Juodoji plaukuotoji liežuvio apnaša – dažnas ir visiškai nepavojingas pakitimas, kuriam būdingas neįprastos spalvos, tarsi plaukuotas apvalkalas ant liežuvio paviršiaus. Nors pavadinime minimas žodis „juoda“, ši apnaša gali būti ne tik juoda – liežuvis gali pasidengti rusva, žalsva, balta ar net kitokių atspalvių danga. Tai atrodo kaip tarsi išdygę plaukeliai, tačiau iš tiesų tai – išsididinusios, susikaupusias dėmes palaikančios liežuvio speneliai (filiforminės papilės), kurie dėl įvairių priežasčių užlaiko maisto likučius, bakterijas bei negyvas ląsteles ir dėl to pasikeičia jų spalva.
Kaip atsiranda juodoji plaukuotoji liežuvio apnaša?
Paprastai ant liežuvio paviršiaus esančios filiforminės papilės būna labai trumpos – apie 1 mm, ir nuolat nusilupa, panašiai kaip atsinaujinantis odos sluoksnis. Šis procesas vadinamas deskvamacija. Tačiau jei paviršius nėra pakankamai šlifuojamas (pvz., valgant minkštą maistą ar netinkamai prižiūrint burną), papilės nespėja atsinaujinti ir gali užaugti net iki 18 mm ilgio, dėl ko liežuvis tampa tarsi gauruotas.
Kiek žmonių susiduria su šia problema?
Ši būklė nėra reta – manoma, jog su ja susiduria apie 13 % žmonių įvairiais gyvenimo tarpsniais. Suaugę vyrai ir vyresni nei 65 metų asmenys turi didesnę tikimybę išvysti tokius pokyčius liežuvio paviršiuje, tačiau pastebėti juodąją plaukuotąją liežuvio apnašą galima įvairaus amžiaus ir lyties žmonėms.
Simptomai
Bene pagrindinis šios būklės požymis – vizualiai išsiskirianti, spalvą bei paviršių keičianti liežuvio apnaša. Dažniausiai nepajuntama jokių nemalonių pojūčių ar skausmo, bet kartais žmonės pastebi:
- Deginimo, kutenimo ar net pykčio jausmą gerklėje.
- Nemalonų burnos kvapą.
- Pasikeitusį skonio pojūtį.
Priežastys
Dažniausiai juodoji plaukuotoji liežuvio apnaša atsiranda dėl prastos burnos higienos ir vyraujančios minkštų produktų mitybos. Papilėms atsinaujinti būtinas nuolatinis liežuvio paviršiaus šlifavimas, kurį užtikrina burnos higiena ir kietesnio maisto vartojimas. Išskiriamos tokios pagrindinės priežastys:
- Kasdien dideli kiekiai kavos ar arbatos.
- Tabako gaminių vartojimas.
- Dažnas ir gausus alkoholio vartojimas.
- Vartojami tam tikri vaistai.
- Spindulinis gydymas.
- Burnos sausumas.
- Agresyvūs burnos skalavimo skysčiai.
Ką gali reikšti juodas liežuvis?
Paprastai toks pakitęs liežuvio paviršius signalizuoja apie būtinybę geriau prižiūrėti burnos higieną. Visgi retais atvejais, kai apnaša susidaro dėl pernelyg didelio bakterijų ar grybelio išplitimo, gydytojas gali rekomenduoti specialius medikamentus – antibiotikus arba priešgrybelinius vaistus.
Kaip diagnozuojama ši būklė?
Dažniausiai diagnozė nustatoma tiesiog išmatavus liežuvio išvaizdą apžiūros metu – papildomų tyrimų neprireikia. Jei gydytojui kiltų klausimų ar kažkas vengtų standartiškų požymių, gali būti atliekama biopsija – t.y. mažo liežuvio audinio gabalėlio ištyrimas.
Gydymas ir priežiūra
Kaip atsikratyti plaukuotosios liežuvio apnašos?
Visų pirma, svarbiausia – pasiryžti nuosekliai taisyklingai burnos higienai. Dantys turėtų būti valomi ryte ir vakare, reguliariai naudojamas dantų siūlas, tačiau būtina nepamiršti ir paties liežuvio paviršiaus – jį kruopščiai valykite specialiu grandikliu arba minkštu dantų šepetėliu.
Medikamentinė pagalba
Jei kruopšti savarankiška priežiūra nepadeda, gydytojas gali paskirti antibiotikų, priešgrybelinių preparatų, tam tikro burnos skalavimo skysčio be agresyvių cheminių medžiagų arba vaistų, susijusių su vitaminu A.
Chirurginis gydymas
Ypač sudėtingais ar užsitęsusiais atvejais gali būti svarstomas pavienių papilių pašalinimas chirurginiu būdu – įprastai arba pasitelkiant lazerį.
Kiek laiko gali trukti simptomai?
Įprastai, atstačius burnos higieną, išvaizdos pakitimai praeina per 1–2 savaites. Jei apnaša išlieka ilgiau, vertėtų pasitarti su gydytoju.
Prevencija
Norint apsisaugoti nuo šios apnašos, verta kuo dažniau valyti liežuvio paviršių (dantų šepetėliu arba grandikliu), laikytis pagrindinių burnos higienos taisyklių bei reguliariai tikrintis pas odontologą.
- Ribokite kavos, arbatos, alkoholio ir tabako vartojimą.
- Koreguokite mitybą, įtraukite daugiau kietų produktų.
- Rinkitės švelnių, oksidatorių neturinčių burnos skalavimo skysčių.
Jeigu manote, kad apnašas gali sukelti vaistai, pasitarkite su gydytoju – galbūt įmanoma juos pakeisti kitais.
Perspektyvos
Nustačius, kas sukėlė plaukuotąją liežuvio apnašą, dažniausiai pakanka taisyti higienos ar gyvensenos įpročius: svarbiausia – reguliariai valyti liežuvio paviršių ir atlikti visą kitą burnos priežiūrą.
Kai verta pasitarti su gydytoju
Dažnai pakanka savo jėgomis spręsti šią problemą – sumažinant kavos kiekį, valant liežuvį ar vengiant kitų rizikos veiksnių. Jei, nepaisant pastangų, išvaizda nesikeičia ar pastebite simptomų, užsirašykite konsultacijai. Jei kyla įtarimų, jog būklę sukėlė jums konkrečiai paskirti vaistai, dėl jokių pokyčių neeksperimentuokite patys ir būtinai pasitarkite su gydytoju.
Reikia žinoti, kad plaukuotoji liežuvio apnaša gali būti ne tik juoda – kai kada ji atrodo balta, o tokiu atveju priežastis gali būti vadinamoji plaukuotoji leukoplakija, kuri netgi gali rodyti virusinę infekciją.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
