Kantalupa (muskmelonas) yra maistingas vaisius, tačiau daliai žmonių jis gali sukelti alerginę reakciją. Kantalupos alergija reiškia, kad imuninė sistema kai kuriuos šiame melone esančius baltymus klaidingai atpažįsta kaip pavojingus. Tuomet organizmas išskiria medžiagas, kurios „kovoja“ su alergenu, ir dėl to atsiranda būdingi alergijos simptomai.
Medicinos praktikoje pastebima, kad maisto alergijos nėra retos: jos dažniau nustatomos mažiems vaikams, bet pasitaiko ir suaugusiesiems. Reakcijos stiprumas gali labai skirtis – nuo lengvo diskomforto burnoje iki gyvybei pavojingos būklės.
Kokie simptomai gali pasireikšti suvalgius kantalupos?
Alerginė reakcija gali kilti net nuo nedidelio kiekio kantalupos ar kitų panašių melionų. Simptomai nebūtinai pasireiškia visi vienu metu, o jų intensyvumas kiekvienam žmogui skiriasi.
- burnos niežulys ar perštėjimas
- dilgčiojimas burnoje
- veido patinimas
- lūpų, liežuvio ar gerklės patinimas
- odos niežėjimas
- pykinimas, vėmimas ar viduriavimas
- pasunkėjęs kvėpavimas, švokštimas
- nosies ančių užgulimas
Kada įtarti anafilaksiją?
Labai jautriems žmonėms gali išsivystyti sunki, greitai progresuojanti reakcija – anafilaksija. Tai skubi būklė, kuriai būdingi kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimai.
- kvėpavimo takų susiaurėjimo pojūtis ir ryškus dusulys
- stiprus liežuvio ar gerklės patinimas, trukdantis kvėpuoti
- staigus kraujospūdžio kritimas (galimas šokas)
- silpnas pulsas
- labai dažnas pulsas
- galvos svaigimas, silpnumas, alpimas ar sąmonės netekimas
Jei pasireiškia anafilaksijai būdingi požymiai, reikia nedelsiant kreiptis skubios pagalbos. Negydoma anafilaksija gali sukelti ypač sunkias komplikacijas.
Ką daryti, kad reakcijų išvengtumėte?
Nors šiuo metu nėra būdo „išgydyti“ maisto alergiją vienu sprendimu, kasdienėje praktikoje taikomos aiškios prevencijos strategijos, padedančios sumažinti riziką.
- Venkite valgyti ar gerti produktus, kurių sudėtyje gali būti kantalupos.
- Ypač atidžiai rinkitės patiekalus valgydami ne namuose. Jei kyla abejonių dėl sudėties, pasitikslinkite prieš užsakydami.
- Atkreipkite dėmesį į kryžminę taršą: reakciją kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti ir maistas, paruoštas ant tų pačių paviršių ar tais pačiais įrankiais, kurie naudoti melionams.
- Su gydytoju aptarkite, kokie vaistai nuo alergijos jums tinkami (receptiniai ar nereceptiniai antihistamininiai vaistai).
Alergija ar netoleravimas: kodėl svarbu atskirti?
Kai kuriais atvejais kantalupos sukeltas negalavimas gali būti palaikytas alergija, nors tai būna maisto netoleravimas. Pagal dabartines medicinos žinias, netoleravimas nėra susijęs su imuninės sistemos reakcija ir dažniausiai pasireiškia virškinimo sutrikimais. Kai kurie žmonės, turintys netoleravimą, gali toleruoti mažus kantalupos kiekius, tačiau tiksliai įvertinti situaciją padeda gydytojo konsultacija.
Burnos alergijos sindromas (žiedadulkių–maisto sindromas)
Viena dažniausių priežasčių, kodėl suvalgius kantalupos atsiranda niežėjimas ar perštėjimas burnoje, yra burnos alergijos sindromas. Tai būklė, kai imuninė sistema „supainioja“ kai kuriuos vaisiuose esančius baltymus su žiedadulkių baltymais, kuriems žmogus jau yra jautrus. Moksliniai duomenys rodo, kad daliai žmonių, kurie patiria alerginius simptomus valgydami kantalupą, būtent ši kryžminė reakcija ir yra pagrindinis mechanizmas.
Kam tai pasitaiko dažniau?
- paaugliams ir jauniems suaugusiesiems (mažiems vaikams pasireiškia rečiau)
- žmonėms, jautriems ambrozijų žiedadulkėms (reakcijas gali provokuoti melionai, taip pat kai kurie kiti augaliniai produktai)
- žmonėms, alergiškiems žolių žiedadulkėms (kai kurie vaisiai ir daržovės gali sukelti panašų burnos srities dirginimą)
Kaip atpažinti burnos alergijos sindromą?
Šio sindromo simptomai primena maisto alergiją, tačiau dažniausiai būna lengvesni ir apsiriboja burnos bei ryklės sritimi.
- burnos ar gerklės niežėjimas, perštėjimas, dilgčiojimas
- lūpų, burnos, liežuvio ar gerklės patinimas
- ausų niežėjimas
Simptomai neretai sumažėja greitai, kai maistas nuryjamas arba pašalinamas iš burnos. Kai kuriems žmonėms padeda neutralus maistas ar vanduo. Taip pat klinikinė patirtis leidžia manyti, kad kaitinant vaisių baltymai pakinta, todėl dalis žmonių kantalupą gali toleruoti termiškai apdorotą, nors žalią – ne. Vis dėlto tai nėra universali taisyklė.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jei po kantalupos suvalgymo simptomus pajutote pirmą kartą, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar alergologu. Gydytojas gali pasiūlyti alergijos ištyrimą, padėti atskirti alergiją nuo netoleravimo, įvertinti riziką ir parengti aiškų veiksmų planą, kaip elgtis, jei simptomai pasikartotų.
