Juostinė pūslelinė yra virusinė liga, sukelianti skausmingą odos bėrimą ir galimą nervų pažeidimą. Medicinoje ji dar vadinama herpes zoster.
Šią ligą sukelia tas pats virusas, kuris vaikystėje ar jaunystėje sukelia vėjaraupius. Persirgus vėjaraupiais, virusas iš organizmo neišnyksta – jis išlieka neaktyvus nervų ląstelėse ir gali suaktyvėti po daugelio metų. Todėl visi, kurie kada nors sirgo vėjaraupiais, turi riziką susirgti juostine pūsleline.
Simptomai ir priežastys
Juostinės pūslelinės simptomai
Dažniausias juostinės pūslelinės požymis – skausmingas, pakilęs ar pūslelėmis pasidengęs bėrimas. Jis dažniausiai atsiranda juosmens srityje arba vienoje veido pusėje, taip pat gali išplisti kaklo, krūtinės, pilvo ar nugaros srityse. Kai kuriais atvejais bėrimas pasirodo ir kitose kūno vietose.
Prieš bėrimo atsiradimą arba kartu su juo gali pasireikšti ir kiti simptomai:
- Stiprus, deginantis ar šaudantis nervinis skausmas
- Niežėjimas arba dilgčiojimo pojūtis
- Paraudusios ar pakitusios spalvos odos plotai
- Karščiavimas
- Šaltkrėtis
- Galvos skausmas
- Bendras silpnumas ir bloga savijauta
- Skrandžio veiklos sutrikimai
Kai kurie ankstyvieji požymiai, pavyzdžiui, nervų skausmas ar odos spalvos pakitimai, gali pasireikšti likus net kelioms savaitėms iki bėrimo. Kiti simptomai atsiranda likus kelioms dienoms. Praėjus maždaug trims-keturioms dienoms nuo bėrimo pradžios, susiformuoja pūslelės. Per maždaug dešimt dienų jos pradeda džiūti ir virsta šašais. Visiškas jų išnykimas gali užtrukti kelias savaites.
Kai kuriais atvejais juostinė pūslelinė pasireiškia be matomo bėrimo. Jei jaučiate šiai ligai būdingus simptomus, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą net ir tada, kai bėrimas neatsiranda.
Juostinės pūslelinės priežastys
Juostinę pūslelinę sukelia vėjaraupių-juostinės pūslelinės virusas. Persirgus vėjaraupiais, virusas lieka organizme ir pasislepia nervų ląstelėse neaktyvioje būsenoje. Tam tikromis aplinkybėmis, dažniausiai vėlesniame amžiuje, jis gali vėl suaktyvėti ir sukelti juostinę pūslelinę.
Mokslininkai ne visada gali tiksliai paaiškinti, kodėl virusas atsinaujina. Tačiau pastebima, kad rizika didėja senstant, kai imuninė sistema natūraliai silpnėja.
Ar juostinė pūslelinė yra užkrečiama?
Juostinė pūslelinė tiesiogiai neperduodama kitam žmogui. Vis dėlto sergantis asmuo gali užkrėsti kitą žmogų vėjaraupiais, jei šis jais anksčiau nesirgo. Virusas plinta per tiesioginį sąlytį su pūslelių skysčiu arba įkvėpus dalelių, patenkančių į orą iš pažeistos odos.
Rizikos veiksniai
Juostinė pūslelinė gali išsivystyti bet kuriam žmogui, kuris anksčiau sirgo vėjaraupiais. Didesnė rizika nustatoma tiems, kurie:
- Turi nusilpusią imuninę sistemą dėl onkologinių ligų, ŽIV infekcijos ar imunitetą slopinančių vaistų
- Yra vyresni nei 50 metų
Kai kurie specialistai mano, kad didelis ar ilgalaikis stresas taip pat gali turėti įtakos ligos išsivystymui, nors tai nėra lengva moksliškai patvirtinti.
Juostinės pūslelinės komplikacijos
Dažniausia juostinės pūslelinės komplikacija yra ilgalaikis nervų skausmas, kuris išlieka net ir išnykus bėrimui. Ši būklė vadinama poherpetine neuralgija ir gali trukti mėnesius ar net metus, sukeldama stiprų skausmą.
Kitos galimos komplikacijos:
- Antrinė bakterinė infekcija
- Regėjimo sutrikimai ar regėjimo praradimas dėl akių pažeidimo
- Veido nervo paralyžius, dar vadinamas Ramsay Hunt sindromu
- Klausos susilpnėjimas, ūžesys ausyse ir kiti klausos sutrikimai
- Smegenų uždegimas
- Galvos svaigimas
- Plaučių uždegimas
Labai retais atvejais juostinė pūslelinė gali baigtis mirtimi.
Kaip gydytojai nustato juostinę pūslelinę
Juostinė pūslelinė diagnozuojama įvertinus paciento nusiskundimus ir apžiūrėjus odos bėrimą. Sveikatos priežiūros specialistas atkreipia dėmesį į tai, ar bėrimas išsidėstęs pagal dermatomus – odos sritis, kurias įnervuoja konkretūs nervai. Jei bėrimas eina viena kryptimi ir neperžengia kūno vidurio linijos, tai yra svarbus požymis, rodantis juostinę pūslelinę.
Papildomai gali būti paimtas mėginys iš pūslelių skysčio arba atliekamas odos nubraukimas. Šie mėginiai siunčiami laboratoriniams tyrimams, siekiant patvirtinti diagnozę.
Gydymas ir simptomų kontrolė
Kaip gydoma juostinė pūslelinė?
Juostinės pūslelinės visiškai išgydyti neįmanoma, tačiau galima sumažinti simptomų intensyvumą ir ligos trukmę. Gydytojas gali skirti šias priemones:
- Antivirusinius vaistus, tokius kaip acikloviras, famcikloviras ar valacikloviras
- Be recepto parduodamus vaistus nuo skausmo, pavyzdžiui, paracetamolį ar ibuprofeną
- Kortikosteroidus, jei juostinė pūslelinė pažeidžia akis arba veido sritį
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus juostinei pūslelinei būdingus simptomus, rekomenduojama nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Kuo anksčiau pradedamas gydymas antivirusiniais vaistais, tuo didesnė tikimybė greičiau pasijusti geriau ir sumažinti komplikacijų riziką.
Kada būtina vykti į skubios pagalbos skyrių?
Skubios medicinos pagalbos reikia ieškoti, jei atsiranda rimtų komplikacijų požymių, tokių kaip:
- Labai stiprus galvos skausmas
- Staigūs regėjimo pokyčiai
- Akių skausmas
- Padidėjęs jautrumas šviesai
- Kaklo sustingimas
- Sąmonės sutrikimai, sumišimas ar kiti psichikos pokyčiai
- Raumenų silpnumas ar paralyžius
Ligos eiga ir prognozė
Kiek laiko trunka juostinės pūslelinės protrūkis?
Nuo pirmųjų simptomų atsiradimo iki visiško bėrimo išnykimo dažniausiai praeina nuo trijų iki penkių savaičių. Kiti simptomai, tokie kaip skausmas ar bendras negalavimas, dažnai pradeda silpnėti per septynias-dešimt dienų.
Ko tikėtis susirgus juostine pūsleline?
Dauguma žmonių pasveiksta be ilgalaikių pasekmių. Antivirusinių vaistų vartojimas per pirmąsias tris dienas nuo simptomų pradžios gali pagreitinti sveikimą. Vis dėlto kai kuriems pacientams liga pasireiškia sunkiai ir gali prireikti gydymo ligoninėje. Maždaug vienam iš penkių sergančiųjų išsivysto ilgalaikis nervų skausmas.
Prevencija
Ar galima išvengti juostinės pūslelinės?
Asmenys, persirgę vėjaraupiais, gali sumažinti juostinės pūslelinės riziką pasiskiepiję specialia vakcina nuo šios ligos. Skiepijimas rekomenduojamas net ir tiems, kurie jau yra sirgę juostine pūsleline arba anksčiau buvo paskiepyti kita vakcina nuo šios infekcijos.
Kol bėrimas visiškai neišnyksta, patariama jį dengti ir vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis, kad nebūtų platinamas vėjaraupių virusas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar juostine pūsleline galima susirgti daugiau nei vieną kartą?
Juostinė pūslelinė gali pasikartoti, nors tai nėra dažnas reiškinys. Didesnė tikimybė susirgti pakartotinai būdinga žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi. Pasikartojus ligai, bėrimas dažniausiai atsiranda kitoje kūno vietoje.
Ar galima susirgti juostine pūsleline, jei nebuvo vėjaraupių?
Jeigu žmogus niekada nesirgo vėjaraupiais, juostinė pūslelinė jam nepasireiškia. Labai retais atvejais žmonės, kurie buvo paskiepyti nuo vėjaraupių, gali susirgti juostine pūsleline po daugelio metų.
Šaltiniai
Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (JAV). Informacija apie juostinės pūslelinės simptomus ir galimas komplikacijas.
Mayeaux jaunesnysis E. J., Usatine R. P. Juostinė pūslelinė. Leidinyje: Usatine R. P., Smith M. A., Mayeaux jaunesnysis E. J., Chumley H. S. Šeimos medicinos spalvotas atlasas ir santrauka, 3-iasis leidimas.
Whitley R. J. Vėjaraupių-juostinės pūslelinės viruso sukeltos infekcijos. Leidinyje: Loscalzo J., Fauci A., Kasper D., Hauser S., Longo D., Jameson J. Vidaus ligų principai, 21-asis leidimas.
