Širdies sveikata – vienas svarbiausių mūsų gyvenimo kokybės veiksnių. Kartais tam tikros širdies dalys turi prisitaikyti prie padidėjusio krūvio ar spaudimo – štai tada ir išsivysto kairiojo prieširdžio padidėjimas. Tai būklė, kai kairysis prieširdis, viena iš keturių širdies kamerų, ilgainiui išsipučia ir tampa didesnis nei įprasta.
Kas yra kairiojo prieširdžio padidėjimas
Kairiojo prieširdžio padidėjimas – tai būklė, atsirandanti, kai širdies kamera intensyviai stengiasi prisitaikyti prie nuolat padidėjusio spaudimo ar kraujo tūrio. Toks spaudimas dažnai kyla esant aukštam kraujo spaudimui, širdies vožtuvų ligoms ar kitoms kraujotakos sistemos problemoms. Kairysis prieširdis išsitempia, kad galėtų susidoroti su papildomu krūviu, tačiau ilgainiui taip galima pažeisti širdies raumenį ir sukelti randėjimą.
Ką gali paveikti ši būklė?
Didesnis kairysis prieširdis dažniausiai susijęs su širdies ir kraujotakos problemomis. Dažniausiai tai pasireiškia žmonėms, kurie serga šiomis ligomis:
- Arterine hipertenzija (aukštu kraujo spaudimu)
- Mitralinio ar aortos vožtuvo ligomis
- Išemine širdies liga
- Įvairiomis kardiomiopatijomis
- Diastoliniu širdies funkcijos nepakankamumu
- Kairiojo skilvelio hipertrofija
- Įgimtomis širdies ydomis
Kaip dažnai pasireiškia kairiojo prieširdžio padidėjimas?
Tam tikrose populiacijose tai nėra reta problema. Tyrimai rodo, kad maždaug vienas iš aštuonių suaugusiųjų per dešimtmetį išsivysto ši būklė – dažniausiai žmonėms, kuriems jau per keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų.
Kairiojo prieširdžio padidėjimo simptomai
Ši būsena pati savaime retai sukelia aiškių simptomų. Dažniausiai žmogus jaučia pagrindinės ligos, sukėlusios širdies prieširdžio padidėjimą, požymius:
- Greitą nuovargį
- Sąmonės netekimą ar alpimą
- Širdies plakimo sutrikimus
- Dusulį, kvėpavimo sutrikimus
- Kūno masės didėjimą
- Galūnių patinimą
Padidėjęs kairysis prieširdis gali paskatinti širdies ritmo sutrikimus – žmogus gali jausti dažnesnį širdies plakimą, krūtinės plazdėjimą, skausmą, o kartais net nualpti.
Kas sukelia kairiojo prieširdžio padidėjimą?
Ši būklė išsivysto tiek esant įgimtoms, tiek įgytoms širdies problemoms. Pagrindinės priežastys – aukštas kraujo spaudimas, aortos ar mitralinio vožtuvo susiaurėjimas ar nepakankamumas, navikai ar dariniai kairiajame prieširdyje, arterioveninės fistulės (netipinis venos ir arterijos susijungimas). Taip pat tarp priežasčių – nuolatinis intensyvus sportas, diastolinio ir sistolinio skilvelio nepakankamumas, pertvaros defektai širdyje ir kt.
Kaip nustatomas kairiojo prieširdžio padidėjimas?
Dažniausiai pirmasis žingsnis diagnozuojant būna elektrokardiograma (EKG), kuri gali parodyti tam tikrus prieširdžio padidėjimui būdingus požymius, pvz., ilgesnę nei įprastai P bangą (didesnę nei 120 milisekundžių).
Norint tiksliai įvertinti širdies struktūrą, rekomenduojami papildomi tyrimai:
- Transtorakalinė širdies echoskopija
- Kompiuterinė širdies tomografija
- Magnetinio rezonanso tyrimas
Kairiojo prieširdžio padidėjimo gydymas
Specifinio gydymo, kuris sustabdytų ar visiškai pašalintų kairiojo prieširdžio padidėjimą, nėra. Jeigu būklė trunka ilgiau nei savaitę, jos atstatyti paprastai neįmanoma. Tačiau gydytojai gali nukreipti pastangas į pagrindinės priežasties valdymą – nuo gyvenimo būdo pokyčių iki vaistų ir chirurginių procedūrų.
- Reguliari fizinė veikla
- Tabako atsisakymas
- Druskos vartojimo mažinimas mityboje
- Ribotas alkoholio vartojimas
- Kraujo spaudimą reguliuojantys vaistai
- Vožtuvų funkcijos chirurginis taisymas ar pakeitimas
- Vaistai, palengvinantys širdies vožtuvų ligų simptomus
- Kraują skystinantys vaistai insulto prevencijai
- Gydymas širdies nepakankamumo atveju
Galimos gydymo komplikacijos
Teigiami gyvenimo būdo pasikeitimai yra saugūs, tačiau įvairūs vaistai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Dažniausi šalutiniai poveikiai: svaigulys, elektrolitų disbalansas, alpimas. Chirurginės intervencijos (pvz., vožtuvų taisymas ar keitimas) gali būti susijusios su kraujavimu, infekcija, širdies smūgiu, insultu, inkstų nepakankamumu ar širdies ritmo sutrikimais.
Kai kurios šių komplikacijų gali kelti pavojų gyvybei.
Atsistatymo laikotarpis
Po širdies vožtuvo operacijų į ligoninę dažniausiai tenka gultis kelioms dienoms ar net savaitei. Pilnas atsistatymas, priklausomai nuo gydymo tipo, dažniausiai trunka nuo dviejų iki trijų mėnesių.
Kaip sumažinti riziką susirgti kairiojo prieširdžio padidėjimu?
Svarbiausias žingsnis – rūpintis širdies sveikata ir valdyti pagrindines rizikos priežastis. Patariama:
- Laikyti kraujospūdį normos ribose
- Išlaikyti sveiką kūno svorį
- Sustabdyti arba užkirsti kelią kairiojo skilvelio padidėjimui
- Nerūkyti
- Riboti alkoholio kiekį
Prognozė, kai diagnozuojamas kairiojo prieširdžio padidėjimas
Nustačius šią būklę, padidėja tolesnių širdies sunkumų tikimybė – tai gali būti širdies nepakankamumas, prieširdžių virpėjimas, hipertenzinė širdies liga ar net insultas. Žinodami šias rizikas, galite kartu su specialistais kurti širdies sveikatinimo veiksmų planą.
Ar ši būklė pavojinga?
Pats padidėjimas nėra grėsmingas, tačiau aiškiai rodo, jog širdyje jau vyksta nemalonūs pokyčiai. Svarbu išsiaiškinti priežastį ir ją laiku gydyti, priešingu atveju gali grėsti rimtesnės komplikacijos ateityje.
Kasdienis gyvenimas su kairiojo prieširdžio padidėjimu
Gyvenimas su šia diagnoze įmanomas: svarbiausia – nustatyti, kas ją sukėlė, ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Net jeigu simptomų nejaučiate, reguliariai tikrinkitės – kasmetinės apžiūros ir echoskopija padeda laiku pastebėti pokyčius.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Reguliari kontrolė itin svarbi, net jei jaučiatės gerai. Konsultuokitės, jei stebite širdies veiklos pokyčius ar turite kitų rūpesčių dėl širdies ritmo, kvėpavimo ar galūnių tinimo.
Kokius klausimus svarbu aptarti su gydytoju?
- Kokia konkreti priežastis nulėmė kairiojo prieširdžio padidėjimą?
- Koks jums yra geriausias gydymo būdas?
- Ar verta išsitirti šeimos nariams?
