Indukuojama gerklų obstrukcija, dar žinoma kaip balso klosčių disfunkcija, pasireiškia tuomet, kai balso stygos ar kitos balso aparato dalys nesuveikia taip, kaip turėtų. Šios būklės metu balso klostės įkvepiant dažnai užsiveria, nors įprastai jos šiuo metu turėtų išlikti atviros. Dėl to žmogui tampa sunkiau įkvėpti, gali pritrūkti oro, kartais tokie priepuoliai būna stiprūs ir pasikartojantys.
Kas vyksta su balso klostėmis
Balso klostės – tai dvi raumeninės juostos, esančios viduje balso dėžutėje, dar vadinamoje gerkle. Paprastai įkvepiant balso stygos atsiveria, kad oras galėtų laisvai patekti į plaučius. Kalbant ar dainuojant, klostės susiglaudžia ir vibruoja, taip sukuriamas balsas. Jos taip pat dalyvauja rijimo, kosėjimo, gerklės valymo procese.
Indukuojamos gerklų obstrukcijos simptomai
Sergant balso klosčių disfunkcija, dažnai juntamas gumuliukas gerklėje arba stiprus jos tempimas. Šią būklę gali lydėti ir šie simptomai:
- Sunku įkvėpti;
- Nuolatinis noras atkosėti ar išvalyti gerklę;
- Svaigulys;
- Jausmas, tarsi pradėtum dusti arba užspringtum;
- Švokštimas ar triukšmingas kvėpavimas įkvepiant;
- Jautimas, kad gerklėje yra svetimkūnis;
- Dilgčiojimo pojūčiai rankose ir kojose.
Kas sukelia balso klosčių disfunkciją
Aiškios šios būklės priežastys nėra iki galo žinomos. Dažnai ją lemia keli skirtingi veiksniai, o juos galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes:
- Fizinio krūvio sukelta gerklų obstrukcija: Dažniausiai pasitaiko jauniems sportininkams aktyviai užsiimant fizine veikla;
- Ligų veikimas: Tokios būklės kaip astma, gastroezofaginis refliuksas ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijos taip pat gali paskatinti priepuolius;
- Psichologiniai veiksniai: Nerimas, depresija, obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas ir potrauminio streso sindromas dažnai pablogina būklę;
- Dirgikliai iš aplinkos: Šalti sausas oras, cheminės medžiagos, stiprūs kvapai, dūmai, amoniakas, baliklis ar valikliai gali sukelti stiprią reakciją ir išprovokuoti traukulius.
Kaip nustatoma balso klosčių disfunkcija
Nustatyti šią būklę neretai sudėtinga, nes ji gali būti supainiojama su astma arba krepu. Gydytojas išsamiai klausia apie simptomus, sveikatos istoriją, gyvenimo būdą, provokuojančius veiksnius. Dažniausiai rekomenduojami tyrimai:
- Laringoskopija: Lankstaus vamzdelio su kamera pagalba per nosį arba gerklę apžiūrimos balso klostės. Gydytojas prašo kvėpuoti ar kalbėti, stebėdamas balso klosčių judesius, kartais atliekama ir speciali provokacija, leidžianti geriau matyti probleminius momentus;
- Plaučių funkcijos tyrimai ir spirometrija: Įvertinama, kiek ir kaip greitai asmuo įkvepia bei iškvepia orą. Tai padeda atskirti balso klosčių disfunkciją nuo astmos, nes kai kurie rodmenys skiriasi. Tačiau šie tyrimai vienareikšmio diagnozės nenustato.
Gydymas ir pagalba
Indukuojamos gerklų obstrukcijos gydymas priklauso nuo to, kokie veiksniai sukelia priepuolius, kaip dažnai jie kartojasi ir kokio stiprumo simptomai pasireiškia. Dažniausiai taikomos šios priemonės:
- Kvėpavimo lavinimo terapija: Specialiai paruošti logopedai supažindina su kvėpavimo pratimais – pavyzdžiui, diafragminiu kvėpavimu ar kvėpavimu pro sučiauptas lūpas, kurie padeda lengviau susitvarkyti kvėpavimo trūkumo metu. Dažnai kelių užsiėmimų pakanka, kad simptomai palengvėtų;
- Pašalinių veiksnių šalinimas: Esant lėtinėms ligoms, tokios kaip refliuksas, gydomas jų priežastis, rekomenduojamos priemonės infekcijoms ar peršalimams kontroliuoti.
Visgi visiško išgijimo nėra – gydymo tikslas yra išmokyti atpažinti ir valdyti simptomus, rasti būdus, kaip sumažinti priepuolių dažnį ar intensyvumą.
Prevencinės priemonės
Siekdami išvengti balso klosčių disfunkcijos epizodų, stenkitės nepakliūti į situacijas ar aplinkos sąlygas, kurios gali išprovokuoti priepuolį. Pavyzdžiui, jei jūsų darbo aplinkoje dažnai susiduriate su dirginančiomis cheminėmis medžiagomis, dėvėkite specialias apsaugines kvėpavimo priemones – tai gali ženkliai sumažinti riziką.
Prognozė ir galimi pavojai
Nors tokie kvėpavimo sutrikimai gali atrodyti grėsmingi, jie nėra pavojingi gyvybei. Jeigu pajutote stiprų oro trūkumą, nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą – dažnai paaiškėja, kad organizmas gauna pakankamai deguonies, nors subjektiviai gali atrodyti kitaip.
Kasdienis gyvenimas su šia būkle
Ligos valdymui svarbu bendradarbiauti su patyrusiais sveikatos priežiūros specialistais, išmanančiais šią būklę. Jie suteiks aiškių atsakymų, kaip atpažinti simptomus ir elgtis jų metu.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į sveikatos specialistą, jei simptomai išlieka nepaisant kvėpavimo pratimų ar vengimo provokuojančių situacijų. Jei ima smarkiai trūkti oro ir pojūtis nepraeina – nedelskite ir skubiai kreipkitės pagalbos.
