Insultas įvyksta, kai sumažėja kraujo tiekimas smegenims, dėl ko smegenų audiniai negauna reikalingo deguonies ir maistinių medžiagų. Kai tai įvyksta, smegenų ląstelės pradeda žūti. Insultas yra laikoma medicinine kritine situacija, kuriai būtinas nedelsiant skiriamas gydymas. Skubus gydymas padeda sumažinti smegenų pažeidimus, komplikacijas ir nuo insulto atsirandančią negalią.
Kokie yra insulto simptomai?
Jei jūs ar jūsų artimieji atrodo, lyg patyrę insultą, labai svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus.
- Sunkumas kalbėti ir suprasti kitus žmones – pacientas gali patirti sumišimą, turėti iškraipytą kalbą ar sunkumų suprasti kalbą.
- Paralyžiaus ar nejautros pojūtis veide, rankoje ar kojoje – staigus nejautrumas ar paralyžius vienoje veido, rankos ar kojos pusėje. Paprastai tai paveikia vieną kūno pusę. Norėdami patikrinti insulto požymius, bandykite vienu metu pakelti abi rankas virš galvos; jei viena ranka pradeda kristi, tai gali reikšti insultą. Jei bandant šypsotis burna nukrenta į vieną pusę, tai taip pat gali būti insulto požymis.
- Problemos matant vienoje ar abiejose akyse – pacientas gali patirti staigų neryškų ar patamsėjusį regėjimą akyse. Dvigubas regėjimas taip pat gali būti vienas iš simptomų.
- Galvos skausmas – staigus ir stiprus galvos skausmas gali atsirasti kartu su kitais simptomais, įskaitant pykinimą, svaigulį ar suglumimą.
- Vaikščiojimo sunkumai ar prarastas balansas – pacientas gali pradėti griūti ar prarasti pusiausvyrą ir koordinaciją.
Kada kreiptis į gydytoją
Pacientas turėtų nedelsdamas kreiptis į medicinos įstaigą, jei kilo insulto simptomų, net jei šie simptomai atsiranda, praeina ar išnyksta. Labai rekomenduojama laikytis „VEIK“ metodo ir daryti taip:
- Veidas – pabandykite šypsotis, ar burna nukrenta?
- Rankos – bandykite pakelti abi rankas. Ar viena ranka krinta arba sunku ją pakelti?
- Kalba – bandykite kartoti paprastus posakius. Ar pastebite iškraipytą kalbą?
- Laikas – jei pasirodo bet kuris iš šių simptomų, skubiai kreipkitės į medicinos įstaigą.
Skambinkite vietiniu skubios pagalbos numeriu nedelsdami. Nelaukite simptomų išnykimo, nes kuo anksčiau pradėsite gydymą, tuo mažesnė tikimybė, kad atsiras smegenų pažeidimai ir negalia.
Kas sukelia insultą?
Insultą gali sukelti dvi pagrindinės priežastys: išeminis insultas arba užkimštos arterijos, ir hemoraginis insultas, kai kraujagyslė plyšta arba prasiskverbia. Kartais gali pasireikšti laikina išeminė ataka (TIA). Ši būklė nesukelia ilgalaikių simptomų. Ji yra laikina, ir ją sukelia kraujo srauto pablogėjimas smegenims.
- Išeminis insultas. Išeminis insultas yra dažniausiai pasitaikantis insultas. Šio tipo insultas įvyksta, kai smegenų kraujagyslės susiaurėja arba užsikemša, sumažindamos kraujo srautą.
- Hemoraginis insultas. Hemoraginis insultas įvyksta, kai smegenyse kraujagyslės prasiskverbia arba plyšta. Daugelis būklių gali sukelti smegenų hemoragijas. Šie veiksniai gali padidinti hemoraginio insulto riziką:
- Nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis
- Per didelis antikoaguliantų vartojimas
- Sutvirtinimas kraujagyslių sienelėse
- Trauma; pavyzdžiui, avarijos metu
- Baltymų sankaupos kraujagyslių sienelėse
- Hemoragija dėl išeminio insulto
- Arterioveninė malformacija
- Laikina išeminė ataka (TIA). Laikina išeminė ataka (TIA) turi simptomus, panašius į insultą, tačiau TIA pasireiškia laikinai. TIA vadinama mikroinsultu, nes ji nepadaro nuolatinių pažeidimų. TIA atsiranda, kai smegenis aprūpinantis kraujas trumpam sumažėja. Laikinos išeminės atakos trukmė gali būti tol, kol penkios minutės.
Tvirtai rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydymą, jei yra tikimybė, kad įvyko TIA, net jei simptomai atsigavo. Sunku atskirti insultą nuo TIA tik pagal simptomus. Jei pacientas patyrė TIA praeityje, tai gali reikšti, kad arterija, kuri veda kraftapl dirt attn “pat brain, buvo dalinai užblokuota. TIA taip pat padidina paciento riziką ateityje susirgti visišku insultu.
Kokie yra insulto rizikos veiksniai?
Šie veiksniai gali padidinti insulto tikimybę:
Rizikos veiksniai, susiję su gyvenimo būdu
- Nutukimas
- Sėdimas gyvenimo būdas
- Didelis alkoholio vartojimas
- Neteisėtų narkotikų vartojimas
Rizikos veiksniai, susiję su medicininėmis sąlygomis
- Aukštas kraujospūdis
- Rūkymas ar pasyvus rūkymas
- Aukštas cholesterolio kiekis
- Cukrinis diabetas
- Kvėpavimo sustojimo miego metu būklė
- Širdies ir kraujagyslių ligos; pavyzdžiui, širdies nepakankamumas, širdies defektai, širdies infekcijos arba prieširdžių virpėjimas
- Asmeninė arba šeimos narių insultų, infarktų ar TIA istorija
- COVID-19 infekcija
Kiti veiksniai
Didėjantys insulto rizikos veiksniai yra šie:
- Amžius — vyresnio amžiaus žmonės, vyresni nei 55 metų, turi aukštesnę insulto riziką nei jaunesni žmonės.
- Rasė — Afroamerikiečių etninės grupės asmenims yra didesnė insulto rizika nei kitoms rasėms.
- Lytis — vyrai paprastai turi didesnę insulto riziką nei moterys. Kita vertus, moterys dažniau suserga insultu vyresniame amžiuje, o insultai moterims yra mirtinesni nei vyrams.
- Hormonų vartojimas — kontraceptinės piliulės arba hormoninė terapija, kurioje yra estrogeno, padidina insulto riziką.
Kokios yra insulto komplikacijos?
Insultas gali sukelti komplikacijas, kurios gali būti laikinos arba nuolatinės negalios. Sunkumas priklauso nuo laikotarpio, per kurį smegenys negavo pakankamai kraujo, ir nuo paveiktos smegenų srities.
- Paralyžius. Pacientui gali atsirasti paralyžius vienoje kūno ar veido pusėje. Tai gali paveikti vieną veido pusę arba ranką.
- Kalbėjimo ir rijimo problemos. Insultas gali paveikti burnos ir gerklės raumenis, dėl ko pacientui kyla sunkumų kalbant, ryjant ar valgant. Pacientas gali taip pat susidurti su kitomis kalbos problemomis, tokiais kaip kalbėjimo supratimo, skaitymo ar rašymo sunkumai.
- Atminties praradimas arba pažintinės problemos. Asmenys, patyrę insultą, paprastai patiria atminties praradimą. Kai kuriems pacientams gali kilti problemų su racionaliu mąstymu, sprendimų priėmimu arba supratimu.
- Emocijų pokyčiai. Insultą patyrę pacientai sunkiau valdo savo emocijas ir dažniau susiduria su depresija.
- Skausmas arba nejautrumas kūne. Pacientas gali patirti skausmą arba nejautrumo jausmą kūno dalyse po insulto. Pavyzdžiui, insulto metu praradus jautrumą kairėje rankoje, pacientas gali jausti nemalonų dilgčiojimą toje rankos pusėje.
- Elgesio pokyčiai ir savijautos nepaisymas. Insultas gali sukelti paciento uždarumą, kuriam gali reikėti pagalbos atliekant kasdienes veiklas.
Prevencinės priemonės nuo insulto
Šios priemonės gali padėti išvengti insulto pasikartojimo. Kai kurie iš pasiūlymų yra tokie:
- Palaikyti kraujospūdį normalioje riboje
- Sumažinti dietą, kurioje yra daug cholesterolio ir sočiųjų riebalų
- Mesti rūkyti
- Kontroliuoti diabetą
- Išlaikyti sveiką svorį
- Valgyti daugiau vaisių ir daržovių
- Reguliariai sportuoti
- Riboti alkoholio vartojimą
- Gydyti kvėpavimo sustojimo miego metu būklę
- Vengti neteisėtų narkotikų
Vaistinis gydymas
Gydytojas gali paskirti šiuos vaistus, kad padėtų sumažinti insulto pasikartojimo tikimybę.
- Antitrombiniai vaistai – trombocitai yra kraujo ląstelės, kurios formuoja krešulius. Šie vaistai padeda sumažinti trombocitų klampumą, todėl jie tampa mažiau tikėtini, kad formuos krešulius.
- Antikoaguliantai – antikoaguliantai padeda sumažinti kraujo krešulių susidarymą.
Kaip diagnozuojamas insultas?
Patekus pacientui į ligoninę, jis greičiausiai bus nedelsiant atliktas kompiuterinės tomografijos skenavimas arba kita vaizdinimo testų rūšis. Gydytojas taip pat atmes kitus galimus susirgimus, turinčius panašius simptomus, įskaitant smegenų navikus ar reakcijas į vaistus. Tai yra keli testai, kuriuos pacientas gaus ligoninėje:
- Fizinė apžiūra
- Kraujo tyrimai
- Kompiuterinės tomografijos skenavimas
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Miego arterijos echoskopija
- Smegenų angiograma
- Echokardiograma
Kaip gydomas insultas?
Insulto gydymas priklausys nuo insulto tipo, ar tai išeminis, ar hemoraginis insultas.
Išeminis insultas
Išeminiam insultui gydyti kruopščiai atkuriamas kraujo srautas į smegenis. Šios procedūros atliekamos arba atlikus skubų intraveninį gydymą, arba skubius endovaskuliarinius metodus. Kartais gydytojai paskiria perfuzijos vaizdinimo testus (per KT arba MRT), kad nustatytų, ar pacientas gauna naudą iš endovaskulinės terapijos.
Kitos gydymo procedūros
Gydytojas gali rekomenduoti kitas procedūras, kurios padėtų sumažinti antrinio insulto ar laikinos išeminės atakos (TIA) riziką. Galimybės skiriasi priklausomai nuo situacijos. Galimybės yra miego arterijos endarterektomija ar angioplastika ir stentai.
Hemoraginis insultas
Hemoraginio insulto gydymo tikslas yra kontroliuoti kraujavimą smegenyse. Jis taip pat siekia sumažinti perteklinio skysčio sukeltą spaudimą. Galimi gydymo būdai šie:
- Skubios priemonės
- Chirurgija
- Chirurginė klipinimas
- Endovaskulinė embolizacija
- Chirurginis AVM pašalinimas
- Stereotaktinė radiochirurgija
Atsistatymo ir reabilitacijos programa
Po to, kai pacientas gaus skubų gydymą, jis ar ji bus stebimas dar 24 valandas. Po gydymo dėmesys skiriamas kūno funkcijų atkūrimui, kad pacientas galėtų grįžti į kasdienį gyvenimą. Insulto poveikis priklausys nuo pažeistos smegenų pusės ir smegenų audinio pažeidimo apimties. Jei pažeista dešinioji smegenų pusė, tai sukels judesio ir jutimo problemas kairioje kūno pusėje. Jei stroke paveikė kairiąją smegenų pusę, tai sukels judesio ir jutimo problemas dešinėje kūno pusėje. Kairiosios smegenų pusės pažeidimas sukels kalbėjimo ir kalbos sutrikimus. Gydytojas rekomenduos tinkamą reabilitacijos terapijos programą, atsižvelgiant į amžių, bendrą sveikatos būklę ir negalios lygį, kurį sukėlė insultas.
Reabilitacijos programa dažniausiai pradedama po paciento išleidimo iš ligoninės. Dažnai reabilitacijos programose nuo insulto įtraukiama kalbos terapija.
Pasirengimas gydytojo vizitui
Pacientui atvykstant į ligoninę po insulto, pirminė skubi pagalba yra siekiama kiek įmanoma sumažinti smegenų pažeidimus. Jei pacientas anksčiau nebuvo patyręs insulto, tačiau yra susirūpinęs dėl jo rizikos, rekomenduojama tai aptarti su gydytoju per sekantį vizitą.
Ko galima tikėtis iš gydytojo
Skubios pagalbos skyriaus prioritetas yra stabilizuoti simptomus ir paciento bendrą sveikatos būklę. Po to komanda nustatys, ar tai insultas, ir gydytojas nustatys insulto priežastį bei parinks tinkamiausią gydymą pacientui.
Tačiau, jei pacientas konsultuojasi su gydytoju planuoto susitikimo metu, gydytojas patikrins insulto ir širdies ligų rizikos faktorius. Gydytojas rekomenduos priemones, kaip išvengti šių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, mesti rūkyti ar vengti neteisėtų narkotikų. Gydytojas taip pat pasiūlys gyvenimo būdo pakeitimus arba skirs vaistus, padedančius kontroliuoti aukštą kraujospūdį, cholesterolį ar kitus rizikos veiksnius.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
