Visi esame patyrę nuovargį po ilgos darbo dienos ar fizinio aktyvumo. Tačiau, kai nuovargis tampa nuolatiniu palydovu, net ir be aiškios fizinio krūvio priežasties, tai gali būti organizmo siunčiama žinutė, kad kažkas yra negerai. Dažnas nuovargis gali būti daugiau nei tik laikinas energijos trūkumas, ir svarbu suprasti, ką jis iš tikrųjų gali reikšti mūsų sveikatai.
Kas yra dažnas nuovargis?
Nuovargis yra bendras jausmas, kai trūksta energijos ir motyvacijos. Skirtingai nei mieguistumas, kuris įprastai yra noras miegoti, nuovargis nėra panaikinamas paprastu snauduliu. Daugelis žmonių įvardija nuovargį kaip fizinį ir protinį perdegimą kartu. Kai nuovargis tampa dažnas ir nepaaiškinamas, jis gali rodyti rimtesnę problemą vadinamą lėtiniu nuovargiu.
Valsybinės ir medicinos priežastys
Miego sutrikimai
Pirmoji priežastis, kurią vertėtų ištirti esant dažnam nuovargiui – miego sutrikimai. Nuo miego apnėjos iki nemigos, nekokybiškas miegas gali tiesiogiai įtakoti dienos nuotaiką ir energijos lygį. Miego apnėja yra dažna, tačiau dažnai nepripažįstama būklė, kurią lydi miego nutraukimas, sukeliantis deguonies kiekio kraujyje sumažėjimą ir dažną prabudimą nakties metu.
Mitybos trūkumai
Neatsitiktinai sakoma, kad esame tai, ką valgome. Netinkama mityba arba specifinių maistinių medžiagų, tokių kaip geležis ar vitaminas B12, trūkumas gali lemti nuovargį. Šios maistinės medžiagos yra būtinos raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, kurie transportuoja deguonį į audinius. Anemija ar B12 trūkumas dažnai atsiskleidžia kaip nuolatinis nuovargis ir silpnumas.
Hormoniniai disbalansai
Hormoninių disbalansų sukeliamas dažnas nuovargis gali būti susijęs su skydliaukės funkcijos sutrikimais. Hipotireozė, kitaip dar vadinama sumažėjusia skydliaukės veikla, gali sulėtinti medžiagų apykaitą, dėl ko jausitės lėtesni ir labiau pavargę. Jei skydliaukės hormonų lygiai yra per žemi, tai gali būti viena pagrindinių nepaaiškinamo nuovargio priežasčių.
Emociniai veiksniai
Stresas ir nerimas
Streso ir nerimo poveikis energijos lygiui yra dažnai nepakankamai įvertinamas. Lėtinis stresas gali nusilpninti kūną ir protą, lemiantis nuolatinį nuovargio pojūtį. Būtent todėl svarbu atkreipti dėmesį į psichologinę sveikatą kaip į nuovargio priežastį.
Depresija
Depresija ir nuovargis dažnai eina ranka rankon. Kartais nuovargis yra vienas iš pirmųjų depresijos požymių, o kai kuriems žmonėms jis gali būti svarbiausias simptomas. Jei jaučiatės prislėgti, apatija ir be energijos, svarbu nedelsiant kreiptis į specialistus, nes gali būti, jog reikia psichologinės pagalbos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu suprasti, kad nuolatinis nuovargis be fizinio krūvio gali reikalauti medicininės pagalbos. Jei nuovargis tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, didina kasdieninius sunkumus ar jį lydi kiti simptomai, tokie kaip svorio pokyčiai, temperatura arba kraujo spaudimo svyravimai, būtina pasitarti su jūsų gydytoju. Specialistas atliks tyrimus, kad nustatytų pagrindinę nuovargio priežastį ir pasiūlytų tinkamą gydymą.
Praktiniai patarimai energijai didinti
Nors medicininė konsultacija yra svarbiausia sudedamoji dalis, kai kalbama apie nepaaiškinamą nuovargį, yra kelios praktinės priemonės, kurias galima išbandyti norint padidinti energijos lygį:
- Užtikrinkite sveiką ir įvairią mitybą, turint omenyje svarbias maistines medžiagas.
- Reguliariai mankštinkitės – net nedidelis fizinis aktyvumas gali labai pagerinti energijos lygį.
- Išlaikykite nuolatinį miego ritmą ir užtikrinkite pakankamą bemiegio nakties poilsį.
- Valdykite stresą naudojant atsipalaidavimo technikas, tokias kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai.
Nuolatinio nuovargio problema gali būti sudėtinga ir reiškia įvairias galimas priežastis, tačiau žinant simptomus ir tinkamai reaguojant, galite gerokai pagerinti savo gyvenimo kokybę. Atminkite, kad jūsų sveikata yra jūsų rankose, ir dėmesys kūno signalams yra svarbiausias žingsnis link geresnės savijautos.

Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.