Reumatoidinis artritas (RA) yra autoimuninė liga, kai imuninė sistema dėl sutrikusio reguliavimo pradeda sukelti uždegimą sąnarių vidinėje plėvėje. Dažniausiai liga prasideda smulkiuosiuose plaštakų sąnariuose: atsiranda skausmas, paraudimas, tinimas, sustingimas, o judesiai tampa mažiau laisvi.
Ligai progresuojant, uždegimas gali išplisti į kitus sąnarius – pėdų, čiurnų, riešų, alkūnių ar kelių. Medicinos praktikoje taip pat pastebima, kad RA gali paveikti kai kuriuos stuburo sąnarius (tarp slankstelių esančias jungtis). Be to, tai nėra vien tik „sąnarių“ liga: uždegiminiai procesai gali apimti ir kitus audinius bei organus, pavyzdžiui, odą, akis, širdį, plaučius ar inkstus.
Nors šiuo metu RA visiškai išgydyti nepavyksta, pagal dabartines medicinos žinias ligos eigą dažnai galima sulėtinti ir reikšmingai sumažinti simptomus. Gydymas paprastai derinamas iš kelių dalių: vaistų, sąnarių tausojimo strategijų, kineziterapijos. Kai sąnariai būna smarkiai pažeisti ir funkcija ryškiai sutrikusi, kai kuriais atvejais svarstomas operacinis gydymas, siekiant sumažinti skausmą ir pagerinti judrumą.
Vaistai, naudojami reumatoidiniam artritui gydyti
RA gydymas dažniausiai individualizuojamas pagal ligos aktyvumą, pažeistų sąnarių skaičių, bendrą sveikatos būklę ir gretutines ligas. Klinikinė patirtis rodo, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai uždegimas slopinamas nuosekliai ir anksti.
Biologinė terapija
Biologiniai vaistai – tai biotechnologijų būdu sukurti preparatai, sukurti taip, kad taikytųsi į konkrečias imuninės sistemos grandis. Jų tikslas – sutrikdyti imuninės sistemos signalus, kurie skatina uždegimą ir audinių pažeidimą sąnariuose.
Yra keli biologinių vaistų tipai, veikiantys skirtingus uždegimo kelius. Praktikoje parinkimas priklauso nuo to, kaip aktyviai pasireiškia liga, kaip žmogus toleruoja gydymą ir kaip organizmas atsako į ankstesnius vaistus.
Ligą modifikuojantys vaistai
Ligą modifikuojantys antireumatiniai vaistai (dažnai vadinami DMARD) skirti ne vien simptomams palengvinti. Moksliniai duomenys rodo, kad ši vaistų grupė gali keisti ligos eigą – slopinti uždegimą ir sumažinti riziką, kad ilgainiui sąnariai bus negrįžtamai pažeisti.
Šie vaistai veikia slopindami per aktyvią imuninę reakciją. Dėl to jų poveikis dažniausiai nėra momentinis – reikalingas laikas, kol gydymas pradeda pilnai veikti.
Vaistai skausmui ir uždegimui paūmėjimo metu
Esant ūmiam skausmui ir ryškesniam uždegimui, kartais naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), kurie gali padėti sumažinti skausmą ir tinimą. Dažniausiai minimi šios grupės pavyzdžiai – ibuprofenas ar naproksenas.
Kortikosteroidai
Kortikosteroidai (pvz., prednizolonas) greitai slopina uždegimą ir keičia imuninės sistemos atsaką. Medicinos praktikoje jie dažniau pasirenkami trumpam laikui: pavyzdžiui, paūmėjimo metu arba kaip laikina priemonė, kol ligą modifikuojantys vaistai pradeda veikti.
Dėl galimų nepageidaujamų poveikių ir ilgalaikio vartojimo rizikų kai kurie gydytojai stengiasi kortikosteroidus skirti atsargiai ir kuo trumpesniam laikotarpiui, jei tik įmanoma.
Sąnarių tausojimas ir apkrovos mažinimas
Reumatoidinio artrito kontrolėje svarbus ne tik medikamentinis gydymas. Paūmėjimo laikotarpiu, kai sąnariai būna jautriausi ir skausmingiausi, poilsis gali padėti sumažinti simptomus. Taip pat svarbu palaikyti sveiką kūno svorį – net nedidelis antsvoris reikšmingai padidina mechaninę apkrovą sąnariams, ypač keliams, klubams ir čiurnoms.
Jei vaikščiojimas tampa sudėtingas, pagalbinės priemonės (pavyzdžiui, lazdelė ar vaikštynė) gali padėti sumažinti krūvį skausmingiems sąnariams ir palengvinti judėjimą kasdienėje veikloje.
Kineziterapija ir judėjimas
Reguliarus, tinkamai parinktas fizinis aktyvumas padeda palaikyti sąnarių funkciją. Jis stiprina raumenis aplink sąnarius, mažina jų apkrovą, gerina judesių amplitudę ir lankstumą. Žmonėms, sergantiems RA, dažniausiai rekomenduojamas mažo poveikio aktyvumas (tokie pratimai, kurie neapkrauna sąnarių smūgiais ir staigiais judesiais).
Kai kuriais atvejais, įvertinus ligos aktyvumą ir bendrą fizinį pasirengimą, gali tikti ir intensyvesnė programa. Kineziterapeutas ar ergoterapeutas gali sudaryti individualų planą, pritaikytą pagal skausmą, judesių ribotumą ir kasdienius poreikius.
Galimos ligos komplikacijos ir kada kreiptis į gydytoją
RA yra sisteminė uždegiminė liga, todėl ilgainiui gali pasireikšti ne tik sąnarių, bet ir kitų organų ar sistemų pokyčiai. Pavyzdžiui, gali varginti odos pakitimai (bėrimai, mazgeliai, žaizdelės), akių sausumas ar uždegiminiai simptomai, kraujagyslių uždegimas, pakitimai širdies dangaluose.
Taip pat gali didėti širdies ir kraujagyslių įvykių rizika, pasireikšti mažakraujystė (kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių), atsirasti plaučių ar inkstų veiklos sutrikimų požymių. Neretai žmonės skundžiasi nuovargiu, miego problemomis ar prislėgta nuotaika.
Jei atsiranda naujų, neįprastų simptomų arba jaučiama, kad liga keičiasi (pavyzdžiui, didėja skausmas, stiprėja dusulys, atsiranda krūtinės diskomfortas, regėjimo pokyčiai, ryškus nuovargis), svarbu tai aptarti su gydytoju. Dalis šių būklių gali būti koreguojamos gydymu ar gyvenimo būdo pakeitimais, o ankstyvas įvertinimas dažnai padeda pasiekti geresnių rezultatų.
Taip pat verta su gydytoju aptarti reguliaraus sveikatos stebėjimo planą, ypač jei taikomi vaistai, galintys paveikti bendrą organizmo būklę arba jei yra širdies, plaučių ar inkstų rizikos veiksnių.
Apibendrinimas
Reumatoidinio artrito valdymas paprastai apima daugiau nei vien skausmo mažinimą. Nuoseklus gydymo planas, sąnarių tausojimas, tinkamas fizinis aktyvumas ir dėmesys bendrai sveikatai gali padėti sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti komplikacijų riziką.
Kasdienybėje dažniausiai rekomenduojama siekti subalansuotos mitybos, skirti pakankamai laiko poilsiui, palaikyti fizinį aktyvumą pagal galimybes ir reguliariai bendrauti su sveikatos priežiūros specialistais, kad gydymas būtų laiku koreguojamas pagal ligos eigą.
