Homocistinurija (HCU): simptomai, priežastys ir gydymas

Homocistinurija – tai reta paveldima medžiagų apykaitos liga, kai organizmas tinkamai neskaido aminorūgšties homocisteino. Dėl šio biocheminio sutrikimo kraujyje ir šlapime susikaupia per didelis homocisteino kiekis, o tai ilgainiui gali sukelti rimtų komplikacijų: pažeidžiamos akys, kaulų sistema, nervų sistema ir kraujagyslės.

Homocistinurijos tipai

Ši liga skirstoma į kelias rūšis – priklausomai nuo genetinių priežasčių. Dažniausi tipai yra:

Klasikinė homocistinurija, susijusi su cistationino beta sintetazės (CBS) fermento stoka. Dėl šio fermento trūkumo sutrinka homocisteino virtimas kitomis aminorūgštimis. CBS fermentas veikia efektyviau, kai organizme pakanka vitamino B6, todėl būtent šios rūšies atveju vertinama reakcija į šio vitamino papildymą.
Trikdžiai, susiję su kobalamino (vitamino B12) metabolizmu. Kai organizme nepakankamai pagaminama reikiamų fermentų, homocisteinas negali būti efektyviai paverčiamas atgal į metioniną, todėl jo kiekis sparčiai didėja. Paprastai šiuo atveju problemų kelia vitaminų B12 apykaitos defektai.

Kaip vystosi homocistinurija?

Aminorūgštys yra statybinė medžiaga baltymams. Metioninas, viena iš aminorūgščių, su maistu patenka į organizmą, ypač valgant baltymingą maistą. Paprastai metioninas paverčiamas į homocisteiną, o vėliau – į kitas reikalingas medžiagas. Sergant homocistinurija, dėl fermentų stokos šis procesas sutrinka – organizmas nebesugeba reguliuoti homocisteino kiekio.

Cistationino beta sintetazės fermentas – viena svarbiausių grandžių, padedančių transformuoti homocisteiną. Sutrikus šio fermento veiklai, homocisteino koncentracija kraujyje smarkiai padidėja. Kobalamino apykaitos defektų atvejais svarbios fermentinės reakcijos taip pat stringa, o problemą dažniausiai sukelia netinkama ar nepakankama fermentų gamyba.

Susiję įrašai

Homocistinurija ar Marfano sindromas?

Homocistinurija dažnai painiojama su Marfano sindromu, kuris, kaip ir homocistinurija, paveikia kūno jungiamąjį audinį. Abi ligos išoriškai pasireiškia ilgomis galūnėmis, lieknais pirštais, akių lęšiuko pasislinkimu ir trumparegystės atsiradimu. Tačiau Marfano sindromą sukelia kitų genų mutacijos, o sergančiųjų homocisteino ir metionino kiekiai išlieka normalūs.

Kas gali susirgti homocistinurija?

Šios ligos pagrindas – genų mutacijos, todėl ja gali susirgti bet kas. Visgi tam tikrose šalyse homocistinurija nustatoma dažniau. Statistika rodo, kad ši liga kiek dažnesnė Airijoje, Norvegijoje, Vokietijoje ir Katare. Visame pasaulyje klasikinės homocistinurijos paplitimas siekia apie 1 atvejį tarp 200 000–335 000 žmonių – tai itin reta liga.

Homocistinurijos simptomai

Homocistinurijos požymiai priklauso nuo ligos tipo ir dažniausiai išryškėja ankstyvoje vaikystėje, nors kartais simptomai pasireiškia tik suaugus. Labiausiai pažeidžiamos šios organizmo sistemos:

Akys – būdingi lęšiuko dislokacija (ektopija), stipri trumparegystė.
Kaulų sistema – dažnas pernelyg intensyvus augimas, labai ilgos rankos ir kojos, ploni ilgi pirštai, įkrenta arba išsikiša krūtinės ląsta, išlinksta stuburas (skoliozė), klubų deformacijos, dažnesnis ankstyvas osteoporozės vystymasis.
Centrinė nervų sistema – vystymosi vėlavimas, mokymosi sunkumai.
Kraujotakos sistema – padidėja polinkis kraujo krešuliams, dėl kurių gali ištikti insultas ar išsivystyti plaučių embolija.

Kas sukelia homocistinuriją?

Pagrindinė priežastis – įvairių genų pakitimai (mutacijos), dėl kurių fermentai nebūna veiklūs arba jų trūksta. Dažniausiai pasitaiko CBS geno pažeidimai, rečiau – kitų, tokių kaip MTHFR, MTR, MTRR ar MMADHC genai. Dėl šių sutrikimų organizmas nesugeba paversti homocisteino į metioniną, todėl šios aminorūgšties lygis nuolat auga. Įdomu, kad mokslininkai vis dar tiksliai nežino, kodėl per didelis homocisteino kiekis sukelia įvairius organų pažeidimus.

Homocistinurija paveldima autosominiu recesyviniu būdu – tai reiškia, kad genų mutacijas turi paveldėti iš abiejų tėvų. Patys tėvai dažniausiai yra visiškai sveiki ir ligos simptomų nejaučia.

Kaip vitaminai susiję su homocistinurija?

Nors dažniausiai homocistinuriją lemia paveldimos priežastys, šį sutrikimą gali sukelti ir sunki vitamino B6, B9 (folio rūgšties) ar B12 stoka. Esant šių vitaminų trūkumui, homocisteino metabolizmas taip pat išsibalansuoja.

Kaip nustatoma homocistinurija?

Homocistinurija dažnai diagnozuojama dar naujagimystėje, nes atliekami metaboliniai patikros tyrimai. Jie leidžia išmatuoti homocisteino ir metionino koncentracijas kraujyje. Teigiami rezultatai reikalauja išsamesnių tyrimų, kad būtų patvirtinta diagnozė.

Visgi, nėra garantijos, kad visi atvejai bus užfiksuoti naujagimių patikros metu – pasitaiko situacijų, kai pirmieji simptomai išryškėja tik vaikystėje ar net vėliau, suaugus. Jei žmogų pradeda varginti būdingi požymiai, atliekamas kraujo tyrimas nustatyti homocisteino kiekiui. Nustačius klasikinę homocistinuriją, papildomai taikomas ir vitamino B6 poveikio išbandymo testas – jis leidžia įvertinti, ar atsakas į šio vitamino papildymą bus efektyvus, ir taip parinkti tinkamiausią gydymą.

Klasikinė homocistinurija gali būti:

Geriausiai reaguojanti į vitaminą B6 – organizme pakanka CBS fermento, todėl papildas užtikrina normalią fermento funkciją.
Dalinis atsakas į vitaminą B6 – fermento yra, bet mažiau, tad papildas padeda tik iš dalies.
Nereaguojanti į vitaminą B6 – CBS fermento gaminama labai mažai ar išvis nėra, todėl vien vitamino B6 nepakanka.

Genetiniai tyrimai leidžia nustatyti, kurios mutacijos sukėlė ligą, tačiau paprastai ligai patvirtinti pakanka homocisteino ir metionino kiekio kraujyje.

Gydymo galimybės

Pagrindinis homocistinurijos gydymo tikslas – sumažinti homocisteino koncentraciją organizme ir taip apsaugoti nuo komplikacijų. Dažniausiai skiriami vitamino B6 papildai; jei žmogus reaguoja į šį gydymą, papildymas leidžia sureguliuoti homocisteino kiekį.

Tais atvejais, kai vitaminas B6 neveiksmingas arba jo poveikis dalinis, būtinas kombinuotas gydymas:

Skiriamas vaistas betainas (cystadane), kuris mažina homocisteino lygį kraujyje.
Rekomenduojama speciali dieta su sumažintu baltymų ir metionino kiekiu.
Prireikus skiriami papildomi B9 (folio rūgšties) ar B12 (kobalamino) preparatai, ypač jei nustatytas kitas ligos tipas.

Kaip išvengti homocistinurijos?

Kadangi liga yra paveldima, jos išvengti neįmanoma. Šeimoms, kurių nariai serga šia liga ar yra žinomos genetinės rizikos, rekomenduojama pasitarti su genetikos specialistais dar planuojant šeimą. Konsultacijos metu galima tiksliau įvertinti riziką, kad vaikas sirgs homocistinurija.