Psoas sindromas – tai retas, bet nemalonus sutrikimas, pasireiškiantis uždegimu arba pažeidimu viename iš psoas raumenų. Šis raumuo yra ilgas ir eina nuo apatinės nugaros dalies iki klubų, iš abiejų stuburo pusių. Atskirais atvejais gydytojai šią būklę vadina iliopsoas sindromu.

Kas yra psoas sindromas?

Psoas sindromas lemia įkyrų ir dažnai auštrų skausmą apatinėje nugaros dalyje, klubuose arba kirkšnyse. Dažniausiai skauda tada, kai bandoma atsistoti tiesiai ar atlikti tam tikrus judesius, pavyzdžiui, pakelti koją ar pasilenkti. Skausmas gali plisti per klubus, dubenį ar žemyn kojomis. Kartais galima pajusti tokį stiprų diskomfortą, kad keičiasi vaikščiojimo būdas – žmogus pradeda šlubuoti ar vilkti koją.

Nors psoas sindromas yra neįprastas, specialistai mano, kad dauguma atvejų lieka nediagnozuoti, nes simptomai praeina anksčiau nei žmogus apsilanko pas gydytoją. Ši būklė dažnai primena kitus raumenų, sąnarių ar vidaus organų sutrikimus, todėl gali būti neteisingai įvertinta.

Psoas sindromo simptomai

Skausmas apatinėje nugaros dalyje, ypač ties stuburo ir sėdmenų sandūra.
Jutimas, tarsi nugara būtų sustingusi ar įtempta.
Diskomfortas sėdmenyse.
Kirkšnies, klubo ar dubens skausmas.
Skausmas gali didėti tam tikrose kūno padėtyse arba fizinio aktyvumo metu.
Judėjimas, ypač atsistojant ar einant, dažnai būna ribotas ar skausmingas.

Psoas sindromo priežastys

Dažniausiai šiai būklei išsivystyti įtakos turi nuolatinis klubų apkrovimas arba sportinės traumos. Kai kada sindromas gali kilti netikėtai, be aiškios priežasties (idiopatinis atvejis). Labai retai psoas sindromą sukelia infekcijos ar onkologinės ligos, išplitusios į šiuos raumenis.

Susiję įrašai

Rizikos veiksniai

Aktyviai sportuojantys asmenys dažniau susiduria su šia problema, ypač tie, kurie užsiima šokiais, bėgimu, lengvąja atletika (įskaitant šuolius ir bėgimą su kliūtimis), ledo rituliu.
Vaikai ir paaugliai, intensyviai sportuojantys augimo laikotarpiu, yra jautresni psoas raumenų sudirginimui dėl sparčių kūno pokyčių.
Žmonės, neseniai patyrę klubo operaciją, ypač endoprotezavimą, gali laikinai patirti psoas sindromą.

Galimos pasekmės

Didžioji dalis pacientų komplikacijų nepatiria. Tik retais atvejais stiprus skausmas labai apriboja judesius ar gebėjimą normaliai vaikščioti, tačiau pradėjus gydymą šie sunkumai dažniausiai išnyksta.

Psoas sindromo diagnozavimas

Gydytojas įvertina būklę atlikdamas detalią apžiūrą: apžiūrimi klubai, kojos, stuburas, prašoma atlikti tam tikrus judesius ar kūno padėtis. Svarbu tiksliai papasakoti, kada prasidėjo simptomai, ar pastebėjote, kad tam tikra veikla, judesiai ar paros metas pablogina ar pagerina savijautą.

Diagnozuojant psoas sindromą, gydytojas dažniausiai pirmiausia atmeta dažnesnes ligas ar traumas, kurios gali sukelti panašius simptomus. Psoas sindromas yra “diferencinė diagnozė”: pirmiausia ieškoma kitų galimų paaiškinimų, pavyzdžiui:

Šlaunies pritraukėjų raumenų patempimai
Išvarža
Bursitas ties didžiuoju šlaunikaulio gumburu
Klubo sąnario lūpos plyšimai
Augimo plokštelės pažeidimai (vaikams ir paaugliams)
Portos ligos: artritas, inkstų akmenys, prostatito atvejai
Labai retai – tam tikros vėžio ar infekcijos formos

Kokie tyrimai atliekami?

Nugaros ar klubo rentgeno nuotraukos (artrito patikrinimui)
Ultragarso tyrimas
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Kraujo tyrimai (infekcijų žymenims)

Gydymo būdai

Kokį gydymą paskirs gydytojas, priklauso nuo psoas sindromo priežasties. Įprasta rekomenduojama:

Pailsėti ir laikinai apriboti veiklas, kurios galėjo sukelti simptomus
Fizinė terapija, padedanti stiprinti ir tempti raumenis
Manualinė terapija ar osteopatinis gydymas
Kortizono injekcijos

Psoas tempimo pratimai

Specialūs tempimai padeda atpalaiduoti psoas raumenį – jie dar vadinami psoas išlaisvinimu. Savarankiškai pradėti tempimo programą be konsultacijos su kineziterapeutu nerekomenduojama: gydytojas ar specialistas parodys, kurie pratimai bus saugiausi ir veiksmingiausi būtent jums. Svarbu vengti savidiagnozės ir avarinių gydymosi sprendimų be profesionalios priežiūros.

Kūno stabilizavimas

Kineziterapeutas gali pasiūlyti specialią pagrindinių (giluminių) raumenų stiprinimo programą, kurios metu lavinamas stuburo ir dubens sandūros stabilumas, o kartu ir natūrali laikysena.

Psoas sindromo prevencija

Kai raumenys paruošiami fizinei veiklai – daromi tempimo ir apšilimo pratimai, – rizika patirti raumenų traumas mažėja. Lavinant bendrą raumenų lankstumą, psoas ir kiti raumenys tampa atsparesni pažeidimams. Kineziterapeutas gali patarti, kaip skirtingose gyvenimo situacijose (pvz., sėdint, sportuojant ar dirbant) pakoreguoti laikyseną, kad nesudirgintumėte psoas raumens.

Labai svarbu stiprinti apkrovą palaipsniui: iš karto stipriai padidinus sporto ar kitų aktyvių veiklų intensyvumą, padidėja psoas problemas tikimybė. Kai kada reikia laikinai keisti tam tikras fizines veiklas – pvz., rinktis ne tokius gilius pritūpimus arba vengti bėgimo į kalną.

Ligos eiga ir prognozė

Psoas sindromas paprastai praeina pradėjus tinkamą gydymą ir tempimo/ sustiprinimo pratimus. Dažniausiai žmogus jau netrukus gali grįžti prie įprasto aktyvumo ir visiškai atkurti judrumą – tai vyksta per 1–2 mėnesius nuo reabilitacijos pradžios. Fizinė terapija arba manualinis gydymas leidžia simptomams palaipsniui išnykti, o gydytojas pataria, kada saugu vėl sportuoti ar užsiimti aktyvesne veikla.

Kada verta kreiptis į specialistus?

Jei savaitę pailsėjus skausmas, judesių ribotumas ar kiti simptomai nemažėja, vertėtų pasirodyti gydytojui. Taip pat svarbu kreiptis tuo atveju, jei atliekami pratimai ar kineziterapija neduoda naudos, arba jei skausmas stiprėja ar plinta.