunkus, gali iškilti nuolatinių problemų tiek profesinėje, tiek asmeninėje ar romantiškoje aplinkoje.
