Jersiniozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Yersinia enterocolitica. Dažniausiai žmonės šia liga užsikrečia valgydami nepakankamai termiškai apdorotą arba žalią kiaulieną. Užkratas gali pasiekti žmogų ir per kitus gyvūnus, tokius kaip graužikai, karvės, avys, triušiai ar arkliai. Retesniais atvejais bakterijas platina šunys bei katės. Ši infekcija gerokai dažniau nustatoma vaikams nei suaugusiesiems.
Kas dažniausiai užsikrečia jersinioze
Nors jersinioze gali susirgti bet kuris žmogus, dažniau ja suserga vaikai. Padidėjusi rizika stebima ir tiems, kurie tvarko patiekalus iš kiaulės žarnų (vadinamus čitlinus). Tokiu atveju infekciją lengviau perduoti ir kitiems, ypač šeimos nariams ir vaikams.
Kaip pasireiškia jersiniozė
Infekcija dažniausiai ima reikštis per 4–7 dienas nuo užkrato patekimo į organizmą. Ligos simptomai gali trukti iki trijų savaičių ir dažniausiai paveikia virškinimo sistemą, tačiau gali pasitaikyti ir kitų požymių. Jaunesniems vaikams būdingi šie simptomai:
- Pilvo skausmas ir spazmai
- Viduriavimas (dažnai su krauju)
- Karščiavimas
- Gerklės skausmas
Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems jersiniozės simptomai paprastai būna panašūs, tačiau jiems dažniau pasireiškia aštrus skausmas dešinėje pilvo pusėje. Dėl to kai kurie suaugusieji gali supainioti šią infekciją su apendicitu.
Kol yra viduriuojama, o kartais ir iki trijų mėnesių po viduriavimo, žmogus gali užkrėsti kitus. Dėl šios priežasties labai svarbu kruopščiai ir dažnai plauti rankas, ypač po tualeto ar vaikų sauskelnių keitimo.
Jersiniozės plitimo būdai
Šios bakterijos į žmogaus organizmą dažniausiai patenka per burną. Užsikrėsti galima ne tik valgant užkrėstą maistą, bet ir per sąlytį su infekuoto žmogaus ar gyvūno išmatomis, tvarkant žalios kiaulienos gaminius ar palietus užterštus paviršius. Štai pagrindiniai būdai, kaip įmanoma užsikrėsti:
- Vartojant nepasterizuotą pieną ar jo produktus, užterštą vandenį
- Valgant žalią ar žalią mėsą, ypač kiaulieną
- Turint tiesioginį kontaktą su infekuotų žmonių ar gyvūnų išmatomis
- Gamintojant maistą ir nespėjus nusiplauti rankų
- Liesdami užkrėstus objektus ir po to – burną
Ypatingas pavojus kyla ruošiant žalios kiaulienos patiekalus ar čitlinus – truputis užkrėstos mėsos gali lengvai patekti ant kitų paviršių arba perduoti bakterijas per nešvarias rankas.
Jersiniozės diagnostika
Įvertinus simptomus ir atlikus apžiūrą, gydytojas dažnai paprašo pateikti išmatų mėginį laboratoriniam ištyrimui. Laboratorijoje tiriama, ar yra Yersinia enterocolitica bakterijų.
Gydymas ir sveikimas
Daugeliu atvejų ši infekcija praeina savaime ir nereikalauja specifinio gydymo. Organizmas pats kovoja su bakterija, tačiau simptomai gali užsitęsti kelias savaites. Svarbu kuo daugiau gerti skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos. Pacientams, kurie jaučia labai stiprius simptomus ar priklauso rizikos grupėms, gydytojas gali skirti antibiotikų.
Kaip saugotis jersiniozės
- Vartokite tik pasterizuotą pieną, ledus ir sūrius. Pasterizacija naikina daugumą bakterijų ir produktus padaro saugesnius.
- Atliekas, ypač gyvūnų išmatas, išmeskite tik į tam skirtus sandarius konteinerius. Po kontakto su gyvūnų išmatomis būtinai išplaukite rankas.
- Niekada nevalgykite žalios arba nepakankamai išvirtos kiaulienos ar kitų rūšių žalios mėsos. Visada įsitikinkite, kad mėsa buvo pakankamai termiškai apdorota – tam naudokite maisto termometrą.
- Gamindami mėsą naudokite atskirą lentelę ir peilį tik mėsai, saugokite, kad žalia mėsa nesiliestų su kitais produktais.
- Ruošdami čitlinus, prieš liesdami bet kokius daiktus ar ypač – vaikus, gerai plaukite rankas ir kruopščiai valykite po nagais. Pabaigę gaminti, visus paviršius, puodus bei įrankius dezinfekuokite baliklio tirpalu. Prieš nuvalydami baliklio likučius, leiskite jam kurį laiką veikti.
- Rankas plaukite visada po tualeto, sauskelnių keitimo ar žaidimo su gyvūnais. Taip pat – prieš valgį, maisto gaminimą ar prieš liesdami kūdikių buteliukus ir čiulptukus, ypač jei prieš tai ruošėte žalią mėsą.
Galimos jersiniozės komplikacijos
Nors dažniausiai liga praeina lengvai ir be gydymo, retais atvejais gali pasireikšti papildomi sveikatos sutrikimai. Kai kuriems žmonėms, ypač moterims, infekcijos metu atsiranda odos bėrimas ant pilvo bei kojų. Paprastai jis išnyksta per maždaug mėnesį ir ilgalaikių pasekmių nepalieka.
Labai retai po infekcijos, ypač praėjus apie mėnesiui, gali išsivystyti reaktyvinis artritas – sąnarių skausmas, dažniausiai stipriau jaučiamas riešuose, keliuose ir čiurnose. Tokiu atveju simptomai gali išlikti iki pusės metų.
Nors pasitaiko itin retai, bakterijos gali patekti į kraują ir išsivystyti sunki būklė – sepsis.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Jei pastebite jersiniozei būdingus simptomus – ypač jei jie ryškūs jums ar jūsų vaikui – svarbu laiku pasitarti su gydytoju. Kreipkitės medicininės pagalbos nedelsiant, jei viduriavimas ar pilvo spazmai tampa labai stiprūs.
