Hürthle ląstelių karcinoma – tai reta ir agresyvi skydliaukės vėžio forma, dažniausiai pasireiškianti vyresniame amžiuje. Šis vėžys gali ilgą laiką nesukelti jokių pastebimų simptomų, tačiau vėliau išryškėja balsas, pasunkėjęs rijimas ar kvėpavimas, o kakle gali atsirasti guzas. Negydoma liga gali išplisti į limfmazgius, plaučius ar net kaulus. Gydytojai paprastai rekomenduoja operaciją, kurios metu pašalinama dalis arba visa skydliaukė.
Kas yra Hürthle ląstelių karcinoma
Hürthle ląstelių karcinoma vystosi skydliaukėje – nedidelėje kaklo liaukoje, kuri gamina hormonus, atsakingus už medžiagų apykaitos reguliaciją. Šis vėžio tipas pasižymi polinkiu augti ir plisti į kitas kūno vietas. Dėl augančio naviko gali būti sudėtinga kalbėti, kvėpuoti ar ryti. Nustatytas susirgimas valdomas chirurginiu būdu šalinant skydliaukės dalį arba visą organą.
Kaip liga veikia organizmą
Ankstyvoji ligos stadija dažniausiai nesukelia akivaizdžių pokyčių, todėl ji dažnai nustatoma atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių. Navikai gali formuoti iškilimus kaklo priekyje – būtent šis požymis dažniausiai pirmiausia pastebimas. Didėjant navikui, jis gali prispausti stemplę arba trachėją, dėl to pasidaro sunku valgyti ar kvėpuoti. Kai kada spaudžiamos balso stygos, todėl keičiasi balsas.
Ar visos Hürthle ląstelių navikai yra piktybiniai?
Hürthle ląstelių navikai gali būti ir nepiktybiniai, ir piktybiniai. Dažnai simptomai būna panašūs, todėl tik po biopsijos ir išsamios tiriamosios medžiagos apžiūros mikroskopu galima tiksliai pasakyti, ar auglys yra vėžinis.
Kam šis vėžys būdingesnis?
Hürthle ląstelių karcinoma gali susirgti kiekvienas, tačiau dažniau ji diagnozuojama vyresniems nei 55 metų žmonėms, o moterims šis vėžio tipas pasitaiko dažniau nei vyrams.
Ar ši liga dažna?
Ši vėžio forma priskiriama prie retų. Kasmet skydliaukės vėžys diagnozuojamas mažiau nei 14 asmenų iš 100 tūkstančių, o Hürthle ląstelių karcinoma sudaro tik apie 3 % visų šių vėžių atvejų.
Hürthle ląstelių karcinomos simptomai
- Rijimo ar kvėpavimo sunkumai (disfagija).
- Užspringimo jausmas.
- Skausmingas guzas kaklo priekyje, žemiau “Adomo obuolio”.
- Padidėję limfmazgiai.
- Nuovargis.
- Nepaaiškinamas ar netikėtas svorio netekimas.
- Balso pakitimai.
Dažniausiai simptomai atsiranda vėlyvesnėje ligos stadijoje, kai auglys tampa didesnis ar pradeda spausti aplinkinius audinius.
Hürthle ląstelių karcinomos priežastys
Nėra aiškiai nustatyta priežastis, kodėl išsivysto ši skydliaukės vėžio forma, tačiau žinomi tam tikri rizikos veiksniai:
- Šeimos anamnezė – jei artimi giminaičiai sirgo skydliaukės vėžiu.
- Ilgalaikis jodo trūkumas – jodas būtinas skydliaukės hormonų gamybai, jo trūkstant padidėja rizika susirgti skydliaukės navikais.
- Spinduliuotės poveikis, ypač jei asmuo lankėsi vietose, kur buvo taikoma švitinimo terapija arba dažnai atlikti rentgeno tyrimai.
Diagnozavimo metodai
Norėdami diagnozuoti Hürthle ląstelių karcinomą, gydytojai pirmiausia apžiūri pacientą ir apklausia apie simptomus, ligų bei šeimos istoriją. Toliau taikomi šie tyrimai:
- Kraujo tyrimai: nustatomas tiroglobulino baltymo kiekis – padidėjęs lygis gali būti šios ligos požymis.
- Skydliaukės radioaktyvaus jodo įsiurbimo analizė: radioaktyvusis jodas kaupiasi vėžinėse ląstelėse, todėl PET skenavimo metu galima aptikti naviką.
- Laringoskopija – vertinami balso stygų pakitimai.
- Plonos adatos aspiracinė biopsija (PAB): nedidele adata paimamas audinio mėginys, kuris ištiriamas mikroskopu.
- Lobektomija: jei biopsijos rezultatai neaiškūs, gali būti operatyviai pašalinama dalis skydliaukės.
- Kompiuterinė tomografija (KT) ir kiti vaizdiniai tyrimai – jei jau diagnozuotas vėžys, siekiama įvertinti naviko išplitimą.
Kaip nustatoma ligos stadija
Skydo ląstelių karcinomos stadijavimui taikoma TNM klasifikacija, į kurią įtraukiamas naviko dydis (T), limfmazgių įsitraukimas (N) ir metastazės (M). Stadijos žymimos nuo I iki IV. Svarbus ir paciento amžius – jaunesniems nei 55 metų asmenims, nepaisant naviko dydžio ar limfmazgių įtraukimo, skiriama I stadija. Jei yra tolimos metastazės, šiems žmonėms skiriama II stadija.
Naviko dydis:
- TI – navikas yra iki 2 centimetrų skersmens.
- TII – 2–4 cm skersmens navikas.
- TIII – didesnis nei 4 cm navikas arba navikas išplitęs į kaklo priekyje esančius raumenis.
- TIVa – navikas perauga už skydliaukės ribų į aplinkinius audinius, kaip minkštuosius audinius, gerklas ar trachėją.
- TIVb – plitimas į stuburo sritį, miego arteriją ar krūtinės ląstos kraujagysles.
Limfmazgių įsitraukimas:
- N0 – nei vienas limfmazgis nepažeistas.
- NI – pažeisti netoliese esantys limfmazgiai:
- NIa – kaklo vidurio limfmazgiai.
- NIb – kaklo šoninių sričių limfmazgiai.
Metastazės:
- M0 – vėžys neišplitęs po kitus organus ar tolimus limfmazgius.
- MI – nustatytas išplitimas į tolimus organus arba limfmazgius.
Gydymo galimybės
Dažniausiai Hürthle ląstelių karcinoma gydoma chirurginiu būdu – pašalinama dalis arba visa skydliaukė, prireikus taip pat šalinami pažeisti limfmazgiai. Tokia operacija dažnai būna pakankama ligai įveikti.
Po operacijos gali būti skiriami vaistai, kurie neleidžia skydliaukei gaminti hormonų, kad sumažėtų kito vėžio išsivystymo rizika. Papildomos gydymo priemonės – radioaktyvaus jodo terapija, kurios tikslas sunaikinti likusias vėžines ląsteles, bei hormonų terapija, slopinanti naviko augimą ar naikinti vėžines ląsteles.
Ar ši liga išgydoma?
Taip, dažniausiai Hürthle ląstelių karcinoma išgydoma chirurginiu būdu. Po operacijos prireikia vartoti hormono preparatus, nes pašalinama skydliaukė ar didžioji jos dalis.
Prevencija: kaip sumažinti riziką
Patikimos profilaktikos priemonės, visiškai apsaugančios nuo šios ligos, nėra. Didesnę riziką susirgti turi tie, kurių artimi šeimos nariai sirgo skydliaukės vėžiu. Rekomenduojama stebėti, ar neatsiranda nemalonių pojūčių kakle, guzo, balso pokyčių ar nepaaiškinamo svorio kritimo.
Prognozė ir gyvenimas po diagnozės
Naujausi tyrimai rodo, kad net 95 % žmonių, kuriems diagnozuota Hürthle ląstelių karcinoma, po 5 metų vis dar gyvi. Praėjus 10 metų, šis rodiklis siekia 93 %, todėl ligos prognozė laikoma gera, ypač jei ji diagnozuojama ankstyvose stadijose.
Ką daryti po gydymo
Po operacijos daugeliui pacientų visą gyvenimą teks vartoti skydliaukės hormonų pakaitalus. Svarbu reguliariai tikrintis ir stebėti, ar neatsinaujina ligos simptomai. Reikia žinoti pagrindinius požymius, kurie gali rodyti ligos sugrįžimą, ir apie juos informuoti gydytojus laiku.
