Imunoterapija – tai vėžio gydymo metodas, kai pasitelkiama jūsų organizmo imuninė sistema kovai su vėžinėmis ląstelėmis. Įprastai mūsų imuninė sistema atpažįsta pavojingas medžiagas, virusus bei pakitusias ląsteles ir stengiasi jas pašalinti, kad išliktume sveiki. Tačiau vėžinės ląstelės geba pasislėpti nuo imuniteto, todėl be gydymo jos gali neribotai daugintis ir plisti organizme.
Kaip veikia imunoterapija
Šio gydymo tikslas – sustiprinti jūsų organizmo natūralias apsaugines funkcijas, kad imuninė sistema galėtų geriau atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Imunoterapija veikia keliais būdais:
- Sužadina imuninę sistemą taip, kad organizme susidarytų daugiau vėžį atakuojančių ląstelių.
- Padeda imuninėms ląstelėms efektyviau rasti ir naikinti naviko ląsteles.
Dėl tokių veikimo būdų imunoterapija gali būti veiksminga gydant įvairias vėžio rūšis, nes stiprina jau egzistuojančias imuniteto galias.
Kas sukelia šalutinius imunoterapijos poveikius
Kaip ir bet kuris gydymo metodas, imunoterapija gali sukelti ir nepageidaujamų reakcijų. Kartais aktyvintos imuninės ląstelės „apsirinka“ ir atakuoja sveikus audinius – taip atsiranda uždegimai, kurie pasireiškia įvairiais simptomais. Tokios reakcijos vadinamos imuniniais nepageidaujamais reiškiniais.
Didžiausia šalutinio poveikio rizika kyla žmonėms, kurie vartoja kelis imunoterapinius vaistus vienu metu arba serga autoimuninėmis ligomis – kai imuninė sistema natūraliai linkusi atakuoti sveikus audinius.
Kaip dažnai pasitaiko šalutiniai poveikiai
Ne kiekvienam, kuris gydomas imunoterapija, pasireiškia šalutinis poveikis. Atsižvelgiant į statistiką, imuninės reakcijos pasireiškia maždaug kas penktam žmogui. Dažniausiai jos būna lengvos ir yra lengvai kontroliuojamos, tačiau apie visus pastebėtus pokyčius tikslinga informuoti gydytoją, net jei simptomai pasirodo jau po gydymo pabaigos.
Dažniausi imunoterapijos šalutiniai reiškiniai
Lengviausi, dažniausiai pasitaikantys simptomai – nuovargis, niežtinti bėrimo forma, viduriavimas, pykinimas ar vėmimas, sumažėjęs skydliaukės hormonų kiekis kraujyje. Dažniausiai šie požymiai yra lengvi, bet svarbu juos stebėti.
Kaip imunoterapija gali paveikti atskirus organus ir sistemas
Stiprinant imunitetą imunoterapija, poveikis gali jaustis skirtinguose organuose ar sistemose:
Oda
- Bėrimas, niežulys.
- Pūslelės, įtrūkusi ar skaudanti oda.
- Didelis jautrumas saulei.
Kepenyse ir virškinimo sistemose
- Padidėję fermentai kraujyje, dažnai be aiškių simptomų.
- Kepenų uždegimas (hepatitas), galintis pasireikšti geltos požymiais, tamsiu šlapimu, skausmu dešiniajame pilvo šone, šleikštuliu, didesniu kraujavimo ir mėlynių rizika.
- Storosios žarnos uždegimas (kolitas) – sukelia viduriavimą, gali būti kruvinas ar tamsus tuštinimasis, pilvo skausmas.
Plaučiai ir kvėpavimo sistema
- Retais atvejais – plaučių uždegimas (pneumonitas), pasireiškiantis kosuliu, skausmu krūtinėje, dusuliu.
Skydliaukė ir kitos endokrininės liaukos
- Skydliaukės veiklos sutrikimai (dažniau – per lėta veikla), pasireiškiantys plaukų slinkimu, galvos svaigimu, galvos skausmais, vidurių užkietėjimu, stipriu nuovargiu, svorio pokyčiais, gausiu prakaitavimu, greitu širdies plakimu, nuolatos juntamu alkio ar troškulio jausmu.
Smegenys ir nervų sistema
- Uždegiminiai pakitimai smegenyse (encefalitas): karščiavimas, keistas elgesys, nuotaikų kaita, sprando sustingimas, traukuliai, akių jautrumas šviesai.
- Periferinės nervų sistemos pažeidimai (neuropatija), kuri pasireiškia dilgčiojimu, nejautra ar silpnumu rankose, kojose ar veide.
Širdies ir kraujagyslių sistema
- Retai gali pasireikšti nereguliarus širdies plakimas (aritmija).
- Širdies uždegimas (miokarditas, perikarditas) ar kraujagyslių uždegimas (vaskulitas).
Sąnariai
- Sąnarių (artrito) požymiai: tinimas, skausmas.
Imunoterapijos rūšių ypatumai ir galimi šalutiniai poveikiai
Kiekvienas imunoterapijos tipas pasižymi savitais nepageidaujamais reiškiniais. Daugiausia tyrimų atlikta tiriant imuninės patikros taškų inhibitorius, bet yra ir kitų rūšių imunoterapijų.
Imuninės patikros taškų inhibitoriai (IPI)
Šie vaistai padeda T-ląstelėms atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles, kurios dažnai geba pasislėpti nuo imuninės sistemos. Dažniausi šalutiniai reiškiniai – nuovargis, bėrimai, viduriavimas. Sunkesnės reakcijos – uždegiminiai procesai įvairiuose organuose.
Pritaikytų ląstelių terapija (T-ląstelių perdavimo terapija)
Šiuo metodu gydytojas paima jūsų T-ląsteles, laboratorijoje jas sustiprina ir vėl sugrąžina į organizmą, kad efektyviau sunaikintų vėžį. Priklausomai nuo taikomos terapijos:
- TIL terapija – gali sukelti retą kapiliarų pralaidumo sindromą, dėl kurio iš kraujagyslių „nuteka“ skystis, sumažėja kraujo spaudimas.
- CAR T-ląstelių terapija – galimas citokinų išsiskyrimo sindromas (CRS), kuris pasireiškia karščiavimu, galvos skausmu, pagreitėjusiu širdies plakimu ar dusuliu. Šią būklę galima valdyti gydytojo pagalba.
- Taip pat gali pasireikšti nervų sistemos požymiai – galvos skausmas, sumišimas, traukuliai.
Monokloniniai antikūnai
Laboratorijoje sukurti baltymai, nukreipti prieš konkrečias vėžinių ląstelių silpnybes. Galimi šalutiniai reiškiniai: gripą primenantys simptomai (karščiavimas, nuovargis, raumenų ar sąnarių skausmai, gerklės skausmas, dusulys), nestabilus kraujo spaudimas, krešulių susidarymas arba kraujavimas, lėtas žaizdų gijimas, bėrimas.
Gydymo vakcinos
Vakcinos „išmoko“ imuninę sistemą atpažinti vėžio ląstelių požymius ir juos naikinti. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai – simptomai, panašūs į gripą, bei padidėjęs kraujospūdis.
Imuninės sistemos moduliatoriai (imunomoduliatoriai)
Šios medžiagos pakeičia imuninės sistemos veiklą įvairiais būdais – skatina imuninių ląstelių gamybą, aktyvina jau esamų ląstelių kovą prieš vėžį ir pan. Tokie vaistai kaip talidomidas, lenalidomidas, pomalidomidas dažniausiai sukelia nuovargį, mieguistumą, taip pat gali sukelti nervų sistemos pažeidimus (neuropatiją), didinti kraujo krešulių riziką. Imikvimodas vartojamas kaip kremas ir gali sukelti odos sudirgimą.
Kada gali pasireikšti šalutiniai imunoterapijos poveikiai
Tikslaus laiko, kada gali prasidėti šalutiniai poveikiai, nėra – kai kuriems pacientams jie pasireiškia tik po kelių mėnesių ar net metų nuo gydymo pradžios. Kartais simptomai atsiranda praėjus daugiau nei vieneriems metams po terapijos.
Kiek ilgai trunka šalutiniai poveikiai
Dauguma nepageidaujamų reakcijų – laikinos. Rečiau jos gali užsitęsti ilgiau. Net ir pasibaigus gydymui daugelis simptomų pamažu praeina, tačiau kartais dėl ilgai trunkančios imuninės aktyvacijos poveikis gali išlikti ilgesnį laiką, nes imunoterapija veikia ne vien tol, kol vaistas yra organizme.
Kaip kontroliuoti ir mažinti šalutinius poveikius
Būtina apie bet kokius naujus simptomus ar sveikatos pokyčius iškart informuoti gydytoją, net jei jie atrodo nereikšmingi. Dažnai gydymo specialistai gali pakoreguoti gydymo režimą ar skirti papildomų vaistų, kad sumažintų diskomfortą ir išvengtų rimtesnių komplikacijų.
- Gydytojas gali laikinai sustabdyti imunoterapiją, kad imuninė sistema „atsigautų“.
- Specialistas gali paskirti vaistus imuninės sistemos aktyvumui mažinti, pvz., steroidus ar imunuslopinančias priemones.
- Taip pat kartais rekomenduojamos gyvenimo būdo korekcijos pagal pasireiškusius simptomus.
Ar šalutiniai poveikiai rodo, kad imunoterapija veikia?
Yra duomenų, kad kai kuriems žmonėms imuninės reakcijos gali būti susijusios su gydymo sėkme. Vis dėlto tai – ne visada taisyklė, ir jei pašalinių poveikių nejaučiate, tai dar nereiškia, kad imunoterapija nėra veiksminga. Kad būtų galima tiksliai įvertinti ryšį tarp šalutinių poveikių ir terapijos veiksmingumo, reikia išsamesnių tyrimų.
Kuo naudinga imunoterapija?
Nors kiekvienas gydymo būdas turi savų rizikų, imunoterapija pasižymi reikšminga nauda daugeliui pacientų, kovojančių su vėžiu. Pagrindiniai šio gydymo privalumai:
- Gerina ilgalaikį išgyvenamumą sergant įvairiomis vėžio formomis.
- Gali naikinti kelis navikų tipus bei sumažinti jų atsinaujinimo ar išplitimo tikimybę.
- Imuninė sistema ir toliau kovoja su vėžiu net po gydymo pabaigos.
- Šalutiniai poveikiai, lyginant su tradicine chemoterapija, paprastai būna lengvesni.
Renkantis gydymo būdus, svarbu pasitarti su gydytoju ir įvertinti visus pliusus bei minusus, kad pasirinktumėte jums tinkamiausią kovos su vėžiu strategiją.
