Inkstų onkocitoma – tai gerybinis darinys, susiformuojantis viename arba abiejuose inkstuose. Šie augliai dažniausiai nesukelia jokios aiškios simptomatikos ir dažnai jų nereikia gydyti. Dažnai onkocitomos aptinkamos atsitiktinai, kai daromos įvairios vizualizacijos tyrimų metu ieškoma visai kitos problemos priežasties.
Kas yra inkstų onkocitoma?
Inkstų onkocitoma – tai masė arba darinys, sudarytas iš specifinių ląstelių – onkocitų. Onkocitoma terminas vartojamas apibūdinti naviką ar masę, o žodis „inkstų“ nusako, jog auglys yra inkstuose. Šis darinys yra ne vėžinis, todėl jo pavojus sveikatai dažniausiai nėra didelis. Tačiau retkarčiais, ypač jei auglys išplitęs, gali prireikti papildomų tyrimų ar net gydymo.
Kiek dažnai pasitaiko onkocitoma?
Apie 7 procentus visų inkstų darinių sudaro būtent onkocitomos. Kartais, net 13 proc. pacientų, sergančių šiuo susirgimu, aptinkamos kelios onkocitomos abiejuose inkstuose – tai vadinama inkstų onkocitoze.
Kas dažniau serga inkstų onkocitoma?
Šis gerybinis auglys gali pasireikšti bet kam, tačiau dažniau suserga vyresni nei 60-ies metų vyrai. Rizika padidėja ir žmonėms, turintiems tam tikrų genetinių ligų. Viena iš jų yra Birt-Hogg-Dubé sindromas, kuriam būdingas polinkis formuotis inkstų cistoms, gerybiniams dariniams bei net vėžiui.
Ar onkocitoma gali virsti vėžiu?
Šie augliai iš esmės išlieka gerybiniai, tačiau labai retais atvejais fiksuoti jų perėjimai į piktybinius darinius. Tyrimai aprašė atvejus, kai žmonės, anksčiau neturėję vėžio, vėliau susirgo metastaziniu vėžiu, kurio židinys buvo inkstų onkocitoma. Tai – itin reti atvejai.
Kaip atskirti inkstų onkocitomą nuo inkstų vėžio?
Vaizdiniai tyrimai – pavyzdžiui, ultragarsas ar kompiuterinė tomografija – dažnai neduoda vienareikšmiško atsakymo: ir onkocitomos, ir inkstų vėžiniai navikai atrodo labai panašiai. Dėl to gydytojai gali rekomenduoti operaciją ir pašalinus naviką atlikti biopsiją – tik tada tiksliai nustatoma auglio kilmė.
Kuo skiriasi cistos ir navikai?
- Cistos yra mažyčiai maišeliai, kuriuose gali būti skysčio, oro arba net kietų dalelių. Dažniausiai jos nėra piktybinės.
- Navikai – tai kietos audinių masės, kurios gali būti ir gerybinės, ir piktybinės.
Inkstų onkocitomos simptomai
Didžioji dalis – apie 75 proc. – sergančiųjų inkstų onkocitoma neturi jokių simptomų. Tačiau jei požymiai pasireiškia, jie dažniausiai primena inkstų vėžio simptomus. Galimi šie ženklai:
- Kraujas šlapime.
- Nuolatinis skausmas ar maudimas šone, juosmens srityje.
- Apčiuopiamas guzas toje inksto pusėje, kur išsivystė navikas.
Kas sukelia onkocitomas?
Paprastai nėra aiškiai žinomos priežasties, kodėl susidaro onkocitomos. Kai kurie tyrėjai mano, kad lemiamą vaidmenį gali turėti genų pokyčiai – mutacijos, įvykusios jau po gimimo.
Ar šis auglys paveldimas?
Yra šeimų, kuriose tam tikros genetinės mutacijos skatina dygti daug inkstų onkocitomų tiek viename, tiek abiejuose inkstuose. Pavyzdžiui, tokioms būklėms kaip tuberozinė sklerozė ar Birt-Hogg-Dubé sindromas būdinga navikų susidarymas įvairiuose organuose.
Kaip nustatoma inkstų onkocitoma?
Dažniausiai šis auglys aptinkamas netyčia – tiriant kitus negalavimus, pavyzdžiui, inkstų akmenligę, vizualizacijos tyrimuose (ultragarsas, KT ar MRT). Kadangi onkocitomos neretai atrodo kaip piktybiniai navikai, patikimiausias būdas diagnozei patvirtinti – histologinis auglio ištyrimas po pašalinimo.
Maždaug 45 proc. ištyrinėtų inkstų navikų pasirodo besantys nepiktybiniai. Dėl šios priežasties, jei navikas mažas ir nesukelia simptomų, gydytojai neretai siūlo aktyvų stebėjimą. Tokiu atveju reguliariai atliekami tyrimai, kad stebėtų, ar auglys neauga ir nepakeičia savo savybių.
Gydymas ir valdymas
Jei inkstų onkocitoma nesukelia problemų ir nelinkusi didėti, gydymas dažnai nereikalingas. Tačiau jei diagnozė neaiški arba žmogus jaučia simptomus, gali būti rekomenduojama operacija. Jos metu gali būti pašalintas tik pats darinys (dalinė nefrektomija) arba visas inkstas (radikali nefrektomija). Net ir netekę vieno inksto žmonės paprastai išlieka aktyvūs ir gyvena visavertį gyvenimą.
Perspektyva
Didžioji dauguma žmonių, turinčių inkstų onkocitomų, gali ramiai gyventi įprastą gyvenimą – šie dariniai itin retai supiktybėja. Pašalinus juos chirurginiu būdu, navikas dažniausiai neatsinaujina. Vis dėlto situacija gali pažymiai skirtis, jei navikus skatina paveldima liga.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
- Pastebėjote kraują šlapime.
- Netikėtai atsiradęs skausmas ar apčiuopiamas guzas šone nepraeina ilgesnį laiką.
- Neaiškios kilmės temperatūra ar kūno svorio kritimas.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Kokios yra mano inkstų onkocitomos priežastys?
- Ar man būtina operacija?
- Ar turiu didesnę vėžio riziką?
- Į kokius galimus komplikacijų požymius turėčiau atkreipti dėmesį?
Kuo skiriasi inkstų onkocitoma ir chromofobinis inkstų vėžys?
Chromofobinis inkstų vėžys – reta piktybinio inksto naviko rūšis, kuri išsivysto iš kanalėlių, atsakingų už atliekų pašalinimą iš organizmo. Ši vėžio forma sudaro apie 5 proc. visų inkstų vėžių atvejų. Žmonėms, sergantiems Birt-Hogg-Dubé sindromu, didėja abiejų tipų – gerybinių (inkstų onkocitomų) ir piktybinių (chromofobinių vėžių) darinių – rizika. Naviko pobūdis galutinai nustatomas tik atlikus chirurginį pašalinimą ir audinio analizę.
