Drebulys – tai nevalingas, greitas ir ritmiškas tam tikros kūno dalies arba viso kūno virpėjimas.
Drebuliai sergant Parkinsono liga ir esminiu drebulio sindromu
Daugelis žmonių, kuriems nustatyta Parkinsono liga, patiria drebulį. Šis drebulys dažniausiai kyla ramybės būsenoje ir yra lėtesnis nei esminio drebulio atvejais. Esant esminiam drebulio sindromui, nevalingi judesiai dažniausiai pasireiškia atliekant veiksmus, o ne ilsintis. Tai yra vienas iš pagrindinių skirtumų tarp šių sutrikimų.
Neretai drebulio pobūdis ir kiti simptomai padeda gydytojams atskirti, kuri liga sukelia virpesius. Tačiau iš pradžių šiuos sutrikimus kartais galima supainioti tarpusavyje, nes abiejų ligų požymiai iš dalies panašūs.
Kas yra esminis drebulys?
Esminis drebulys – neurologinis sutrikimas, kuriam būdingi nevaldomi ritmiški rankų, galvos ar kitų kūno dalių drebėjimai. Simptomai gali būti vos juntami arba trukdyti kasdienei veiklai. Maždaug pusėje atvejų šis drebulys yra paveldimas, tačiau tikroji jo priežastis dar neaiški.
Kas yra Parkinsono liga?
Parkinsono liga – progresuojanti nervų sistemos būklė, dėl kurios sutrinka judesiai. Sergant šia liga, smegenyse esančios ląstelės, gaminančios dopaminą, pamažu žūva. Priežastis dažniausiai nėra aiški, tačiau kartais ligos vystymasis susijęs su paveldėtais genų pakitimais. Tam tikri aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, kontaktas su pesticidais ar teršalais, taip pat gali turėti įtakos, tačiau šis ryšys vis dar tiriamas.
Dažniausiai Parkinsono liga prasideda vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms, o vyrams ji pasitaiko dažniau nei moterims.
Kaip skiriasi šie du sutrikimai?
- Drebulio pobūdis. Esminio drebulio atveju pagrindinis simptomas yra virpėjimas, kuris dažniausiai stiprėja atliekant judesius. Priešingai, Parkinsono liga sergantiems žmonėms drebulys intensyviausias ramybės metu.
- Drebėjimo dažnis. Esminio drebulio judesiai paprastai vyksta dažniau ir greičiau, nors jų stiprumas gali svyruoti. Parkinsono ligos virpesiai būna retesni, bet pacientai dažnai juos jaučia kaip stipresnius.
- Paveldimumas. Apie pusę esminio drebulio atvejų pastebimas šeiminis polinkis, tuo tarpu panaši genetinė įtaka Parkinsono ligai nustatoma rečiau – tik 10–15 procentų atvejų.
- Kiti simptomai. Parkinsono liga dažniau sukelia eisenos sutrikimus, raumenų sustingimą bei sulėtėjusius judesius.
- Ligos progresavimas. Parkinsono ligos drebulys dažnai prasideda tik vienoje kūno pusėje, vėliau išplinta į kitą. Esminis drebulys dažniausiai iš karto apima abi puses.
- Smegenų pokyčiai. Parkinsono liga susijusi su ląstelių nykimu juodojoje smegenų substancijoje, kuri atsakinga už dopamino gamybą, tuo tarpu esminio drebulio atsiradimas labiausiai siejamas su pakitimais smegenų kamiene ar smegenėlėse.
Rūpinimasis savo sveikata
Nors šiuo metu nėra žinomų būdų visiškai išgydyti nei Parkinsono ligos, nei esminio drebulio, anksti pradėjus gydyti simptomus, galima sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Rekomenduojama laiku pasitarti su gydytoju neurologu, ypač jei kyla abejonių dėl diagnozės arba pasireiškia progresuojantys judėjimo sutrikimai. Atsakinga priežiūra ir tinkamas gydymo planas padeda lengviau suvaldyti šių sutrikimų simptomus.













