Išvarža – tai būklė, kai vidaus organų ar audinių dalis išsiveržia pro raumenų ar jungiamojo audinio sienos silpnumą arba angą. Dažniausiai išvaržos susidaro pilvo srityje, kai pilvo ertmės organas ar jo dalis išlenda pro pilvo sieną. Ši problema gali vystytis palaipsniui dėl nuolatinės apkrovos arba būti staigi – pavyzdžiui, po traumos, operacijos ar įgimtos raumenų sienos silpnybės.
Dažniausios išvaržų vietos
Išvaržos dažniausiai atsiranda tam tikrose vietose:
- Tarp krūtinės ir pilvo, per diafragmą.
- Kirkšnių srityje, pro apatinę pilvo sieną.
- Išilgai pilvo vidurio linijos ar pro buvusių operacijų pjūvių vietas.
Pagrindiniai išvaržų tipai
- Kirkšnies išvarža – tai pati dažniausia išvaržos forma, dažniau pasitaikanti vyrams. Jos metu žarnyno dalis ar riebalinis audinys išsiveržia pro kirkšnies kanalą.
- Šlaunies išvarža – retesnė, susiformuoja po kirkšniu, kai audiniai prasistumia pro šlaunies kanalą.
- Diafragmos išvarža – būna, kai skrandžio dalis prasiveržia į krūtinės ertmę pro diafragmos angą. Suaugusiesiems susiformuoja palaipsniui.
- Įgimta diafragmos išvarža – sunki įgimta būsena, kai kūdikio diafragma visiškai neužsidaro, ir pilvo organai gali patekti į krūtinės ląstą.
- Pooperacinė išvarža – išsivysto buvusios operacijos vietoje, kai po pjūvio pilvo sienelė susilpnėja.
- Bambos išvarža – žarnyno kilpos prasistumia pro silpną vietą ar angą apie bambą. Dažniausiai įgimta, tačiau gali išsivystyti ir vėliau gyvenime.
- Ventralinė išvarža – apima išvaržas priekiniame pilvo sienos plote, įskaitant bambos ir pooperacines išvaržas. Aukščiau bambos esančios vadinamos epigastrinėmis.
- Tarplytinė (perinealinė) išvarža – reti atvejai, kai organai išsiveržia į mažojo dubens dugną.
Kaip dažnai pasitaiko išvaržos?
Išvaržos gana dažnos, tačiau kai kurios jų rūšys aptinkamos dažniau nei kitos. Kirkšnies išvaržos diagnozuojamos apie ketvirtadaliui vyrų per gyvenimą. Diafragmos išvarža dažnesnė vyresniems žmonėms. Įgimtos išvaržos (dažniausiai bambos) pasitaiko apie 15% naujagimių. Pooperacinės išvaržos sudaro kiek mažiau nei 10% visų išvaržų atvejų.
Kiek pavojinga išvarža?
Nors išvaržos ne visada kelia grėsmę sveikatai, kai kuriais atvejais jos gali tapti rimtos. Ypač pavojinga, jei išvaržos turinys įstringa ir nebesugrįžta atgal – tai gali sukelti stiprų skausmą, o nutraukus kraujo tiekimą išsivysto audinių žūtis. Kadangi išvaržos dažnai didėja laikui bėgant, daugeliu atvejų gydytojai galiausiai rekomenduoja chirurginį gydymą.
Išvaržos simptomai
Neretai išvarža išryškėja nesukeldama jokių požymių, tačiau dažnas ženklas – matomas ar apčiuopiamas gumbas, kuris atsiranda judant, keliant svorį, čiaudint ar kosint, ir praniksta ilsintis. Taip pat juntamas tempimas ar bukas maudimas, kartais – aštrus skausmas, ypač, kai išvarža išlenda pro sienelę.
Kai išvarža pastebima, ji dažniausiai atrodo tarsi gumbas pilvo arba šlaunų srityje. Kartais ši iškiluma matoma tik kai kuriomis akimirkomis, kitais atvejais išvarža gali būti per giliai, kad matytumėte ją plika akimi, pavyzdžiui, šlaunies ar diafragminės išvaržos atvejais.
Pirmieji išvaržos požymiai dažniausiai pasireiškia fizinio krūvio, lenkimosi, čiaudėjimo ar pilvo spaudimo metu. Kūdikystėje išvaržos gali tapti matomos verkiant ar tuštinantis – kūdikis tuomet gali irzti ar būti neramus.
Iš esmės vyrams ir moterims simptomai būna panašūs, tačiau šlaunies išvaržos dažniau pasitaiko moterims ir gali pasireikšti sunkiai paaiškinamu kirkšnies skausmu. Kirkšnies išvarža pas vyrus kartais pasiekia lytinius organus ir sukelia pastebimą kapšelio padidėjimą.
Dalis žmonių išvis nejaučia nepatogumų, o diafragminė išvarža gali pasireikšti nuolatiniu refliuksu, rėmeniu ar nevirškinimu.
Išvaržų atsiradimo priežastys
Išvarža atsiranda tuomet, kai tam tikroje vietoje – dažniausiai raumenų ar jungiamojo audinio sienelėje – išsivysto silpnumas ar trūkis. Kartais ši vieta būna silpna dar nuo gimimo, tačiau dažniau pažeidimas išsivysto palaipsniui dėl pasikartojančio spaudimo: sunkaus fizinio darbo, uždegimo, pakartotinio operacijų ar traumų.
Rizikos veiksniai
Padidėjusi tikimybė atsirasti išvaržai būdinga žmonėms, kurių darbas susijęs su dažnu kilnojimu ar ilgu stovėjimu, taip pat turintiems lėtinį kosulį ar besikartojančius čiaudėjimo priepuolius dėl alergijos. Užkietėjimas ir nuolatinis įsitempimas tuštinantis ar šlapinantis taip pat didina riziką.
Nuo išvaržų dažniau kenčia tie, kurie jau buvo operuoti pilvo ar dubens srityje, moterys po kelių nėštumų, žmonės su antsvoriu (BMI virš 30). Tam tikromis įgimtomis ligomis ar ankstyvu gimimu kūdikiai taip pat labiau linkę turėti išvaržas.
- Ankstyvas gimimas.
- Cistinė fibrozė.
- Jungiamojo audinio ligos.
- Įgimta klubų displazija.
- Nusileidę sėklidės ar kiti įgimti lytinių ar šlapimo organų sutrikimai.
Išvaržų komplikacijos
Dauguma komplikacijų atsiranda, kai išvarža “įstringa” ir jos neįmanoma sugrąžinti atgal. Tuomet vystosi skausmingas užspaudimas (inkarceracija), ypač jei užspaudžiama žarnyno kilpa, kurios metu išsivysto maisto ir dujų praeities sutrikimai. Netekus kraujotakos organai gali pradėti žūti (nekrozė ar gangrena).
Diafragminės išvaržos komplikacijos kiek kitokios – organai, persikėlę į krūtinę pro diafragmą, retai užstringa. Diafragminė išvarža dažniausiai sukelia lėtinį rūgštingumą (refliuksą). Įgimta diafragmos išvarža kūdikiui visada reiškia sudėtingą būklę ir stipriai paveikia vidaus organų formavimąsi, todėl reikia intensyvios medicininės priežiūros.
Kada verta sunerimti dėl skausmo?
Bet koks išvaržos sukeltas skausmas yra rimtas signalas, kad reikalinga gydytojo konsultacija. Svarbu, kad specialistas atmestų kitas ligas, kurios kartais gali būti palaikytos išvarža. Jeigu išvarža pakinta spalva, aptemsta, sukelia karščiavimą, pykinimą ar vėmimą, būtina nedelsti kreiptis į gydymo įstaigą.
Diagnostika
Dažniausiai išvarža nustatoma apžiūros metu: gydytojas ją pamato ar užčiuopia, o kartais jos matosi tik kai žmogus kosėja ar keičia padėtį. Specialistas patikrina, ar išvaržą galima švelniai grąžinti atgal ir kaip lengvai tai pavyksta. Sunkiau matomoms arba giliau esančioms išvaržoms gali būti naudojama minkštųjų audinių vizualizacija, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija (KT).
Gydymo galimybės
Didžiajai daliai išvaržų, ypač su augimo tendencija, rekomenduojama chirurginė gydymo taktika, tačiau ne visuomet ji taikoma iškart. Jei išvarža maža arba išeina tik retkarčiais, gydytojas gali siūlyti stebėti dinamiką. Vienintelė vaikų bambos išvarža dažnai užsitraukia savaime augant, tačiau jei to neįvyksta, ji taip pat operuojama.
Hernijos pašalinimas – dažnai atliekama procedūra, paprastai nesudėtinga, jei nėra komplikacijų. Operacijos metu gydytojas atstato audinius į pradinę vietą ir sutvirtina sienelę specialiu tinkleliu ar siūlėmis. Dažnai taikomos minimaliai invazinės technikos, reikalaujančios tik kelių mažų pjūvių – tai lemia mažesnį skausmą po operacijos ir spartesnį gijimą.
Laparoskopinė chirurgija atliekama naudojant ilgą vamzdelį su kamera, įvestu per mažą angą. Kiti instrumentai operacijos metu įvedami per papildomas angas. Robotas-asistentas gali padėti chirurgui valdyti instrumentus per nuotolį. Kai kuriais atvejais visgi prireikia tradicinės atviros operacijos.
Rūgštingumu pasireiškianti diafragminė išvarža kartais gydoma specialia operacija (fundoplikacija), kurios metu skrandžio viršus apvyniojamas aplink stemplę ir prisiuvamas.
Negydomos išvaržos pasekmės
Maža išvarža gali nesukelti didelio nepatogumo ilgą laiką, tačiau daugeliu atveju laikui bėgant ji didėja. Daugiau audinių patenka į išvaržą, ji gali įstrigti ir sukelti rimtas komplikacijas bei skausmą.
Galimos komplikacijos po gydymo
Kaip ir po bet kurios operacijos, gali pasireikšti komplikacijos: per didelis kraujavimas, žaizdos infekcija ar reakcija į nuskausminamuosius. Kartais po kirkšnies išvaržos korekcijos ilgainiui vystosi nuolatinis kirkšnies skausmas, kuris, manoma, susijęs su nervų pažeidimu. Trumpam laikui gali sutrikti šlapinimasis.
Gyvenimas su išvarža
Jei operuoti išvaržos dar nereikia, svarbu sumažinti apkrovas ir išvengti faktorių, skatinančių išvaržos didėjimą. Pagal gydytojo patarimą galite naudoti specialų diržą, kuris prilaiko išvaržą aktyvumo metu. Visuomet stebėkite, ar kinta išvaržos dydis, ar neatsiranda naujų pojūčių – taip lengviau pastebėsite progresavimą ar komplikacijas.
Kas yra sportinė išvarža?
Nors terminas „sportinė išvarža“ dažnai vartojamas, iš tiesų tai nėra tikroji išvarža. Paprastai tai yra raumens ar sausgyslės plyšimas, dažniausiai apatinėje pilvo ar kirkšnies dalyje, pasireiškiantis stipriems lankstiems sportininkams. Šioje vietoje tikros išvaržos nebūna, tačiau simptomai – stiprus ir užsitęsęs skausmas – gali būti labai panašūs.
Perspektyvos ir prognozė
Vertinant prognozę, gydytojas nustato išvaržos dydį ir progresavimo greitį. Kai kurios nedidelės, nesudėtingos išvaržos gali būti tik stebimos, tačiau didžiajai daugumai visgi rekomenduojamas operacinis gydymas. Operacija dažniausiai atliekama ambulatoriškai ir pasižymi greitu atsistatymu. Apie 90% atvejų ji būna sėkminga, tačiau maždaug vienam iš dešimties žmonių po kurio laiko išvarža gali grįžti, ypač jei lieka išvaržą sukėlę rizikos veiksniai.
