Izoliuota sistolinė hipertenzija – tai kraujospūdžio sutrikimas, kai padidėjusi yra tik sistolinė (viršutinė) kraujospūdžio reikšmė. Šio sutrikimo metu sistolinis kraujospūdis viršija 130 mmHg, o diastolinis dažniausiai nesiekia 90 mmHg. Sveikam žmogui kraujospūdis turėtų būti mažesnis nei 120/80 mmHg. Sistolinė reikšmė rodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai susitraukiant, o diastolinė – kai širdis ilsisi tarp dūžių.
Kaip dažnai pasitaiko izoliuota sistolinė hipertenzija?
Ši būklė ypač paplitusi tarp vyresnio amžiaus žmonių: statistika rodo, kad maždaug 15 % asmenų, kuriems sukako 60 ir daugiau metų, susiduria būtent su izoliuota sistoline hipertenzija. Vyresniems nei 70 metų žmonėms tai yra dažniausiai pasitaikanti aukšto kraujospūdžio forma.
Pavojai ir galimos komplikacijos
Nors dažnai ši būklė iš pradžių nekelia jokių nemalonių pojūčių, ilgainiui negydoma gali stipriai pakenkti organizmui. Izoliuota sistolinė hipertenzija didina širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, inkstų pažeidimų bei net mirties riziką. Nevaldomas kraujospūdis daro ilgalaikį neigiamą poveikį širdžiai, inkstams, kraujagyslėms ir kitiems organams.
Nors dažniausiai ši būklė neišsivysto staiga ir nėra laikoma neatidėliotina, reikėtų būtinai pasirūpinti pagalba, jeigu sistolinė kraujospūdžio reikšmė netikėtai pakyla iki 180 mmHg ar daugiau. Tokiais atvejais galimas hipertenzinis krizė, kuri reikalauja skubaus reagavimo.
Izoliuotos sistolinės hipertenzijos simptomai
Ryškių simptomų dažniausiai nėra – ypač pradžioje. Dėl to ši liga vadinama „tyliuoju žudiku“. Pastebimi požymiai dažniausiai atsiranda tik ligai pažengus ar prasidėjus komplikacijoms. Tuomet gali atsirasti:
- Skausmas krūtinėje.
- Kvėpavimo pasunkėjimas.
- Galvos skausmai.
- Silpnesnis regėjimas.
Kas sukelia izoliuotą sistolinę hipertenziją?
Svarbiausias veiksnys – kraujagyslių standėjimas ir elastingumo praradimas, kuris natūraliai stiprėja su amžiumi. Arterijoms prarandant elastingumą, didėja sistolinis spaudimas, nes jos nebesugeba prisitaikyti prie didėjančio kraujo srauto. Savo indėlį daro ir aterosklerozė – arterijų sienelėse susikaupusios kalcio bei kolageno sankaupos papildomai stingdo kraujagysles.
Izoliuotos sistolinės hipertenzijos rizikos veiksniai
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
- Cukrinis diabetas.
- Nedidelis fizinis aktyvumas.
- Viršsvoris (KMI virš 30).
- Rūkymas ar kitų tabako gaminių vartojimas.
- Labai sūrus ir riebus maistas, dažnai vartojami perdirbti produktai.
Tarp jaunesnių nei 40 metų žmonių ši būklė taip pat pastebima vis dažniau. Dažniausiai ja serga vyrai, turintys viršsvorio, vartojantys tabako gaminius, prastai besimaitinantys ir nesinaudojantys sveikatos priežiūros paslaugomis.
Galimos komplikacijos
- Širdies nepakankamumas.
- Infarktas.
- Insultas.
- Lėtinis inkstų pažeidimas.
- Periferinių arterijų ligos.
- Aneurizmos išsivystymas.
Kaip diagnozuojama izoliuota sistolinė hipertenzija?
Diagnozei patvirtinti gydytojas domisi jūsų gyvenimo būdu, šeimos liga istorija, mitybos įpročiais, kitomis sveikatos problemomis. Kraujospūdis matuojamas bent per kelis atskirus vizitus. Ankstyvas diagnozavimas yra ypač svarbus – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni gali būti rezultatai.
Galimi papildomi tyrimai, padedantys tiksliau įvertinti riziką ir įtaką širdies bei kraujagyslių sistemai:
- Elektrokardiograma (EKG).
- Kraujo tyrimai (pavyzdžiui, lipidų kiekio nustatymas).
Ką daryti nustačius izoliutą sistolinę hipertenziją?
Diagnozavus šią būklę, svarbiausia laikytis gydytojo rekomendacijų. Tai gali būti gyvenimo būdo pokyčiai ir, prireikus, vaistų vartojimas.
Izoliuotos sistolinės hipertenzijos gydymas
Norint suvaldyti ligą, dažniausiai siūloma derinti kelis būdus. Pagrindiniai gyvenimo būdo pokyčiai, svarbūs kraujospūdžiui mažinti:
- Riboti suvartojamos druskos kiekį (iki 1,5 g per dieną).
- Laikytis subalansuotos DASH dietos.
- Įtraukti daugiau šviežių vaisių ir daržovių.
- Mažinti riebių pieno produktų suvartojimą.
- Vengti sočiųjų riebalų.
- Numesti svorio, jei yra viršsvoris.
- Aktyviau sportuoti.
- Sumažinti alkoholio vartojimą.
- Geriau valdyti stresą.
- Stengtis gauti daugiau kalio iš maisto.
- Vengti tabako gaminių.
Šalia sveiko gyvenimo būdo gydytojas gali paskirti hipotenzinių vaistų. Pagrindinės vaistų grupės:
- Diuretikai (šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai).
- Kalc kanalų blokatoriai.
- AKF inhibitoriai.
- Angiotenzino II receptorių blokatoriai.
Dažnai gydymą pradedama vienu vaistu, o esant poreikiui, ligos kontrolei gali būti derinamos dvi ar trys priemonės. Su amžiumi didėjantis arterijų kietumas apsunkina gydymo procesą, tačiau vaistai gali padėti sumažinti šį standumą.
Kaip sumažinti riziką susirgti?
- Kruopščiai kontroliuokite cukraus kiekį kraujyje, jei sergate diabetu.
- Reguliariai stebėkite cholesterolio lygį ir jį mažinkite, jei reikia.
- Nuolat judėkite – reguliari fizinė veikla labai svarbi.
- Saugokite savo svorį – stenkitės išlaikyti KMI žemiau 30.
- Venkite rūkalų ir kitų tabako gaminių.
- Ribokite perdirbtų, sūrių ir riebių patiekalų vartojimą.
Ką reiškia gyvenimas su izoliuota sistoline hipertenzija?
Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo lengviau bus valdyti kraujospūdį ir apsisaugoti nuo komplikacijų, tokių kaip širdies infarktas ar insultas. Vis dėlto reikia žinoti, jog tai – lėtinė, ilgalaikė būklė, todėl gydymo reikės laikytis visą gyvenimą. Būklės visiškai išgydyti negalima, tačiau tinkamai prižiūrint save, galima pasiekti, kad kraujospūdis būtų valdomas.
Gydymas žymiai sumažina riziką susirgti širdies ligomis, patirti insultą ar net mirti, o pasiektas efektas gali siekti iki 30 % sumažėjusį pavojų sveikatai.
Kaip pasirūpinti savimi sergant šia liga?
Norint sėkmingai kontroliuoti kraujospūdį, labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir nuolat vartoti paskirtus vaistus. Prisiminti jų vartojimą gali padėti priminimų funkcijos telefone ar įpročių formavimas. Taip pat reikėtų laikytis sveikos mitybos, riboti riebalus ir druską, reguliariai judėti ir stebėti savo kraujospūdį namuose.
Kai gydytojas paskiria vaistų, paprastai rekomenduojama po mėnesio susitikti pokyčių vertinimui. Neretai prašoma namuose matuoti kraujospūdį kartą per savaitę ar dažniau ir parodyti šiuos rezultatus. Tai leidžia gydytojui stebėti jūsų būklės dinamiką, tinkamumą vaistams bei išvengti per didelio diastolinio kraujospūdžio sumažėjimo, kuris gali lemti nepakankamą organų aprūpinimą krauju.
Kada reikalinga skubi medicininė pagalba?
Jei kraujospūdis netikėtai pakyla iki 180/120 mmHg ar dar aukščiau, būtinas skubus reagavimas – tai gali būti ženklas, kad prasidėjo hipertenzinė krizė. Tokiais atvejais atsiranda šie požymiai:
- Krūtinės skausmas.
- Kvėpavimo pasunkėjimas.
- Galvos svaigimas.
- Galvos skausmas.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kaip dažnai reikėtų lankytis kontrolės vizitams?
- Nuo ko pradėti man tinkamą fizinio aktyvumo programą?
- Ar man būtina vartoti vaistus, ar galimi vien tik gyvenimo būdo pokyčiai?
