Kaklo spazmai – tai staigus, nevalingas kaklo raumenų įsitempimas, kuris dažnai pasireiškia netikėtai ir sukelia stiprų diskomfortą ar net skausmą. Šie spazmai, be skausmo, įprastai pasireiškia ir sukaustymu – tampa sunku laisvai judinti galvą, kaklą, pečius.
Kas dažniausiai patiria kaklo spazmus
Iš esmės kiekvienas gali susidurti su kaklo raumenų spazmais. Ilgas laikas prie kompiuterių, mobiliųjų telefonų ar planšečių jau tapo neatsiejama daugelio žmonių kasdienybe. Toks gyvenimo būdas dažnai lemia kaklo tempimus, skausmą ar staigius spazmus net tiems, kurie paprastai būna fiziškai aktyvūs, ypač jei tenka pervarginti ar netaisyklingai įtempti kaklo raumenis.
Kaklo biomechanika, laikysenos ypatumai ir kasdieniai įpročiai tiesiogiai daro įtaką rizikai patirti raumenų spazmus kakle.
Kaklo spazmų simptomai
Paprastai kaklo spazmas jaučiamas kaip staigus spazminis ar trūkčiojantis skausmas, kuris gali būti nuo vidutinio iki labai stipraus. Kiti dažni simptomai:
- Aštrus kaklo skausmas, dažnai stiprėjantis bandant judėti
- Giluminis, nemalonus jausmas kaklo raumenyse
- Dilgčiojimas arba „adatos dūrio“ pojūtis ties kaklo pagrindu
- Judesių ribotumas: sunku sukti galvą, pakelti pečius
- Įtempti, sukietėję kaklo raumenys
- Galvos skausmas
- Svaigulys
Simptomai gali tęstis nuo kelių minučių iki keleto savaičių, o kartais kaklo skausmai išlieka ir po to, kai spazmai atslūgsta.
Kodėl kyla kaklo spazmai
Dažniausia tokio diskomforto priežastis – kaklo raumenų, sausgyslių ar raiščių patempimas ar įtampa. Net ir minimalūs raumenų pertempimai arba nežymi trauma sukelia padidintą raumenų jautrumą, dėl ko jie įsitempia ir spazmuoja.
Taip pat galima, kad spazmus išprovokuos rimtesni sveikatos sutrikimai ar traumos. Tačiau dažniausiai priežastys yra kasdienės ir susijusios su judesiais ar laikysena.
Dažniausi veiksniai, sukeliantys kaklo spazmus
- Blogoji laikysena, ypač ilgai sėdint
- Telefono laikymas tarp peties ir ausies
- Ilgas žiūrėjimas į ekranus, kai kaklas įtemptas arba palenktas
- Sunkių daiktų nešimas tik ant vieno peties
- Per intensyvus kaklo raumenų darbas sportuojant
- Bruksizmas arba dantų griežimas naktį
- Nerimas ar stresas, dėl kurių įsitempia kaklo raumenys
- Miegas ant netinkančios pagalvės ar netinkama miego poza
- Dehidratacija, kai organizmui trūksta skysčių
Rimtesnės sveikatos būklės, susijusios su kaklo spazmais
- Bechterevo liga (stuburo uždegimas)
- Spazminė tortikolė (neurologinis kaklo raumenų sutrikimas)
- Stuburo kaklinės dalies artrozė
- Stuburo diskų išvarža
- Meningitas (smegenų dangalų uždegimas)
- Osteoartritas
- Stuburo kanalo stenozė
- Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai
- Traumos ar nelaimingas atsitikimas, pažeidęs kaklo struktūras
- Plakstelinė trauma (staigus kaklo judesys, pvz., avarijos metu)
Kartais, nepavyksta nustatyti aiškios spazmų priežasties.
Kaip diagnozuojami kaklo spazmai
Diagnozę paprastai nustato gydytojas apžiūrėjęs kaklą, pasiteiravęs apie simptomus, neseniai patirtas traumas ar veiklas, kurios būtų galėjusios sukelti spazmus. Jei kyla įtarimas dėl gilesnių sutrikimų, gali būti paskirti papildomi tyrimai.
Kaklo spazmų gydymas ir savipagalba
Neretai kaklo spazmai išnyksta savaime per savaitę. Vis dėlto, tam kad jaustumėtės geriau, verta pasitelkti įvairius namuose lengvai įgyvendinamus metodus:
- Lengvi kaklo tempimo pratimai – padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis. Reguliariai atlikdami tempimus, sumažinsite spazmų intensyvumą.
- Masažas – švelnus raumenų masažavimas nykščiu ar su artimo žmogaus pagalba skatina kraujotaką ir atpalaiduoja įtempimą.
- Sveika fizinė veikla – lengvas judėjimas, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar nesudėtingi pratimai, padeda išlaikyti kaklo raumenų elastingumą. Jei skausmas leidžia, verta nepamiršti judėti.
- Emocinės įtampos mažinimas – relaksaciją skatinančios veiklos, tokios kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ar joga, slopina įtampą ne tik mintyse, bet ir raumenyse.
- Miego poza – stenkitės miegoti ant nugaros ar šono, naudokite pagalvę, kuri palaikytų galvą taip, kad stuburas būtų tiesus.
- Vaistai nuo skausmo – nereceptiniai preparatai (pvz., ibuprofenas ar paracetamolis) gali efektyviai sumažinti skausmą ir uždegimą.
- Šaldymo terapija – šaltas kompresas (pvz., ledo maišelis) kaklui, įvyniotas į medžiaginį rankšluostį, ypač per pirmąsias 72 valandas, gali sumažinti patinimą ir skausmą. Laikykite iki 20 min., kelis kartus per dieną.
- Šilumos terapija – šilti kompresai arba pašildytas rankšluostis skatina kaklo raumenų kraujotaką ir padeda atsipalaiduoti. Galima taip pat mėgautis šiltu dušu, nukreipiant srovę į skaudamą vietą.
Jei savipagalbos priemonės neveikia, verta kreiptis į kineziterapeutą ar kitus specialistus. Gydytojas gali paskirti stipresnius vaistus ar kitokį gydymą, jei spazmus sukelia rimtesnė būklė.
Kaip išvengti kaklo spazmų
Visiškai išvengti raumenų spazmų neįmanoma, tačiau galima sumažinti jų galimybę keičiant gyvenimo būdą ir įpročius:
- Reguliariai atlikite kaklo tempimo pratimus, ypač jei dirbate sėdimą darbą.
- Skirkite laiko tempimams prieš ir po fizinio krūvio, taip užkirsdami kelią raumenų įtampai.
- Periodiškai darykite pertraukas darbe, ypač prie kompiuterio ar kitų ekranų.
- Reguliuokite monitoriaus ar ekrano aukštį, kad žiūrėtumėte tiesiai, nekreipdami kaklo žemyn ar aukštyn.
- Miegokite ant nugaros arba šono, naudodami tinkamą pagalvę.
- Naudokite dantų apsaugą, jei naktį griežiate dantimis ar linkę stipriai sučiaupti žandikaulį.
- Kalbėdami telefonu, laikykite jį rankoje arba naudokitės laisvų rankų įranga.
- Venkite nešioti sunkius daiktus viena ranka ar ant vieno peties.
- Gerkite pakankamai vandens visos dienos metu ir stebėkite kūno drėgmės poreikius.
Jei jau esate patyrę kaklo spazmų, naudokite tuos metodus, kurie anksčiau padėjo. Raumenų atpalaidavimas, kol spazmas dar neįsisiūbavo, – efektyvi priemonė užkirsti kelią skausmingiems epizodams ateityje.
Ką tikėtis susidūrus su kaklo spazmais
Kaklo spazmai gali būti labai nemalonūs, tačiau dažniausiai jie praeina savaime ir be rimtų pasekmių. Daugeliu atvejų pagerėjimas pastebimas per savaitę. Jei skausmas išlieka arba stiprėja, verta pasitarti su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją
Neretai kaklo spazmai susiję su paprastomis kasdienėmis priežastimis, tačiau rimtesnių požymių nereikėtų ignoruoti. Pasitarkite su gydytoju, jei:
- Skausmas yra labai stiprus
- Buklė negerėja ilgiau nei savaitę
- Spazmai prasidėjo po traumos (nelaimingo atsitikimo ar kritimo)
- Atsirado papildomų simptomų, pavyzdžiui, rankų ar kojų nutirpimas, galūnių silpnumas, sunku judėti arba sutriko šlapinimasis, tuštinimasis
Meningito simptomai ir neatidėliotina pagalba
Nors kaklo spazmai retai būna neatidėliotinos pagalbos pagrindas, išimtis – meningitas. Tai sunki infekcija, kuri pasireiškia ne tik sustingusiu kaklu, bet ir galvos skausmu, staiga užplūstančiu silpnumu, painiava, aukšta temperatūra, netikėtais bėrimais. Pajutus šiuos simptomus reikia kuo greičiau kreiptis į medikus.
