Kairiojo skilvelio hipertrofija (KSH)

Kairiojo skilvelio hipertrofija – tai būklė, kai širdies apatinio kairiojo skilvelio raumenys sustorėja. Tokie pokyčiai išsivysto, kai širdis turi ilgesnį laiką dirbti sunkiau nei įprastai – pavyzdžiui, dėl padidėjusio kraujo spaudimo arba didelio kraujo tūrio. Kartais kairysis skilvelis ne tik sustorėja, bet ir išsitempia, ūmiai prisitaikydamas prie didesnės apkrovos.

Kas vyksta vystantis hipertrofijai?

Kairysis skilvelis yra širdies kamera, kuri atsakinga už deguonimi prisotinto kraujo pumpavimą į aortą – svarbiausią arteriją žmogaus organizme. Iš čia kraujas paskirstomas po visą kūną. Kai širdis nuolatos susiduria su didesniu nei įprasta krūviu, jos raumeninis sluoksnis ima storėti ir plėstis, kad atlaikytų papildomą naštą. Kairiosios skilvelio hipertrofija laikoma viena dažniausių širdies prisitaikymo reakcijų – ji išsivysto maždaug vienam iš penkių žmonių.

Hipertrofijos formos

Vertinant šią būklę, įprasta klasifikuoti keletą rūšių pagal raumenų storėjimo pobūdį:

Koncentrinė – kai širdies sienelė tirštėja į vidų ir sumažina skilvelio tūrį.
Ekscentrinė – kai skilvelio ertmė didėja, sienelės storėja, bet pats skilvelis plečiasi į išorę.
Koncentrinis remodeliavimas – raumens storis padidėjęs, tačiau jo kiekis išlieka normalus.

Kairiojo skilvelio hipertrofijos simptomai

Dažnai šios būklės pradžioje žmogus nieko nejunta. Tik sunkėjant hipertrofijai gali pasireikšti tokie simptomai:

Susiję įrašai

Krūtinės skausmas
Nuovargis
Dusulys
Širdies ritmas tampa nereguliarus ar labai greitas
Juntami širdies permušimai
Galvos svaigimas ar net apalpimai

Priežastys

Pagrindinė kairiojo skilvelio sienelių sustorėjimo priežastis – padidintas arterinis kraujospūdis (hipertenzija). Dėl didesnio spaudimo širdis ilgainiui turėtų labiau stengtis pumpuoti kraują, todėl raumuo adaptuojasi ir storėja. Tačiau yra ir kitų ligų, sukeliančių šiuos pokyčius:

Širdies vožtuvų ligos – tokios kaip aortos vožtuvo susiaurėjimas ar pratekėjimas, mitralinio vožtuvo sutrikimai.
Diabetas, kai dėl padidėjusio cukraus yra pažeidžiamas širdies raumuo.
Kardiomiopatijos – kai kurių tipų širdies raumens ligos, kurios sutirština ar sustandina širdį.
Aortos koarktacija – aortos dalies susiaurėjimas, sunkinantis kraujo judėjimą.
Kardialinė amiloidozė – dėl tam tikrų baltymų sankaupų apsunkinamas širdies darbas.
Inkstų arterijų susiaurėjimas.
Tarpširdinės pertvaros defektas (VSD), kai yra anga tarp apatinių širdies kamerų.
Paveldimos ligos, tokios kaip Fabry ar Danon liga.
Intensyvus sportinis krūvis retais atvejais gali sukelti laikinius širdies raumens pokyčius, tačiau sportininkų širdis dažniausiai veikia normaliai ir gydymo neprireikia.

Rizikos veiksniai

Padidėjusi rizika susirgti kairiojo skilvelio hipertrofija nustatoma žmonėms:

Kai kūno masės indeksas (KMI) viršija 30 (nutukimas)
Esant lėtinei inkstų ligai
Kai sergama obstrukcine miego apnėja
Rūkantiems, daug vartojantiems druskos, arba vengiant fizinio aktyvumo

Galimos komplikacijos

Kairiojo skilvelio hipertrofija, ypač jei ji susijusi su kitomis širdies ligomis, didina didelių sveikatos sutrikimų pavojų. Palikta negydoma, ši būklė ilgainiui blogina širdies siurbimo funkciją ir didina tokių ligų riziką:

Širdies ritmo sutrikimai
Širdies nepakankamumas
Širdies infarktas
Staigi širdinė mirtis
Insultas
Demencija

Kaip nustatoma hipertrofija?

Kairiojo skilvelio sustorėjimą gali aptikti ir be simptomų, pavyzdžiui, atliekant įprastinę širdies patikrą. Specialistas gali rekomenduoti keletą diagnostinių tyrimų, priklausomai nuo įtariamų priežasčių:

Širdies echoskopija (echokardiograma)
Elektrokardiograma (EKG)
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Specialūs kraujo tyrimai
Branduoliniai vaizdiniai tyrimai, pvz., technecio pirofosfato tyrimas įtariant amiloidozę

Gydymas ir valdymas

Gydymą lemia pagrindinė ligos priežastis. Norint sustabdyti ar sulėtinti kairiojo skilvelio hipertrofijos progresavimą, gali būti rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, vartoti vaistus ar taikyti tam tikras chirurgines intervencijas.

Gyvenimo būdo keitimas – subalansuota mityba ir aktyvus gyvenimo būdas mažina kraujospūdį ir sumažina komplikacijų riziką.
Vaistai kraujospūdžiui mažinti – jie stabdo širdies raumens storėjimą ir saugo nuo rimtų komplikacijų.
Kiti vaistai – kai kuriais atvejais tinka SGLT2 inhibitoriai (geriamieji vaistai nuo diabeto) arba alopurinolis.
Operacijos širdies vožtuvams keisti – jei susiaurėjęs aortos vožtuvas, gali būti skiriama operacija, atkurianti normalų kraujo tekėjimą.
Implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius (ICD) – gyvybę gelbstintis prietaisas, normalizuojantis širdies ritmą esant pavojingiems sutrikimams.
Bariatrinė operacija – antsvorio mažinimo operacijos, kurios žymiai sumažina kraujospūdį ir palengvina širdies darbą.

Kada svarbu kreiptis į gydytoją?

Jei pajutote stiprų krūtinės skausmą, dusulį, insulto požymius, ar staiga pasireiškė dažnas, nereguliarus širdies plakimas, svarbu nedelsti ir konsultuotis su gydytoju.

Taip pat svarbu pasikalbėti su specialistu apie būtinybę atlikti tyrimus dėl kairiojo skilvelio sienelės storėjimo, galimus gydymo būdus bei rekomendacijas dėl gyvenimo būdo keitimo.

Ligos prognozė

Kairiojo skilvelio hipertrofijos eiga priklauso nuo to, ar pavyksta pašalinti pagrindinę priežastį. Aktyviai kontroliuojant kraujospūdį, būklė gali stabilizuotis arba pagerėti. Visgi jei žmogus ilgai serga hipertenzija, turi didesnį kūno svorį ar gretutinių ligų, būklė gali būti grįžtama tik iš dalies.

Laiku pradėtas gydymas ir tinkama savikontrolė leidžia išvengti sunkių komplikacijų, pailgina ir pagerina gyvenimo kokybę. Kiekvienam atvejui prognozė skiriasi, tačiau bendras tikslas – sumažinti širdžiai tenkančią apkrovą ir apsaugoti širdies raumenį nuo tolesnių pažeidimų.

Prevencija

Geriausias būdas išvengti kairiojo skilvelio hipertrofijos – užkirsti kelią ligoms, kurios ją sukelia. Ypač svarbu laiku gydyti aukštą kraujospūdį. Svarbų vaidmenį turi pastovus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kūno svorio kontrolė ir žalingų įpročių atsisakymas.