Išskyros iš vienos krūties spenelio gali būti vienas iš požymių, kad susiformavo intraduktinė papiloma – nepiktybinis darinys pieno latakuose.
- 1.Kas yra intraduktinės papilomos?
- 2.Intraduktinių papilomų tipai
- 3.Kaip dažnai pasitaiko intraduktinės papilomos?
- 4.Intraduktinės papilomos simptomai
- 5.Kas lemia intraduktinių papilomų atsiradimą?
- 6.Ar intraduktinės papilomos gali didinti vėžio riziką?
- 7.Kaip nustatoma intraduktinė papiloma?
- 8.Gydymo galimybės
- 9.Ar įmanoma išvengti papilomų atsiradimo?
- 10.Prognozė ir gyvenimo kokybė
- 11.Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
Kas yra intraduktinės papilomos?
Intraduktinės papilomos – tai nepiktybiniai, karpų pavidalo dariniai, susidarantys pieno latakuose. Jie apaugę epitelio ląstelėmis, kurios natūraliai dengia kūno išorinius ir vidinius paviršius. Pavadinimas „intraduktinė” reiškia, kad auglys randamas būtent pačiuose pieno latakuose.
Nors intraduktinės papilomos nelaikomos pavojingomis sveikatai, gydytojai dažniausiai siūlo ištirti audinius, kad būtų išvengta rizikos aptikti netipines ląsteles, kurios ateityje galėtų virsti piktybinėmis.
Intraduktinių papilomų tipai
- Vienetinės papilomos: Dažniausiai aptinkamas variantas, kai susiformuoja vienas auglys didžiuosiuose pieno latakuose arti spenelio. Priklausomai nuo auglio dydžio, galite užčiuopti gumbelį po speneliu ar šalia jo. Šis tipas nesusijęs su padidėjusia krūties vėžio rizika.
- Daugybinės papilomos (papilomatozė): Tai keli augliai, susiformavę mažesniuose latakuose toliau nuo spenelio. Atvejai nėra dažni – jie sudaro apie 10 % visų papilomų. Tokios papilomos truputį didina ilgalaikę riziką susirgti krūties vėžiu.
Kaip dažnai pasitaiko intraduktinės papilomos?
Apie 10 % gerybinių krūties darinių sudaro būtent intraduktinės papilomos. Dažniausiai diagnozuojamas vienas auglys.
Intraduktinės papilomos simptomai
Ne visos papilomos sukelia akivaizdžių simptomų. Dažnai jų būna atsitiktinai aptinkama mamografijos ar kito vaizdinio tyrimo metu.
- Skaidrios arba kruvinos išskyros iš vieno spenelio (dažniausiai tik vienoje krūtyje).
- Mažas gumbelis po ar šalia spenelio (gali būti skausmingas arba ne).
- Diskomfortas ar skausmas vienoje krūties srityje.
Kas lemia intraduktinių papilomų atsiradimą?
Pagrindinė priežastis – pernelyg didelis epitelio ląstelių dauginimasis pieno latakuose, tačiau tikslus veiksnys, skatinantis šį procesą, vis dar nežinomas. Gresmės nesusijusios su žmogaus papilomos virusu (ŽPV) – nors kai kurie panaši pavadinimą sieja su virusu, jis papilomų pieno latakuose nesukelia.
Rizikos veiksniai
- Amžius: Intraduktinės papilomos dažniausiai nustatomos 35–55 metų žmonėms, ypač perimenopauzės laikotarpiu. Daugybinės papilomos dažnesnės jaunesnėms moterims nei pavienės.
- Estrogeno poveikis: Ilgesnis gyvenimo laikotarpis su didesniu estrogeno kiekiu (ankstyvas brendimas, vėlyvas menopauzės pradėjimas, niekad nebuvo nėštumo) padidina riziką. Taip pat ja prisideda ilgalaikis kontraceptikų, kurių sudėtyje yra estrogeno, vartojimas.
- Paveldimumas: Jei šeimoje yra buvę krūties vėžio atvejų, padidėja ir gerybinių, ir piktybinių krūties pakitimų tikimybė, įskaitant ir papilomas pieno latakuose.
Ar intraduktinės papilomos gali didinti vėžio riziką?
Nors šie dariniai piktybiniais navikais nevirsta, gydytojai jas vertina kaip didesnės rizikos gerybinius darinius. Viduje gali būti ląstelių, turinčių potencialą piktybėti („netipinių ląstelių”).
- Atsitiktinai gali būti aptikta atipinė latakų hiperplazija (ADH): tai anomalių ir greitai besidauginančių ląstelių židinių atsiradimas, galintis pereiti į vėžinius pakitimus. Maždaug 3 % papilomų atvejų diagnozė pakeičiama į ADH.
- Latakų karcinoma vietoje (DCIS): Tai riboto išplitimo, nebūtinai agresyvus vėžys, dažniausiai neperžengiantis latakų ribų. Apie 2,5 % papilomų atvejų identifikuojama DCIS.
- Daugybinės papilomos dažniau slepia atipinių ląstelių židinių nei vienetinės, todėl padidina bendrą ilgalaikę riziką. Kodėl taip yra – vis dar tiriama.
Net jei randama atipinių arba priešvėžinių ląstelių, taikomi gydymo būdai padeda išvengti vėžio išsivystymo.
Kaip nustatoma intraduktinė papiloma?
Tiksliai diagnozę patvirtinti galima tik atlikus krūties biopsiją – t. y. paėmus ir ištyrus audinio mėginį iš įtartino darinio. Laboratorijoje patologas nustato, ar auginyje nėra pakitusių ląstelių.
Vaizdiniai tyrimai (mamografija, krūtų echoskopija ar MRT) gali parodyti įtartinus židinius ar pakitimus, tačiau tik biopsija leidžia skirti gerybines papilomas nuo kitų darinių (tiek nepiktybinių, tiek piktybinių).
Pavyzdžiui, mamogramoje papiloma gali būti matoma kaip mazgas, mažas darinys arba sukalkėjimas. Tačiau tokie požymiai būdingi ir kitoms krūties ligoms.
Gydymo galimybės
Kaip gydyti intraduktines papilomas priklauso nuo darinių skaičiaus ir individualių aplinkybių.
- Vienetinės papilomos šalinamos, jei jose yra atipinių ląstelių arba sukelia simptomų. Esant nedideliam rizikos lygiui ar mažoms papilomoms, gydytojas kartais gali siūlyti stebėjimą taikant vaizdinius tyrimus, o ne iškart operuoti.
- Daugybinės papilomos beveik visada pašalinamos. Nors jos gerybinės, jų transformacijos į pakitusius plotus tikimybė didesnė.
Šalinimo būdai
- Vakuuminė ekscizija: Naudojama plona adata ir siurbimo mechanizmas, leidžiantis pašalinti darinį per mažą pjūvį.
- Ekscizinė krūties biopsija (lumpektomija): Tiek papiloma, tiek šiek tiek aplinkinių sveikų audinių pašalinama, kad neliktų įtartinų ląstelių.
- Mastektomija: Atliekama retais atvejais, kai yra daug darinių ir labai padidėjusi vėžio rizika – šalinama visa krūtis.
Kokį būdą pasirinkti, gydytojas aptaria su pacientu, atsižvelgdamas į biopsijos rezultatus ir bendrą rizikos vertinimą.
Ar įmanoma išvengti papilomų atsiradimo?
Kol kas nėra žinomo metodo, kuris padėtų išvengti intraduktinių papilomų. Visgi, reguliarūs krūtų tyrimai leidžia laiku pastebėti ir kontroliuoti bet kokius pakitimus. Pastebėjus neįprastų simptomų krūtyje, verta nedelsti ir pasikonsultuoti su medicinos specialistu.
Laiku aptikus ir pašalinus pradinius gerybinius pakitimus, sumažėja tikimybė, kad jie peraugs į vėžį ar kitus rimtesnius sutrikimus.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Intraduktinė papiloma dažniausia nėra pavojinga, nes retai pasireiškia netipinės ląstelės, reikalaujančios papildomo gydymo. Daugybinės papilomos gali kiek padidinti krūties vėžio riziką, todėl tokiems žmonėms gali tekti dažnesni profilaktiniai tyrimai.
Vizitų dažnumas, stebėjimas ir gydymo planas priklauso nuo kiekvienos situacijos atskirai. Anksti pašalintos atipinės ląstelės nebeturi galimybės progresuoti į piktybinį naviką.
Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
- Kiek darinių rasta mano krūtyje?
- Kokius vaizdinius tyrimus reikia atlikti, norint nustatyti visas papilomas?
- Ką reiškia mano atliktos biopsijos rezultatai?
- Ar mano situacija didina krūties vėžio riziką?
- Ar reikėtų pašalinti papilomas chirurginiu būdu?
- Kaip dažnai reikės tikrintis krūtis po gydymo?
