Šiuolaikinėse diskusijose apie lytiškumą vis dažniau pasigirsta žodis „skolioseksualumas“, nors daugeliui jis vis dar naujas. Šis terminas apibūdina žmones, kuriuos traukia translyčiai arba nebinariniai asmenys.
Kaip suprasti skolioseksualumo sąvoką
Skolioseksualumo apibrėžimas nėra toks jau siauras – šis potraukis gali reikšti tiek trauką nebinariniams žmonėms, tiek visiems, kurie neatitinka visuomenės lytinių lūkesčių. Pavyzdžiui, kai kurie skolioseksualūs asmenys jaučia simpatiją tik nebinariniams, kitiems svarbiau, kad žmogus būtų transcendentinis ir nelabai atitiktų gimimo metu priskirtą lytį. Dar kiti į šį spektrą įtraukia ir cislyčius žmones, kurie išreiškia save nestandartiškai – pavyzdžiui, vyrą, dėvintį makiažą, ar moterį, besirengiančią „vyriškais“ drabužiais.
Kas laikoma nebinariniu arba translyčiu asmeniu?
- Translyčiai žmonės nesitapatina su lytimi, kuri jiems buvo priskirta gimus.
- Nebinariniai asmenys gali nepriskirti savęs tik vyrui ar moteriai – jie gali būti daugialyčiai, agenderiniai arba turėti kitą, unikaliai apibrėžiamą tapatybę.
Įvairesnis požiūris į terminą
Skolioseksualumo sąvoka kilo 2010-aisiais ir labiausiai paplito LGBTQIA bendruomenėse. Tačiau net tarp jos narių nuomonės išsiskiria – vieniems šis terminas atrodo reikalingas ir atspindintis jų potyrius, kiti abejoja jo prasmingumu ar tinkamumu.
Viena kritikuojama priežastis – potraukio apibrėžimas pagal tai, ar asmuo gimė su tam tikra lytimi. Juk trans vyrai yra vyrai, trans moterys yra moterys, nepriklausomai nuo jų praeities. Kai kas laiko tokį žodį atskirtį kuriančiu, o ne jungiančiu.
Kritika ir alternatyvios sąvokos
Nemaža dalis žmonių pasirenka kitus žodžius: „ceteroseksualus“ (traukia nebinariniai asmenys) ar „allotroposeksualus“ (priešdėlis reiškia „kitoks gyvenimo būdas“). Šios alternatyvos vengia galimų neigiamų konotacijų, nes lotynų ir graikų šaknys žodžiuose nenurodo kreivės ar nuokrypio, kaip gali pasirodyti su „skolio-“ priešdėliu.
Nors kai kuriems ši etiketė suteikia priklausymo jausmą, bendruomenės daliams svarbiau jų potraukis, o ne pavadinimas. Kai kurie apskritai atsisako savęs apibrėžti kokiu nors žodžiu – ir tai visiškai suprantama.
Ar etiketės būtinos?
Žmonės patys sprendžia, kaip nori įvardyti save, o galbūt visai nenori pasirinkti jokios etiketės. Kai kada pavadinimas padeda įvardyti jausmus, dalintis patirtimi ar susirasti bendraminčių, bet kitiems ribojantys žodžiai kelia diskomfortą.
Galiausiai, svarbiausia prisiminti – tavo potraukis, orientacija ir tapatybė visuomet vertingi, nepriklausomai nuo to, kaip ar ar tu pats(-i) nusprendi juos įvardyti. Niekas neturi teisės primesti tau nepageidaujamo žodžio ar sakyti, kad tavo pasirinkimas netinkamas. Kiekvienas kelias į savęs supratimą yra unikalus ir vertas pagarbos.
