Inkstų arterijų stenozė yra būklė, kai susiaurėja arterijos, aprūpinančios inkstus krauju iš širdies. Abiejuose inkstuose yra po vieną pagrindinę arteriją, ir jų susiaurėjimas gali paveikti tiek vieną, tiek abu inkstus. Šis sutrikimas trukdo normaliai kraujotakai, todėl ilgainiui gali išsivystyti padidėjęs kraujospūdis, lėtinė inkstų liga ar net inkstų nepakankamumas.
Kas dažniausiai serga inkstų arterijų stenoze
Didžiausia rizika susirgti inkstų arterijų stenoze tenka žmonėms, kurių kraujagyslėse kaupiasi riebalų ir cholesterolio plokštelės – tai vadinama ateroskleroze. Šis procesas siaurina arterijų spindį ir trukdo kraujo tekėjimui. Dažniausi rizikos veiksniai yra:
- Cukrinis diabetas
- Šeimos širdies ir kraujagyslių ligų istorija
- Padidėjęs kraujospūdis
- Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje
- Antsvoris
- Vyresnis nei 45 metų amžius vyrams ir virš 55 metų moterims
- Nesubalansuota mityba, kurioje daug druskos, riebalų ir cukraus
- Rūkymas
Inkstų arterijų stenozės ir periferinių kraujagyslių ligos ryšys
Inkstų arterijų stenozė iš esmės veikia kraujotaką į inkstus. O periferinių arterijų liga – kraujagysles, tiekiančias kraują į rankas ir kojas. Dažniausiai abiejų šių sutrikimų priežastis – aterosklerozė. Pastebėta, kad 14–35 % žmonių, turinčių periferinių kraujagyslių susiaurėjimų, taip pat serga ir inkstų arterijų stenoze.
Tyrimai rodo, kad lėtinė inkstų liga, kuri dažnai išsivysto dėl arterijų susiaurėjimo, didina riziką susirgti ir periferinių arterijų liga. Turint abi šias būkles, išauga komplikacijų, tokių kaip širdies infarktas, insultas ar galūnių netekimas, rizika.
Simptomai
Dažnai inkstų arterijų stenozė ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais. Tik ligai progresuojant, gali pradėti ryškėti požymiai, susiję su inkstų funkcijos silpnėjimu ir nuolatiniu padidėjusiu kraujospūdžiu. Prastos inkstų veiklos požymiai:
- Protinis nuovargis, koncentracijos stoka ar painiava
- Miego sutrikimai
- Patinimai dėl skysčių susilaikymo
- Nuolatinis išsekimas
- Galvos skausmai
- Sumažėjęs apetitas
- Raumenų spazmai
- Pykinimas arba vėmimas
- Kvėpavimo sunkumai
- Odos pokyčiai – sausumas, niežėjimas ar patamsėjimas
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Šlapinimosi dažnumo pokyčiai – tiek padidėjęs, tiek sumažėjęs
Priežastys
Dažniausiai (60–90 % atvejų) inkstų arterijų stenozės priežastis yra aterosklerozė. Tačiau likusius atvejus sukelia fibromuskulinė displazija, kai arterijų sienelėse vyksta netipinis ląstelių augimas ir susidaro susiaurėjimai. Ši būklė dažniau pasitaiko moterims ir gali būti susijusi su paveldimumu arba hormonų veikla.
Galimos komplikacijos
Negydoma ar progresuojanti inkstų arterijų stenozė gali sukelti:
- Lėtinius inkstų veiklos sutrikimus
- Širdies kraujagyslių ligas
- Inkstų sunykimą (sumažėjusi inkstų masė)
- Inkstų nepakankamumą
- Periferinių arterijų ligą
- Renalinę hipertenziją (padidėjusį inkstų arterijų spaudimą)
Nustatymas ir tyrimai
Inkstų arterijų susiaurėjimas dažnai diagnozuojamas atsitiktinai, tiriant dėl kitų sveikatos problemų. Įtarus šią būklę, gydytojas gali rekomenduoti kelis skirtingus tyrimus:
- Fizinis ištyrimas: Vertinamas kraujospūdis, ieškoma patinimų, klausoma kvėpavimo. Kartais stetoskopu klausoma inkstų srities, ar nėra šniokščiančio kraujo tekėjimo garso per susiaurėjusias arterijas. Itin didelis kraujospūdis be aiškios priežasties – dažnas signalas apie galimą stenozę.
- Inkstų funkcijos tyrimai: Atliekami kraujo ir šlapimo testai. Jeigu organizme daugėja baltymų, kreatinino, azoto ir kitų medžiagų, tai rodo, kad inkstai sunkiai šalina atliekas iš kraujo.
- Vaizdiniai tyrimai: Skirtingais tyrimais vertinamas inkstų dydis ir kraujotaka – gali būti skirta inkstų scintigrafija, dvigubas ultragarsas, kompiuterinė tomografinė angiografija (CTA) arba magnetinio rezonanso angiograma (MRA).
Gydymo galimybės
Pagrindiniai inkstų arterijų stenozės gydymo būdai – tai gyvenimo būdo keitimas ir vaistai. Jei stenozė labai išreikšta ar pacientui prastėja inkstų funkcija, gali būti svarstoma ir chirurginė intervencija.
Gyvenimo būdo svarba gydyme
Norint suvaldyti ligą, gydytojai dažnai pataria keisti gyvenimo įpročius:
- Rinktis mitybą, kurioje mažai riebalų, cholesterolio, druskos ir cukraus
- Reguliariai užsiimti fizine veikla
- Mažinti kūno svorį
- Atsisakyti rūkymo
Kaip vaistai padeda kontroliuoti ligą
Vaistai, derinami su sveikais įpročiais, padeda mažinti kraujospūdį bei sustabdyti ligos progresavimą. Gali būti skirti:
- AKF inhibitoriai ir angiotenzino receptorių blokatoriai, kurie apsaugo kraujagysles nuo susiaurėjimo
- Aspirinas, skystinantis kraują ir palengvinantis tekėjimą susiaurintomis arterijomis
- Beta blokatoriai bei kalcio kanalų blokatoriai, veiksmingi kraujospūdžio kontrolei
- Diuretikai – padeda pašalinti organizmo skysčių perteklių
- Statinai, skirti cholesterolio kiekiui mažinti
Chirurginiai sprendimai
Kai vaistai ir gyvenimo būdo keitimas nepadeda, gali būti taikoma chirurgija. Dažniausi metodai:
- Angioplastika su stentavimu: Į susiaurėjusią inkstų arteriją įvedamas kateteris, įpučiamas mažas balionėlis, kad išplėstų spindį, ir įstatomas stentas (tinklinis vamzdelis), kuris laiko arteriją atvirą. Tai minimaliai invazyvi ir dažniausiai taikoma procedūra.
- Inkstų arterijos šuntavimas: Kraujotaka nukreipiama aplenkiant susiaurėjusią arteriją – naudojami kraujagyslių persodiniai arba dirbtiniai vamzdeliai, jungiantys sveiką arteriją su susiaurėjusia vieta.
- Inkstų endarterektomija: Arterija atveriama ir išvaloma nuo plokštelių bei kitų kraujotaką blokuojančių sankaupų.
Prevencija
Stenozės galima išvengti arba sumažinti riziką, laikantis šių principų:
- Valgyti subalansuotą maistą
- Nuolat judėti
- Kontroliuoti kraujospūdį
- Palaikyti normalų kūno svorį
- Vengti tabako gaminių
Ligos eiga bei prognozė
Inkstų arterijų stenozė dažniausiai ilgainiui progresuoja. Tai, kokia bus eiga, priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai ir nuo ligos sunkumo. Jei užsikemša daugiau nei 95 % inksto arterijos, ketverių metų išgyvenamumas siekia apie 48 %, tad vos pusė tokių pacientų sulaukia ketverių metų po diagnozės.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į medikus be delsimo, jei pastebite šiuos simptomus:
- Metalo poskonis burnoje
- Pilvo skausmas
- Sumišimas, sunku susikaupti
- Sumažėjęs šlapimo kiekis
- Pykinimas ar vėmimas
- Priepuoliniai traukuliai
- Rankų, kojų ar veido tinimas
