Padidėjus kairiojo skilvelio apkrovai, jo raumeninis audinys išsitempia ir suplonėja, todėl širdis silpniau pumpuoja kraują. Dėl to, po kiekvieno susitraukimo, vis daugiau kraujo lieka širdyje, o kūnui tampa vis sunkiau gauti reikiamą kiekį deguonies ir maistinių medžiagų.
Kas yra išsiplėtusioji kardiomiopatija?
Išsiplėtusioji kardiomiopatija yra būklė, kai širdies raumuo išsitampo ir išsiplečia labiau nei įprasta – pirmiausia šis procesas vyksta kairiajame skilvelyje. Sunkesniais atvejais patologija apima ir kitus širdies segmentus.
Ši liga nėra itin reta – ja serga apie 36 žmones iš 100 000 gyventojų. Laimei, yra gydymo galimybių, leidžiančių valdyti simptomus ir pagerinti kasdienybę.
Išsiplėtusios kardiomiopatijos simptomai
Daugelis žmonių iš pradžių nejaučia jokių požymių, tačiau širdies būklei blogėjant, simptomai ryškėja ir darosi sunkiau jų nepastebėti.
- Skausmas krūtinėje
- Kosulys, užgulusi krūtinė
- Galvos svaigimas, silpnumas
- Nualpimas
- Nuolatinis nuovargis
- Širdies plakimo ritmo sutrikimai
- Dusulys
- Patinimai pilvo srityje, kojose, kulkšnyse ir pėdose
- Netikėtas svorio priaugimas dėl susikaupusio skysčių kiekio
Išsiplėtusios kardiomiopatijos priežastys
Daugeliu atvejų tiksli ligos priežastis lieka neaiški. Tačiau yra žinomų veiksnių, galinčių sukelti šį širdies pažeidimą.
- Širdies ritmo sutrikimai
- Piktnaudžiavimas alkoholiu
- Kai kurie chemoterapiniai vaistai
- Komplikacijos nėštumo pabaigoje arba netrukus po gimdymo
- Įgimtos širdies ydos
- Koronarinė širdies liga
- Cukrinis diabetas
- Paveldėjimas (gali sudaryti daugiau nei pusę visų atvejų)
- Infarktas
- Širdies vožtuvų ligos
- Padidėjęs kraujo spaudimas
- Užsikrėtimas ŽIV
- Uždegimai, pavyzdžiui, miokarditas
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (kokainas ir pan.)
- Skydliaukės ligos
- Virusinis hepatitas
Kartais išsiplėtusios kardiomiopatijos išsivystymui įtakos turi keli veiksniai vienu metu – pavyzdžiui, paveldimumą gali papildyti įgytas sveikatos sutrikimas.
Rizikos veiksniai
- Amžius iki 50 metų
- Juodosios rasės asmenys
- Vyrai
- Artimieji, kuriems buvo nustatyta ši liga
Galimos komplikacijos
Progresuojant ligai ir blogėjant širdies veiklai, dažnai pasireiškia rimtų komplikacijų.
- Širdies ritmo sutrikimai
- Skausmas krūtinėje (angina)
- Kraujo krešuliai širdyje, galintys nukeliauti į plaučius (plaučių embolija)
- Širdies sustojimas
- Infarktas
- Širdies nepakankamumas
- Širdies vožtuvų ligos
- Insultas
Diagnozė ir tyrimai
Pirmiausia gydytojas surinks jūsų ligos ir šeimos istoriją, atliks apžiūrą – klausys, ar nesigirdi širdies ūžesių, vertins plaučių būklę ir ieškos požymių, rodančių skysčių kaupimąsi.
Papildomi tyrimai leidžia įvertinti ligos išplitimą ir padeda suplanuoti tinkamiausią gydymą.
Pagrindiniai tyrimai
- Koronarinių arterijų angiograma, nustatanti susiaurėjusias kraujagysles
- Kraujo tyrimai (pvz., dėl širdies raumens pažeidimo žymių)
- Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka (širdies dydžiui nustatyti)
- Echokardiograma, leidžianti įvertinti širdies veiklą
- Elektrokardiograma (EKG) – širdies ritmo sutrikimų diagnostika
- Kūno apkrovos testas, parodantis, kaip širdis reaguoja į fizinį krūvį
- Genetiniai tyrimai, kai įtariama paveldima ligos forma
- Širdies magnetinio rezonanso tomografija (MRT), parodanti širdies kamerų dydį ir funkciją
- Endomiokardo biopsija (labai retai, kai reikia audinio tyrimo)
Gydymas ir valdymas
Išsiplėtusios kardiomiopatijos gydymas dažniausiai yra ilgalaikis – ligos visiškai išgydyti dažnai nepavyksta, tačiau galima gana sėkmingai valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Rekomenduojamas gydymo variantas priklauso nuo individualios būklės – kartais skiriami tik vaistai, kitais atvejais prireikia papildomų procedūrų ar net chirurginės intervencijos.
Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė sulėtinti ligos progresavimą.
Vaistai
- AKF inhibitoriai
- Aldosterono antagonistai
- ARNI (angiotenzino receptorių–neprilizino inhibitoriai)
- Antiaritminiai vaistai
- Beta adrenoblokatoriai
- Kraujo skiedikliai, kai nustatomas prieširdžių virpėjimas
- Diuretikai
Gyvenimo būdo pokyčiai
Nedideli pokyčiai kasdieniuose įpročiuose padeda tiek efektyviau veikti vaistams, tiek kartais leidžia atidėti ar net išvengti sudėtingesnių intervencijų.
- Svarbi nuosaiki alkoholio vartojimo kontrolė, vengti narkotinių medžiagų ir rizikos užsikrėsti virusiniu hepatitu ar ŽIV.
- Rinkitės širdžiai palankią mitybą – daug daržovių, vaisių, liesos mėsos (vištiena, žuvis) bei mažai druskos.
- Lengvas fizinis aktyvumas stiprina širdies veiklą, rekomenduojamos specialios reabilitacijos programos.
Chirurginis gydymas ir procedūros
Kai išsiplėtusi kardiomiopatija yra pažengusi ir širdies funkcija stipriai ribota, gali būti taikomos šios medikų procedūros:
- Dviširdis širdies stimuliatorius, normalizuojantis širdies susitraukimų dažnį
- Širdies defibriliatorius, grąžinantis normalų ritmą esant pavojingoms aritmijoms
- Chirurginė ar minimali invazinė intervencija, tokia kaip širdies vožtuvo korekcija ar širdies nepakankamumo operacija
- Kairiojo skilvelio pagalbinis įrenginys, padedantis nusilpusiam širdies raumeniui pumpuoti kraują
- Širdies transplantacija (taikoma tik išskirtinais atvejais, kai kiti būdai neveikia)
Išsiplėtusios kardiomiopatijos prevencija
Ne visais atvejais pavyksta užkirsti kelią šiai ligai – ji gali būti paveldima arba atsirasti kaip šalutinis poveikis gydymo (pvz., taikant chemoterapiją).
Kai kurios priemonės gali sumažinti riziką susirgti:
- Nevartokite kokaino ir kitų narkotikų
- Alkoholis – tik saikingai
- Griežta cukrinio diabeto, aukšto kraujospūdžio ir kitų širdies ligų kontrolė
- Rūpestingai saugokite savo širdį, kad išvengtumėte infarkto
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Ligos eiga labai priklauso nuo priežasties ir pažeidimo stiprumo. Ją valdant, dauguma žmonių sugrįžta į darbą ir ankstesnius kasdienius darbus, tačiau laikui bėgant simptomai gali ryškėti. Jei liga stipriai išplitusi, kartais prireikia gydymo stacionare.
Daugeliui asmenų ilgainiui atsiranda širdies nepakankamumas, kai širdis nebesugeba užtikrinti organizmo poreikių. Labai pažengęs širdies ir inkstų nepakankamumas rodo blogą eigą – ypač kai sunku ar visai neįmanoma atlikti fizinių veiklų, o simptomai atsiranda net ramybės metu.
Pastaraisiais metais gyvenimo trukmė ir ligos valdymas labai pagerėjo dėl pažangaus gydymo ir ankstyvos diagnostikos. Daugiau nei 80% pacientų po aštuonerių metų vis dar gyvena be širdies persodinimo poreikio.
Kasdienė savirūpa
Tvarkinga savirūpa yra labai svarbi valdant šią būklę. Svarbu:
- Kasdien stebėti savo svorio pokyčius ir kitus galimus simptomus
- Laikytis gydytojo rekomendacijų: laikytis mažai druskos turinčios dietos, tinkamai vartoti paskirtus vaistus
- Reguliariai lankytis pas gydytoją stebėjimams ir konsultacijoms
Kadangi liga gali kisti, būtini nuolatiniai gydytojo vizitai visą gyvenimą. Nedelskite kreiptis į specialistą, jei simptomai pradeda stiprėti – nauji gydymo sprendimai gali padėti jaustis geriau.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar mano šeimos nariams reikia atlikti genetinius tyrimus?
- Ar turėčiau vengti didesnio fizinio krūvio?
- Ar yra vietinių ar nuotolinių palaikymo grupių, prie kurių galėčiau prisijungti?
