Su amžiumi susijęs klausos susilpnėjimas medicinoje vadinamas presbiakuzija. Nors ši būklė paprastai nekelia tiesioginės grėsmės gyvybei, negydoma ji gali ryškiai pabloginti kasdienę savijautą: apsunkinti bendravimą, mažinti savarankiškumą ir didinti socialinės izoliacijos riziką.
Senstant organizme vyksta daug natūralių pokyčių, o klausos aštrumo mažėjimas – vienas dažnesnių. Klinikinėje praktikoje pastebima, kad daliai žmonių klausos pokyčiai prasideda nepastebimai ir progresuoja pamažu, todėl prisitaikoma didinant televizoriaus garsą ar dažniau prašant pakartoti, kol problema ima trukdyti įprastai gyventi.
Kaip dažnai pasitaiko presbiakuzija
Pagal dabartines medicinos žinias, su amžiumi susijęs klausos susilpnėjimas yra labai dažnas vyresnio amžiaus žmonėms. Maždaug trečdalis 65–74 metų amžiaus asmenų patiria bent tam tikro laipsnio klausos sumažėjimą, o vyresniame nei 75 metų amžiuje reikšmingų klausos sunkumų turi beveik pusė žmonių.
Kodėl su amžiumi silpnėja klausa
Presbiakuzija dažniausiai vystosi palaipsniui. Moksliniai duomenys rodo, kad svarbiausi pokyčiai vyksta vidinėje ausyje ir klausos sistemoje: nuo smulkių vidinės ausies struktūrų iki nervinių kelių ir to, kaip smegenys apdoroja garsą.
Pagrindiniai su amžiumi susiję mechanizmai
- Vidinės ausies struktūrų pakitimai, kurie ilgainiui mažina garso signalų perdavimo efektyvumą.
- Kraujotakos pokyčiai, dėl kurių vidinė ausis ir klausos organai gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų.
- Klausai svarbių nervų funkcijos silpnėjimas.
- Smegenų gebėjimo atskirti kalbą ir garsus pablogėjimas, ypač triukšmingoje aplinkoje.
- Smulkių vidinės ausies „plaukelių“ (ląstelių, padedančių paversti garsą nerviniu signalu) pažeidimas.
Veiksniai, galintys paspartinti ar apsunkinti klausos silpnėjimą
- Cukrinis diabetas.
- Prastesnė kraujotaka ar kraujotakos sutrikimai.
- Ilgalaikis arba dažnas stipraus triukšmo poveikis.
- Kai kurių vaistų vartojimas (ypač jei jie gali turėti poveikį klausai).
- Paveldimumas (šeiminė klausos silpnėjimo istorija).
- Rūkymas.
Dažniausi simptomai
Tipiškai pirmieji požymiai susiję su aukšto dažnio garsais – juos tampa sunkiau girdėti. Dėl to neretai prasčiau atpažįstami moterų ar vaikų balsai, sudėtingiau suprasti kalbą, kai foninis triukšmas didesnis.
Požymiai, kurie gali rodyti presbiakuziją
- Kai kurie garsai ima atrodyti per aštrūs ar pernelyg garsūs.
- Sunku suprasti kalbą triukšmingose vietose.
- Sudėtinga atskirti panašiai skambančius priebalsius (pavyzdžiui, kalbos garsus, panašius į „s“ ir „th“).
- Spengimas ar ūžesys ausyse.
- Televizoriaus ar radijo garsas dažniau nustatomas didesnis nei anksčiau.
- Dažnas prašymas pašnekovų pakartoti.
- Sunkumai suprantant pokalbius telefonu.
Kaip nustatoma diagnozė
Jei pastebite minėtus simptomus, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Įprastai atliekama apžiūra ir įvertinama, ar klausos pablogėjimo nesukėlė kita, gydoma priežastis. Ausies landa ir būgnelis dažnai apžiūrimi specialiu prietaisu.
Kai akivaizdžios kitos priežastys nenustatomos, gali būti įtariama su amžiumi susijusi klausos netektis. Tuomet dažnai rekomenduojama audiologo konsultacija ir klausos tyrimas, kuris padeda tiksliau įvertinti klausos sumažėjimo laipsnį.
Gydymas ir pagalbos priemonės
Presbiakuzijos visiškai „išgydyti“ ir sugrąžinti natūralų klausos aštrumą paprastai nepavyksta, nes dalis pokyčių yra negrįžtami. Vis dėlto medicinos praktikoje yra daug būdų, padedančių geriau girdėti ir lengviau bendrauti.
Dažniausiai taikomi sprendimai
- Klausos aparatai, kurie sustiprina ir optimizuoja garsą pagal individualius poreikius.
- Pagalbiniai prietaisai kasdienybėje, pavyzdžiui, telefono garso stiprintuvai.
- Klausos reabilitacija: lūpų skaitymo įgūdžių lavinimas ar gestų kalbos mokymasis, kai klausos netektis yra ryški.
Kai kuriais atvejais, esant labai dideliam klausos susilpnėjimui, gali būti svarstomas kochlearinis implantas – mažas elektroninis įrenginys, chirurginiu būdu įtaisomas ausyje. Toks implantas neatkuria natūralios klausos, tačiau gali padėti geriau suprasti garsus tais atvejais, kai vien klausos aparatai nebesuteikia pakankamos naudos.
Ko tikėtis ateityje
Su amžiumi susijęs klausos silpnėjimas dažniausiai yra progresuojantis, t. y. laikui bėgant jis gali didėti. Prarasta klausa paprastai neatsistato savaime. Tačiau tinkamai parinktos priemonės (ypač klausos aparatai ir klausos reabilitacija) daugeliui žmonių reikšmingai pagerina gyvenimo kokybę.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į emocinę savijautą. Ilgiau trunkantys bendravimo sunkumai gali didinti nerimo, prislėgtos nuotaikos ir socialinio atsiribojimo riziką, todėl prireikus verta aptarti ir šiuos aspektus su sveikatos priežiūros specialistu.
Kaip sulėtinti klausos blogėjimą
Ne visais atvejais presbiakuzijos galima išvengti, tačiau yra priemonių, kurios gali padėti pristabdyti tolesnį klausos silpnėjimą ir išlaikyti geresnį kalbos supratimą.
- Venkite pasikartojančio stipraus triukšmo poveikio.
- Triukšmingoje aplinkoje naudokite klausos apsaugos priemones.
- Jei sergate diabetu, siekite kuo geresnės gliukozės kontrolės, nes tai gali turėti įtakos kraujotakai ir klausos funkcijai.
- Nedelskite kreiptis, jei pastebite blogėjant klausą: ankstyvas įvertinimas ir pagalbos priemonės gali padėti ilgiau išlaikyti kalbos supratimą kasdienėse situacijose.
