Junkcinis pabėgimo ritmas: priežastys ir simptomai

Junkcinio ritmo nutrūkimas – tai širdies būklė, kai širdies plakimo impulsas kyla ne įprastoje vietoje, o žemiau – dažniausiai ties atrioventrikuliniu mazgu, kuris jungia viršutines ir apatines širdies kameras. Dažniausiai impulsas kyla iš sinusinio mazgo, tačiau, jei jis nusilpsta arba pažeidžiamas ir nebegali užtikrinti stipraus širdies plakimo, širdies darbą perima žemiau esantys širdies laidžiosios sistemos taškai.

Kaip veikia junkcinis ritmas?

Įprastai širdies plakimo komanda sklinda iš viršaus į apačią – nuo sinusinio mazgo iki kitų širdies dalių. Jei šioje grandinėje atsiranda sutrikimas, “atsarginis” impulsas atsiranda ties atrioventrikuliniu mazgu ir inicijuoja širdies susitraukimus. Tačiau toks impulsas būna lėtesnis – pulsas siekia vos 40–60 tvinksnių per minutę, kai normalus suaugusio žmogaus pulsas būna 60–100 tvinksnių per minutę.

Kam būdingas junkcinis ritmas?

Junkcinis ritmas dažnesnis vyresniems žmonėms, ypač tiems, kurių sinusinis mazgas nebeveikia kaip turėtų. Tačiau ši būklė pasitaiko ir aktyviems sportininkams, vaikams, asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ligomis ar turintiems vadinamąją “sergančio sinusinio mazgo” sindromą.

Junkcinio ritmo simptomai

Labai išreikštas nuovargio jausmas
Nualpimo epizodai
Galvos svaigimas ar silpnumo pojūtis
Širdies permušimų ar nereguliaraus plakimo pojūtis

Daliai žmonių junkcinis ritmas gali nesukelti jokių simptomų, todėl jie dažnai išaiškinami tik atlikus išsamesnius tyrimus.

Susiję įrašai

Kas dažniausiai sukelia junkcinį ritmą?

Šiai būklei vystytis turi įtakos įvairios ligos ir vaistai, kurie trikdo širdies elektrinio impulso generavimą ar pravedimą.

Būklės ir priežastys

Miego apnėja (kvėpavimo sustojimai miego metu)
Gydymas spinduline terapija
Širdies priepuolis (infarktas)
Miokarditas (širdies raumens uždegimas)
Perikarditas (širdies apvalkalo uždegimas)
Krūtinės trauma
Laimo liga

Vaistai, galintys išprovokuoti šią ritmo formą

Litis
Beta adrenoblokatoriai
Opioidiniai vaistai
Adenozinas
Klonidinas

Kaip nustatoma ši būklė?

Pirmiausia gydytojas įvertina ligonio būklę, domisi ligos istorija ir esamais nusiskundimais. Diagnozei patikslinti atliekami:

Elektrokardiograma (EKG)
Kraujo tyrimai
Echokardiograma (širdies echoskopija)

Gydymo ypatybės

Jei žmogus jaučiasi gerai ir neturi jokių nusiskundimų, dažnai joks gydymas nereikalingas. Vis dėlto, jei pasireiškia simptomai arba nustatoma aiški ritmo pakitimo priežastis, gydymas priklauso nuo konkrečios situacijos:

Vaistai – pvz., atropinas
Kateteterinė abliacija, kada širdies audinyje sukeliami smulkūs randai nutraukti netinkamus elektrinius signalus
Laikinas išorinis širdies stimuliatorius
Nuolatinis širdies stimuliatorius, dažnai rekomenduojamas jaunesniems asmenims

Galimi gydymo nesklandumai

Infekcijos grėsmė po stimuliatoriaus implantavimo
Kraujo krešuliai
Randai apie stimuliatorių
Laidininkų pasislinkimas iš vietos

Reabilitacijos laikotarpis

Po širdies stimuliatoriaus implantacijos įprastos veiklos galima grįžti po kelių dienų, tačiau reikėtų savaitę nekelti sunkių daiktų ir nevairuoti.

Kaip sumažinti junkcinio ritmo riziką?

Kai kurios ligos, dėl kurių vystosi ši širdies ritmo forma, yra lengviau išvengiamos nei kitos. Jei ritmo sutrikimą sukėlė konkretus vaistas, gydytojas gali parinkti kitą, tinkamesnį preparatą.

Kokia galima prognozė?

Dažniausiai prognozė – gera. Po tinkamo gydymo ar vaisto pakeitimo širdies ritmo pokyčiai dažniausiai išnyksta.

Kaip prižiūrėti save?

Dažniausiai pagrindinis dėmesys skiriamas pagrindinei būklei, sukėlusiai ritmo sutrikimus. Gali prireikti keisti vaistą ar taikyti kitą gydymo metodą, priklausantį nuo esamos sveikatos problemos.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Gavus širdies stimuliatorių, gydytojo vizitas planuojamas maždaug po mėnesio. Vėliau – profilaktiniai apsilankymai kas pusmetį arba rečiau. Jei kyla įtarimų dėl prietaiso veiklos ar jaučiate infekcijos požymius, būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos.