Idiopatinė intrakranijinė hipertenzija – tai būklė, kai smegenyse pakyla spaudimas be aiškios priežasties. Ši liga anksčiau buvo vadinama pseudotumor cerebri, nes jos simptomai primena smegenų auglį, tačiau auglių ar kitų akivaizdžių darinių nerandama. Dažniausiai ši būklė atsiranda, kai kaukolėje susikaupia per daug galvos ir nugaros smegenų skysčio, vadinamo cerebrospinaliniu skysčiu. Dėl šio spaudimo nukenčia regos nervas, todėl gali išsivystyti regėjimo pokyčiai.
Kas yra idiopatinė intrakranijinė hipertenzija?
Žodžių „idiopatinė“, „intrakranijinė“ ir „hipertenzija“ prasmė – nežinomos kilmės padidėjęs spaudimas kaukolėje. Kai kurie gydytojai šią ligą vadindavo „netikru smegenų augliu“, nes simptomai labai primena naviko sukeltus pokyčius, nors jokių darinų nerandama.
Apie ligą reikėtų pagalvoti, jei galvos skausmai pasireiškia kartu su regos pokyčiais ar ūžesiu ausyse. Nors šis susirgimas nėra pavojingas gyvybei, svarbu greitai pradėti gydymą, kad būtų išvengta nuolatinės regos pažaidos.
Kiek dažna ši liga?
Idiopatinė intrakranijinė hipertenzija yra reta – kasmet nustatoma nuo 0,2 iki 2 atvejų 100 000 gyventojų, dažniausiai žmonėms nuo 25 iki 36 metų.
Simptomai ir priežastys
Ligos simptomai
Pagrindiniai šios ligos požymiai – tai padidėjusio slėgio poveikis galvos smegenims ir šalia esančioms struktūroms. Dažniausi simptomai:
- Dvigubas matymas
- Nuovargis
- Staigūs ir stiprūs galvos skausmai
- Pablogėjęs periferinis (šoninis) regėjimas
- Pykinimas ir vėmimas
- Skausmas sprande arba pečių juostoje
- Trumpalaikis apakimas ar aklumo dėmės regėjimo lauke
- Ūžesys ar zvimbimas ausyse (tinitas)
Kadangi šie simptomai būdingi ir kitoms ligoms, būtina pasitikrinti ir išsiaiškinti tikrąją jų priežastį.
Ligos priežastys
Tikroji idiopatinės intrakranijinės hipertenzijos kilmė lieka neaiški – kaip sako pats pavadinimas, „idiopatinė“ reiškia nežinomos priežasties. Mokslininkai svarsto, kad problema galėtų būti smegenų skysčio nutekėjimo kliūtys ar siauresnės didžiosios galvos smegenų venos, dėl ko kyla spaudimas. Tokiu atveju skysčio ar kraujo nutekėjimas iš smegenų sutrinka ir didėja slėgis kaukolėje.
Paveldimumas ir rizikos veiksniai
Dalis žmonių, kuriems nustatyta ši liga, turi artimųjų, kuriems taip pat buvo diagnozuota panaši būklė, tačiau tikslus ryšys dar nėra visiškai aiškus.
Nors idiopatinė intrakranijinė hipertenzija gali išsivystyti bet kam, dažniau ji nustatoma:
- Moterys
- 20–45 metų amžiaus žmonės
- Tie, kurių kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 30
Ligos komplikacijos
Nevykdant gydymo, ši būklė gali sukelti negrįžtamą regos praradimą. Labai svarbu stebėti regos pokyčius ir laiku kreiptis į gydytojus, kad šių sunkumų būtų išvengta.
Diagnozė ir tyrimai
Norint tiksliai nustatyti idiopatinę intrakranijinę hipertenziją, pirmiausia atliekamas medicininis pokalbis ir apžiūra. Gydytojas domisi simptomais, atlieka išsamius tyrimus, kad atmestų kitas priežastis.
Dažniausiai skiriami tyrimai:
- Oftalmologinis tyrimas su regos lauko testavimu, norint nustatyti aklumo dėmes
- Galvos smegenų kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
- Lumbalinė punkcija (spinalinis skysčio paėmimas tyrimui)
Gydymas ir valdymas
Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti spaudimą galvos smegenyse ir apsaugoti regą. Priklausomai nuo situacijos, gydytojas gali rekomenduoti:
- Vaistus
- Chirurgines intervencijas
- Svorio korekciją
Sprendimai dėl gydymo priklauso nuo simptomų sunkumo ir tyrimų rezultatų. Jei liga pažengusi, kartais būtina imtis operacijos, kad būtų apsaugota rega.
Vaistai idiopatinės intrakranijinės hipertenzijos gydymui
Medikamentai padeda reguliuoti galvos ir nugaros smegenų skysčio gamybą bei sumažinti spaudimą. Gali būti skiriami:
- Acetazolamidas arba topiramatas – šie vaistai mažina cerebrospinalinio skysčio gamybą
- Diuretikai (skysčius varantys vaistai) – padeda pašalinti skysčių perteklių
- Galvos skausmų malšinimo vaistai
Jeigu esate nėščia, planuojate nėštumą ar vartojate kontraceptines tabletes, informuokite savo gydytoją, kad galėtų parinkti jums saugią gydymo schemą.
Chirurginiai gydymo būdai
Esant sunkiai ligos eigai, gali būti reikalinga operacija. Dažniausiai atliekami šie metodai:
- Šuntas – ilgas, plonas vamzdelis, įvedamas į smegenis pertekliniam skysčiui nutekėti
- Stentas – specialus tinkliukas, įstatomas į galvos veną tam, kad būtų pagerinta kraujo tėkmė
- Regos nervo makšties fenestracija – procedūra, kurios metu aplink regos nervą padaromos mažos skylutės, kad skysčiai būtų geriau nutekinami
Svorio kontrolės svarba
Kai kuriais atvejais, ypač esant didesniam KMI, gydytojas gali rekomenduoti įtraukti ir gyvenimo būdo pokyčius, kurie padeda stabilizuoti svorį. Tyrimai rodo, kad riebalų perteklius pilvo ir krūtinės srityje didina spaudimą, apsunkina kraujo nutekėjimą ir taip didina ligos riziką.
Ligų profilaktika
Nors aiškios prevencijos priemonės dėl nežinomos priežasties nėra nustatytos, palaikyti sveiką svorį ir reguliariai lankytis pas gydytoją – ypač jei turite kitų rizikos veiksnių – gali padėti sumažinti galimybes susirgti šia liga.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Anksti pradėtas gydymas leidžia sėkmingai sumažinti simptomus ir apsaugoti regą nuo negrįžtamų pokyčių. Gydymas dažnai būna veiksmingas, todėl dauguma žmonių išlaiko įprastą gyvenimo trukmę ir kokybę.
Po diagnozės svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir oftalmologą – jie padės stebėti jūsų būklę ir laiku imtis reikiamų priemonių, jei simptomai vėl pablogėtų.
Kasdienis gyvenimas ir ilgalaikė perspektyva
Idiopatinė intrakranijinė hipertenzija nei sutrumpina gyvenimo trukmės, nei kelia tiesioginę grėsmę gyvybei. Tačiau gali tekti nuolat valdyti simptomus, nes liga linkusi kartotis.
Nors visiškai išgydyti šios būklės kol kas neįmanoma, tinkamai laikantis gydytojo rekomendacijų – tiek dėl vaistų, tiek dėl gyvenimo būdo – galima ilgainiui sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jei dėl gydymo ar profilaktinių priemonių kyla klausimų, būtinai pasitarkite su specialistu.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei kartu su galvos skausmu ar ūžesiu ausyse pajutote regėjimo pokyčius (tarkime, išnyksta dalis vaizdo lauko, matote dvigubai ar aptemsta regėjimas). Net jei regėjimo sutrikimai pasirodo trumpam ir vėl praeina, būtina pasitarti su gydytoju.
Naudingi klausimai gydytojui
- Kokius kasdienius įpročius galiu keisti, kad palengvinčiau simptomus?
- Kokie simptomai turėtų mane įspėti apie pablogėjimą?
- Kaip sumažinti riziką, kad liga pasikartos?
