Holt-Oram sindromas – tai reta genetinė liga, kuri vystosi dar prieš gimimą. Jai būdingos įvairios rankų, riešų bei rankų kaulų deformacijos ir dažnos širdies problemos.
Kas yra Holt-Oram sindromas?
Ši būklė pasireiškia įgimtais skeleto pakitimais – dažniausiai nereguliariai išsivysčiusiais kaulais rankose, riešuose ar rankos srityje. Iššūkiai gali liesti vieną arba abi kūno puses ir pasireikšti įvairiu sunkumo laipsniu. Kartu dažnai pasitaiko ir širdies ydos – tiek struktūriniai defektai, tiek širdies ritmo sutrikimai dėl pakitusių elektros impulsų.
Sindromui naudojami dar keli pavadinimai, tokie kaip: širdies ir rankos sindromas, atrio-digitalinis sindromas, kardialinis-galūnių sindromas ar ventriculo-radialinis sindromas.
Simptomai
Holt-Oram sindromo požymiai yra labai įvairūs – jų pobūdis ir intensyvumas gali skirtis kiekvienam žmogui. Kartais tam tikrus pakitimus galima matyti tik atlikus rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus. Tačiau dažnai jau gimimo metu matoma, kad bent vieno riešo kaulas neatrodo normaliai.
- Nesusiformavęs arba ne visai išsivystęs riešo kaulas.
- Pakitimai raktikaulio arba menčių srityje.
- Rankos, kuri iš dalies ar visiškai padalyta į dvi dalis, išvaizda.
- Rankos judesių apribojimai – neįmanoma jos pilnai ištiesinti ar pasukti.
- Nugaros dalies iškrypimai – kuprinė (kifozė) ar šoninis stuburo linkis (skoliozė).
- Trūksta nykščio arba jis neįprastai ilgas ir primena kitus pirštus.
- Ne iki galo susiformavę dilbio kaulai arba visiškas jų nebuvimas.
- Nepilnai išsivystęs žasto kaulas.
Be skeleto pakitimų, didžioji dalis sergančiųjų taip pat turi širdies ydų. Dažniausia – pertvaros defektas, kai tarp kairės ir dešinės širdies pusės sienelėje atsiranda anga. Dažniausiai tai būna:
- Prieširdžių pertvaros defektas (angl. ASD) – skylė tarp viršutinių širdies kamerų.
- Skilvelių pertvaros defektas (angl. VSD) – skylė tarp apatinių širdies kamerų.
Kai kam išsivysto širdies laidžiosios sistemos sutrikimai, kai pakinta širdies ritmo kontrolė. Tai gali pasireikšti neįprastai lėtu pulsu (bradikardija) arba prieširdžių virpėjimu (fibriliacija). Tokie širdies ritmo pokyčiai gali būti matomi nuo gimimo, tačiau kartais jie išryškėja tik vėliau, todėl būtina ilgalaikė priežiūra.
Dažniausi širdies problemų simptomai šio sindromo atveju:
- Sutrikęs augimas.
- Nuolatinis nuovargis.
- Padidėjęs kraujo spaudimas plaučiuose (plautinė hipertenzija).
- Trumpo kvėpavimo ar dusulio epizodai.
- Pasunkėjęs kvėpavimas.
Priežastys
Pagrindinė Holt-Oram sindromo priežastis – TBX5 geno pokytis (mutacija). Šis genas nulemia rankų galūnių vystymąsi dar vaisiui esant gimdoje ir yra būtinas širdies, kaip keturių kamerų organo, formavimuisi. Dažniausiai ši genetinė mutacija perduodama paveldėjimo keliu, bet daugeliu atvejų pokytis atsiranda naujai, šeimoje anksčiau ligos nebuvus.
Kai kuriais atvejais asmenims, sergantiems Holt-Oram sindromu, TBX5 geno mutacija nenustatoma – tuomet tikslios priežastys iki šiol nėra aiškios, manoma, kad įtakos gali turėti ir kitų susijusių baltymų genetiniai pakitimai.
Diagnostika
Šį sindromą įtarti gydytojai gali remdamiesi fizinio ištyrimo rezultatais bei šeimos ligų istorija. Diagnozės patikslinimui dažnai skiriami šie tyrimai:
- Kaulų vaizdavimas – rentgeno nuotraukos, kurios parodytų rankų, riešų ar plaštakų kaulų pakitimus.
- Echokardiograma – tyrimas, kuriuo vertinama širdies sandara ir veikla.
- Elektrokardiograma (EKG) – leidžia įvertinti širdies elektrinį aktyvumą.
- Genetiniai tyrimai norint nustatyti TBX5 geno mutaciją, dažniausiai atliekant kraujo tyrimą.
Sindromas diagnozuojamas tiek naujagimiams, tiek ir vyresniame amžiuje – būna atvejų, kai širdies ar skeleto problemos išaiškėja tik atsitiktinai, atliekant kitus medicininius tyrimus.
Gydymas ir valdymas
Nors Holt-Oram sindromui nėra specifinio gydymo, pagalba skiriama pagal pasireiškiančius simptomus ir jų sunkumą. Kai kuriems žmonėms užtenka tik reguliarių stebėjimų, kitiems reikia sudėtingesnių medicininių intervencijų. Tikslas visada yra maksimaliai pagerinti rankų ir plaštakų funkciją bei užkirsti kelią širdies komplikacijoms.
- Vaistai, padedantys reguliuoti širdies ritmą ir dažnį.
- Širdies stimuliatoriaus (elektroninio prietaiso) implantavimas.
- Chirurginės procedūros, skirtos širdies defektams pašalinti.
- Ortopediniai korsetas ar operacijos, šalinančios skeleto pakitimus.
- Protezai – dirbtinės galūnių ar jų dalių pakaitos.
Sergantiesiems gali prireikti kelių specialistų pagalbos: kardiologo, ortopedo, vaikų gydytojo, ergoterapeuto, kuris padėtų lavinti kasdienių veiklų įgūdžius, bei kineziterapeuto tobulinti motoriką ir rankų stiprumą.
Prevencija
Dėl to, kad sindromą dažniausiai sukelia genetinė mutacija, jo išvengti neįmanoma. Jei asmuo serga šia liga ir ketina susilaukti vaikų, rizika perduoti pakitusį geną palikuonims siekia apie 50 procentų. Prieš nėštumą arba jo metu galima atlikti prenatalinius genetinius tyrimus ir, jei reikia, šeimai gali būti pasiūlyta genetinė konsultacija.
Prognozė
Sergančiųjų Holt-Oram sindromu gyvenimo kokybė ir prognozės yra labai įvairios. Vieniems ryškiausias simptomas gali būti tik nedidelė riešo anomalija, kitus kamuoja rimtesnės skeleto deformacijos. Didžioji dauguma – apie 75 procentai – turi įgimtą širdies struktūros ydą. Kai kurie išvengia sunkių simptomų ir jiems pakanka tik nuolatinės kardiologo stebėsenos, tačiau esant sudėtingiems širdies defektams reikalingos operacijos, nes tokių ydos gali būti pavojingos gyvybei.
Kasdienybė su Holt-Oram sindromu
Ligos matomi požymiai dažnai paveikia vaikus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, todėl ypatingai svarbu juos palaikyti. Padėti gali šie patarimai:
- Bendraukite su vaikais aiškiai ir paprastai, paaiškindami apie jų būklę.
- Įtraukite mokytojus bei kitus artimus žmones, kad suprastų vaiko poreikius.
- Ieškokite aktyvių tėvų ir šeimų paramos grupių ar asociacijų, kur galėtumėte dalintis patirtimi ir palaikymu.
- Skatinkite vaiko mokymąsi ir bendravimą su bendraamžiais, užtikrindami saugią ir palaikančią aplinką be patyčių.
- Aptarkite, kaip bendrauti tiems, kurie teiraujasi apie ligą – pvz., „Gimiau su neįprastu riešo kaulu.“
- Esant poreikiui, pasitarkite su psichikos sveikatos specialistu, kuris padėtų vaikui išmokti emociškai priimti savo būklę.