Hormonai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant daugelį mūsų organizmo funkcijų, taip pat ir emocinę savijautą. Kai hormonų pusiausvyra sutrinka arba jie ima svyruoti, gali atsirasti arba sustiprėti nerimas.
Kaip pasireiškia hormonų sukeliamas nerimas?
Nerimą gali sukelti įvairūs simptomai, tačiau jie kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingai. Dažnai žmonės jaučia nervingumą, irzlumą, sunkumus susikaupiant ar užmiegant, o kartais tiesiog vidinį neramumą. Šie pojūčiai gali varijuoti ir dažnai susiję su tam tikrais mėnesio periodais, pavyzdžiui, prieš menstruacijas ar kitais laikotarpiais, kai kinta hormonų lygis.
Koks yra hormonų ir nerimo ryšys?
Tyrimai rodo, kad hormonų svyravimai gali turėti įtakos nerimo atsiradimui ar sunkumo laipsniui. 2021 metų apžvalga parodė, kad lytinių hormonų bei antinksčių hormonų (tokių kaip kortizolis) disbalansas dažnai lydi padidėjusį jaudrumą ar depresiją. Pastebėta, kad padidėję testosterono ir estrogeno kiekiai taip pat siejami su nuotaikos svyravimais.
Moksliniai duomenys rodo, kad moterys dvigubai dažniau nei vyrai patiria nerimą ar depresiją. Šis reiškinys dažniausiai aiškinamas kintančiais lytinių hormonų kiekiais, ypač menstruacijų metu. Estrogenas turi įtakos pagrindinėms nuotaiką reguliuojančioms medžiagoms mūsų smegenyse – dopaminui ir serotoninui. Sutrikus estrogeno veiklai, gali paaštrėti įvairūs psichologiniai sutrikimai, įskaitant generalizuoto nerimo sutrikimą, bipolinį sutrikimą ar potrauminį streso sindromą.
Nerimas nėštumo ir po gimdymo laikotarpiu
Pilvas augant ir gimus kūdikiui, daugelio moterų hormonų lygiai smarkiai svyruoja. Nemaža dalis tyrimų nurodo, kad net 20–40% nėščių moterų patiria nerimo ar depresijos simptomus. Yra žinoma, kad po gimdymo hormonų pasikeitimai ypač veikia nuotaiką. Saugomųjų tyrimų duomenimis, šie pokyčiai smegenyse, ypač emocijų reguliavimo srityse, dažniausiai stabilizuojasi per pirmuosius dvejus metus po gimdymo. Dažnai kaltininkas būna sumažėjęs estrogeno kiekis po gimdymo.
Kokie būdai padeda įveikti hormonų lemiamą nerimą?
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir pilnavertis miegas gali sumažinti nerimo simptomus. Taip pat svarbu laikytis subalansuotos mitybos.
- Psichologinė pagalba: Kognityvinė elgesio terapija bei kitos terapijos rūšys gali padėti pakeisti žalingus mąstymo ir elgesio modelius.
- Mama po gimdymo: Specializuotos pogimdyminės pagalbos paslaugos ar specialistų pagalba padeda lengviau įveikti nerimą po kūdikio gimimo.
- Įsisąmoninimo praktikos: Meditacija ir kiti sąmoningumo ugdymo metodai gali sumažinti įtampą ir pagerinti savijautą.
- Hormonų terapija: Kai kuriais atvejais gydytojas gali pasiūlyti hormoninius preparatus, tačiau būtina aptarti naudą ir galimą riziką individualiai.
- Vaistai: Kai kurie antidepresantai, pavyzdžiui, serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), palaiko nuotaikos stabilumą ir gali sumažinti nerimą.
Pabaigai
Hormoniniai pokyčiai mūsų kūne dažnai glaudžiai susiję su naujai atsiradusiu ar paaštrėjusiu nerimu. Tokios priemonės, kaip kasdienis judėjimas, sąmoningumo praktikos ar pakankamas poilsis, gali teigiamai paveikti savijautą. Prireikus gali būti naudingi ir psichologiniai metodai, profesionalų pagalba ar tam tikri vaistai.
Kiekvienam, susidūrusiam su nuolatiniu nerimu, verta kreiptis į sveikatos specialistą – kartu lengviau išsiaiškinti priežastis ir pasirinkti tinkamiausią pagalbos būdą.













