Nedideli hemorojiniai mazgai kartais praeina savaime – net ir be specialaus gydymo simptomai gali sumažėti per kelias dienas. Vis dėlto užsitęsęs (lėtinis) hemorojus neretai trunka kelias savaites, o nusiskundimai periodiškai atsinaujina.
Žemiau pateikiama aiški informacija, kas yra hemorojus, kodėl jis gali nepraeiti, kokios savipagalbos priemonės dažniausiai rekomenduojamos ir kada svarbu kreiptis į gydytoją.
Kas yra hemorojus
Hemorojus – tai išsiplėtusios ir patinusios venos apatinėje tiesiosios žarnos dalyje ir apie išangę. Kai šios venos išsiplečia, jos gali iškilti, lengviau sudirgti ir kraujuoti.
Dažniausi hemorojaus tipai
- Vidinis hemorojus susiformuoja tiesiosios žarnos viduje. Dažniausiai jis nejaučiamas ir nematomas, tačiau gali pasireikšti kraujavimu.
- Išorinis hemorojus atsiranda po oda aplink išangės angą. Šioje srityje yra daugiau nervinių galūnių, todėl išorinis hemorojus dažniau sukelia skausmą ar ryškesnį diskomfortą, be to, taip pat gali kraujuoti.
Kodėl hemorojus gali užsitęsti
Medicinos praktikoje pastebima, kad užsitęsusio hemorojaus atvejais kartais išsivysto tam tikros būklės, kurios gali sustiprinti simptomus arba lemti jų pasikartojimą.
- Iškritęs hemorojus – kai vidinis mazgas padidėja ir išsigaubia pro išangės rauką į išorę.
- Užsmaugtas hemorojus – kai iškritusio mazgo kraujotaka sutrinka, nes aplinkiniai audiniai jį suspaudžia.
- Trombozuotas hemorojus – kai išoriniame mazge susiformuoja krešulys, dažniausiai dėl kraujo sąstovio. Toks mazgas gali būti ypač skausmingas ir įsitempęs.
Pagal dabartines medicinos žinias hemorojus yra dažna būklė, ypač vyresniame amžiuje, todėl patiriant simptomus nereikėtų jaustis išskirtinai – tai įprasta priežastis, dėl kurios žmonės kreipiasi į šeimos gydytoją ar gydytoją specialistą.
Kasdieniai įpročiai ir savipagalba
Jei hemorojus nepraeina arba vis atsinaujina, tikslinga pasitarti su gydytoju. Patvirtinus diagnozę, gydymas dažnai pradedamas nuo gyvenimo būdo korekcijų, nes jos padeda mažinti dirginimą ir palengvina tuštinimąsi.
Gyvenimo būdo pokyčiai, kurie dažnai padeda
- Valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto (daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų), kad išmatos būtų minkštesnės.
- Gerti pakankamai vandens ir kitų nealkoholinių skysčių.
- Nesėdėti ant tualeto ilgai (ilgas sėdėjimas didina spaudimą išangės srityje).
- Tuštinantis nesistengti „išstumti“ per jėgą ir vengti įtempimo.
- Stengtis nekelti didelių svorių, jei tai provokuoja simptomus.
Priemonės, kurios kartais rekomenduojamos trumpalaikiam palengvinimui
- Be recepto įsigyjami skausmą malšinantys vaistai (pvz., ibuprofenas, paracetamolis, naproksenas ar aspirinas), jei jie jums tinka ir nėra kontraindikacijų.
- Vietinio poveikio priemonės išangės sričiai (pvz., kremas su hidrokortizonu, vėsinantys ar nuskausminantys tamponėliai, hamamelio preparatai).
- Išmatų minkštikliai arba skaidulų papildai (pvz., metilceliuliozė ar psilio luobelės), jeigu su maistu skaidulų gaunama per mažai.
- Šilta sėdimoji vonelė (sitz vonelė), kuri kai kuriems žmonėms sumažina dirginimą ir spazmą.
Svarbu: jei simptomai aiškiai negerėja, nereikėtų ilgai gydytis savarankiškai – tuomet verta pakartotinai įvertinti situaciją su gydytoju.
Medicininės procedūros, kai savipagalbos nepakanka
Jei gyvenimo būdo korekcijos ir savipagalba nepadeda, gydytojas gali pasiūlyti procedūrinius gydymo metodus. Parinkimas priklauso nuo hemorojaus tipo, kraujavimo, audinių pokyčių ir simptomų intensyvumo.
Dažniau taikomos mažiau invazinės procedūros
- Perrišimas guminiu žiedu – aplink mazgo pagrindą uždedamas specialus žiedas, kuris sumažina kraujo pritekėjimą; per tam tikrą laiką audinys sunyksta ir pasišalina. Dažniausiai taikoma kraujuojančiam arba iškrintančiam hemorojui.
- Elektrokoaguliacija – naudojant elektros srovę, mazgas mažinamas sutrikdant jo kraujotaką. Dažniau taikoma vidiniam hemorojui.
- Infraraudonųjų spindulių koaguliacija – infraraudonoji šviesa padeda sumažinti mazgą, nes paveikiama jo kraujotaka. Dažniausiai taikoma vidiniam hemorojui.
- Skleroterapija – į mazgą suleidžiamas tirpalas, dėl kurio jis sumažėja, nes pakinta kraujotaka mazge. Paprastai taikoma vidiniam hemorojui.
Chirurginis gydymas
- Hemorojus koreguojanti operacija su specialiu stapleriu (hemoroidopeksija) – pašalinama dalis vidinio hemorojaus audinio ir iškritęs mazgas sugrąžinamas į anatomiškai įprastą padėtį.
- Hemoroidektomija – chirurgiškai pašalinami dideli išoriniai mazgai arba iškritęs hemorojus, kai kiti metodai netinka ar nepadeda.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Dėl hemorojaus dažnai galima pagalvoti pagal simptomus, tačiau kraujavimas iš tiesiosios žarnos turi ir kitų galimų priežasčių. Todėl saugiausia situaciją įvertinti mediciniškai, ypač jei simptomai užsitęsia.
- Kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate ryškų diskomfortą išangės srityje arba tuštinantis pastebite kraujo.
- Pasitarkite, jei po maždaug savaitės savipagalbos priemonių nepastebite aiškaus pagerėjimo.
- Skubiau įvertinimo prireikia, jei kraujavimas gausus ir kartu jaučiate silpnumą, svaigulį ar „lengvą galvą“.
Svarbu neautomatizuoti išvados, kad kraujas iš išangės visada reiškia hemorojų. Moksliniai duomenys rodo, kad kraujavimą gali sukelti ir kitos ligos, įskaitant išangės ar storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vėžį, todėl tikslus priežasties nustatymas yra reikšmingas.











