Žmonėms, sergantiems išsėtine skleroze (IS), dažnai pasireiškia įvairūs kalbos sutrikimai. Jie gali skirtis savo sunkumu ir atsirasti bet kuriame ligos etape: vieniems žmonėms pasireiškia tik retkarčiais, kitiems – nuolat. Kalbos problemos gali būti nestiprios, beveik nepastebimos, tačiau neretai būna ir labai ryškios, trukdančios kasdieniam bendravimui. Laimei, kalbos terapija ir šiuolaikinės technologijos padeda efektyviau komunikuoti su aplinkiniais.
Kaip pasireiškia kalbos sutrikimai sergant IS?
Išsėtinės sklerozės metu kalba gali tapti neaiški, lėta, su nelygiu ritmu arba pauzėmis, vadinamomis „skanduojančia“ kalba. Gali susilpnėti balsas, kalba gali tapti užspringusi ar pertraukiama. Dalis žmonių sunkiau taria žodžius, jiems tampa sunku normaliai artikuliuoti.
Dažnai šie sunkumai sustiprėja, pajutus nuovargį ar ligos paūmėjimo metu. Kitais atvejais jie pasireiškia nuolat, nepriklausomai nuo savijautos. Taigi, kalbos problemos su IS gali ateiti ir praeiti, bet gali ir išlikti ilgam.
Kas lemia kalbos sunkumus esant IS?
IS metu imuninė sistema paveikia galvos ir nugaros smegenų nervų apsauginį sluoksnį – mieliną, todėl sutrinka signalų perdavimas tarp nervų ir raumenų, atsakingų už kalbos gamybą. Dėl to sumažėja raumenų koordinacija ir kontrolė.
Kalbos sutrikimus specialistai dažnai skirsto į dvi pagrindines kategorijas: afaziją ir disartriją. Sergant išsėtine skleroze, dažniausiai pasitaiko disartrija – būklė, susijusi su kalbos raumenų valdymo praradimu. Tokiu atveju tampa sunkiau aiškiai tarti žodžius, balsas gali nuskambėti lėčiau ar tyliau, ritmas tapti nelygus.
Be šių veiksnių, dažnas IS simptomas – nuovargis – dar labiau apsunkina kalbėjimą, o kartu gali paveikti ir rijimo gebėjimus.
Kaip valdyti ar pagerinti kalbos gebėjimus sergant IS?
Nepaisant kalbos pokyčių, yra įvairių būdų, kaip padėti sau ir pagerinti bendravimo kokybę. Svarbiausia – neskubėti ir nebijoti paprašyti pašnekovų kantrybės. Jei jaučiate didelį nuovargį, verta suplanuoti trumpesnius pokalbius arba kai kuriomis dienomis mažiau kalbėti.
- Pasitelkite gestus, mimiką, akių kontaktą ar parodykite į objektus – neverbalinė komunikacija puikiai papildo žodinę.
- Naudokite išmaniuosius telefonus ar kompiuterius: galite rašyti žinutes, elektroninius laiškus ar užsirašyti tai, ką norite pasakyti.
- Kartais naudinga iš anksto susirašyti pagrindinius dalykus, kuriuos norėsite aptarti svarbių pokalbių metu.
Kalbos terapijos specialistai padeda taikyti specialias pratybas, kurios lavina aiškią tartį ir stiprina balso raumenis. Jei kalbos sunkumai yra labai ryškūs, dažnai pasitelkiami balsą stiprinantys prietaisai ar tekstą į kalbą paverčianti įranga, kuri padeda išgirsti jūsų mintis garsiai.
Bendravimo metu verta pasitikslinti, ar kitas žmogus išgirdo bei suprato, ką norėjote perduoti – dauguma žmonių mielai patikslins ar pakartos informaciją.
Ką galite daryti siekdami sumažinti kalbos problemų riziką?
Nors kalbos sunkumai dažnai susiję su kitais IS simptomais – raumenų silpnumu, nuovargiu, koordinacijos stoka, – kontroliuojant ligos eigą galima mažinti šių problemų progresavimą. Reguliarus bendradarbiavimas su gydytoju leidžia parengti tinkamą gydymo planą, kuris sulėtina ligos eigą ir gali sumažinti kalbos sunkumų riziką.
Tačiau net jei kalbos problemos jau atsirado, visada galima rasti būdų pagerinti bendravimą ir kasdienybę.
Pagrindiniai patarimai
IS dažnai paveikia kalbą, tačiau yra daug priemonių ir pagalbos būdų. Svarbu išbandyti skirtingas bendravimo priemones, pasitarti su savo gydytoju ir prireikus kreiptis į kalbos terapeutą. Kartu įmanoma rasti labiausiai jums tinkančius sprendimus, padedančius išlikti aktyviems ir neprarasti ryšio su aplinkiniais.
