Emocinė trauma yra ilgalaikis psichologinis poveikis, kuris dažnai atsiranda dėl sunkių ar stresinių gyvenimo įvykių. Nors emocinės traumos sutrikimai pirmiausia susiję su mūsų psichologine savijauta, jie taip pat gali turėti fiziologinių padarinių. Vienas iš ryškių pavyzdžių yra kvėpavimo ritmo pasikeitimas. Suprasti, kaip emocinės traumos veikia mūsų kvėpavimą, gali padėti geriau suvokti, kodėl emocinė sveikata yra taip svarbi bendram fiziniam gerovei.
Kaip emocinės traumos veikia kūną
Emocinė trauma gali pasireikšti įvairiais būdais ir paveikti beveik kiekvieną mūsų kūno sistemą. Kai susiduriame su stresinėmis situacijomis, mūsų kūnas mobilizuoja savo išteklius reaguoti į jas per vadinamąjį kovoti-ar-bėgti mechanizmą. Tai yra natūralus atsakymas, skirtas apsaugoti mus nuo pavojų. Tačiau ilgalaikis ar nuolatinis stresas, susijęs su emocine trauma, gali pakirsti sveikatą ir sukelti kvėpavimo sutrikimus.
Nervinės sistemos poveikis
Autonominė nervų sistema vaidina pagrindinį vaidmenį reguliuojant kvėpavimo ritmą. Ji yra atsakinga už daugelį mūsų nevalingų reakcijų, įskaitant kvėpavimą, širdies plakimą ir virškinimą. Esant didelei stresinei apkrovai, simpatinė nervų sistema (atsakinga už kovoti-ar-bėgti atsaką) aktyvuojasi, padidindama kvėpavimo dažnį ir intensyvumą. Tai gali sukelti hiperventiliaciją ar nereguliarų kvėpavimą, kada organizmas gauna per daug deguonies – būklę, kuri gali sukelti kitus simptomus, tokius kaip galvos svaigimas ir nerimas.
Biocheminiai pokyčiai kvėpavime
Emocinės traumos gali sutrikdyti cheminių medžiagų, atsakingų už mūsų nuotaiką ir emocijas, pusiausvyrą. Hormonai, tokie kaip kortizolis (streso hormonas), daugeliu atvejų padidėja dėl ilgalaikės traumos. Tai gali turėti įtakos kvėpavimo sistemai, nes aukštas kortizolio lygis padeda palaikyti aukštą adrenalino lygį organizme, kuris taip pat stimuliuoja spartesnį kvėpavimą.
Emocinės traumos ir kvėpavimo sutrikimai
Emociniai išgyvenimai gali sukelti specifinius kvėpavimo sutrikimus. Vienas iš dažniausių yra panikos priepuoliai, kurie gali būti susiję su emociniais sukrėtimais. Panikos priepuolių metu dažnai juntamas oro trūkumas, kvėpavimas tampa seklus ir greitas. Tai streso sukeltas kvėpavimo modelis, kurį organizmas priima kaip įprastą.
Ilgalaikės pasekmės kvėpavimui
Ilgalaikė trauma gali sukelti nuolatinį kvėpavimo ritmo pažeidimą. Chroniškas nerimas, depresija ar potrauminio streso sindromas (PTSS) ne tik veikia psichologinę būseną, bet ir pakerta fiziologinę gerovę. Daugelis žmonių, kenčiančių nuo šių sutrikimų, pastebi nuolatinį kvėpavimo sutrikimą, ypatingai, kai susiduria su trigeriais primenančiais traumos šaltinį.
Kvėpavimo terapija ir emocinė sveikata
Nors emocinės traumos gali turėti neigiamą poveikį kvėpavimo jauduliui, yra būdų šiuos efektus sumažinti. Vienas iš efektyviausių metodų yra kvėpavimo terapija. Tai technika, kuri moko sąmoningai reguliuoti kvėpavimą, padedanti atsigauti nuo streso. Jos esmė yra lėtas, gilus kvėpavimas, kuris padeda nuraminti nervų sistemą ir atkurti emocinę pusiausvyrą.
Kvėpavimo pratimai
- Diafragminis kvėpavimas: Tai metodas, kurio metu reikia sutelkti dėmesį į gylų kvėpavimą per pilvą, lėtai įkvepiant pro nosį ir iškvepiant per burną.
- Kvėpavimo intervalų technika: Įkvėpkite lėtai skaičiuodami iki keturių, sulaikykite deguonį skaičiuodami iki keturių, paskui iškvėpkite taip pat skaičiuodami iki keturių.
- Atpalaiduojantis kvėpavimas: Susitelkimas į lėtą, nuolatinį kvėpavimą gali padėti nusiraminti ir atpalaiduoti įtampą.
Šie pratimai ne tik padeda kontroliuoti emocinį atsaką, bet gali būti ypač naudingi sprendžiant kvėpavimo problemas, susijusias su panikos priepuoliais ar stresu.
Išvados
Emocinės traumos gali turėti reikšmingą poveikį kvėpavimo funkcijai, sukeldamos tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius pokyčius. Suprasti šiuos ryšius gali būti pirmas žingsnis link sveikesnio gyvenimo būdo ir emocinės sveikatos. Jei įtariate, kad kvėpavimo problemos gali būti susijusios su emocine trauma, svarbu kreiptis į sveikatos specialistą, kuris gali pasiūlyti tinkamus gydymo būdus. Reguliarios kvėpavimo praktikos gali būti puikus įrankis padedantis suvaldyti streso padarinius ir grąžinti pusiausvyrą į dienos ritmą.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
