Daugeliui žmonių puodelis karštos arbatos yra kasdienis ritualas. Vis dėlto medicinos praktikoje aptariama, ar įprotis gerti labai karštus gėrimus gali didinti tam tikrų vėžinių susirgimų riziką. Moksliniai duomenys rodo, kad ryšys dažniausiai siejamas ne su pačia arbata, o su labai aukšta gėrimo temperatūra ir kartu esančiais kitais rizikos veiksniais.
Pagal dabartines medicinos žinias, vien tik karštos arbatos vartojimas nelaikomas tiesiogine vėžio priežastimi. Tačiau reguliariai geriant itin karštus gėrimus ir kartu turint kitų riziką didinančių įpročių, kai kurių vėžio formų tikimybė gali būti didesnė.
Kas didina riziką kartu su labai karštais gėrimais
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad didesnė rizika labiau tikėtina tuomet, kai itin karštų gėrimų vartojimas sutampa su kitais žinomais rizikos veiksniais, pavyzdžiui:
- rūkymu (įskaitant vandens pypkę);
- alkoholio vartojimu;
- kramtomojo tabako vartojimu;
- mitybos ypatumais;
- dažna oro taršos poveikio ekspozicija.
Kada gėrimas laikomas „per karštu“
Viename stebimajame tyrime buvo aprašyta, kad žmonėms, kurie kasdien išgerdavo apie 700 ml arbatos, kurios temperatūra buvo 60 °C ar didesnė, nustatytas žymiai didesnis stemplės vėžio rizikos rodiklis, palyginti su tais, kurie gėrė vėsesnę arbatą. Tai nereiškia, kad tokia temperatūra „sukelia vėžį“, tačiau leidžia įtarti, jog nuolatinis terminis dirginimas gali būti reikšmingas veiksnys.
Ryšys su stemplės vėžiu
Dažniausiai su labai karštais gėrimais siejamas stemplės vėžys. Stemplė – tai raumeninis vamzdelis, kuriuo maistas, skysčiai ir seilės iš burnos patenka į skrandį. Jos galuose yra žiediniai raumenys (sfinkteriai), kurie atsidaro ir užsidaro, padėdami nukreipti kąsnį reikiama kryptimi.
Stemplės vėžys išsivysto, kai stemplės gleivinės ląstelės ima pakisti ir nekontroliuojamai daugintis, formuodamos naviką. Medicinoje dažniausiai išskiriami du pagrindiniai stemplės vėžio tipai:
Plokščialąstelinis stemplės vėžys
Šis tipas siejamas su plokščiomis, plonomis ląstelėmis, dengiančiomis stemplės vidų. Būtent šis vėžio tipas tyrimuose dažniau minimas kalbant apie itin karštų gėrimų vartojimą.
Adenokarcinoma
Šiuo atveju vėžiniai pokyčiai prasideda liaukutėse, kurios gamina gleives. Dažniau tai pasitaiko apatinėje stemplės dalyje.
Galimi stemplės vėžio simptomai
Dažniausias simptomas, pasireiškiantis sergant įvairiomis stemplės vėžio formomis, yra rijimo sutrikimai: rijimas gali tapti skausmingas arba tiesiog sunkus (tarsi maistas „strigtų“).
Taip pat gali pasitaikyti ir kiti požymiai:
- užsitęsęs kosulys;
- rėmuo arba virškinimo sutrikimo pojūtis;
- užkimimas;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- sumažėjęs apetitas;
- kraujavimo požymiai iš virškinamojo trakto.
Kaip nustatoma diagnozė
Jei vargina išvardyti simptomai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Įvertinęs nusiskundimus ir atlikęs apžiūrą, gydytojas gali paskirti tyrimus, padedančius patikslinti diagnozę. Dažniausiai klinikinėje praktikoje taikomi šie metodai:
- Endoskopinis tyrimas – stemplė apžiūrima lanksčiu vamzdeliu su maža kamera, leidžiančia įvertinti gleivinę.
- Biopsija – endoskopijos metu paimamas nedidelis audinio gabalėlis ir ištiriamas laboratorijoje.
- Rentgenologinis tyrimas su kontrastu – išgertas kontrastinis skystis padeda geriau matyti stemplės kontūrus rentgeno nuotraukose.
- Kompiuterinė tomografija – padeda įvertinti stemplę ir krūtinės sritį, o prireikus – ir išplitimo požymius kitose kūno vietose.
Gydymo kryptys
Gydymo taktika parenkama individualiai ir priklauso nuo ligos stadijos, naviko vietos, bendros paciento būklės bei kitų medicininių aplinkybių. Dažniausiai taikomi šie gydymo būdai:
- Operacinis gydymas – gali būti šalinama naviko pažeista stemplės dalis, o kai kuriais atvejais reikalingas didesnės apimties pašalinimas.
- Spindulinė terapija – naudojama didelės energijos spinduliuotė, siekiant sunaikinti navikines ląsteles; gali būti taikoma prieš operaciją ar po jos.
- Chemoterapija – gydymas vaistais, skirtas paveikti vėžines ląsteles; kartais derinama su operacija ar spinduline terapija.
Ar svarbi tik arbata
Pagal turimus duomenis, didesnė rizika siejama ne vien su arbata – panašus ryšys aptariamas ir vartojant kitus labai karštus gėrimus, pavyzdžiui, kavą, karštą vandenį ar karštą kakavą. Esminis veiksnys yra temperatūra.
Kodėl temperatūra gali turėti reikšmės
Dar reikia daugiau tyrimų, kad būtų tiksliai paaiškinta priežastis. Viena iš dažniausiai minimų hipotezių – labai karšti gėrimai gali pažeisti stemplės gleivinę (sukelti mikrotraumas ir dirginimą). Tuomet gleivinė gali tapti mažiau atspari kitiems kenksmingiems veiksniams, pavyzdžiui, tabako dūmams ar alkoholio poveikiui.
Ką verta prisiminti
Labai karšta arbata savaime nėra laikoma vėžio priežastimi. Vis dėlto, jei dažnai geriami itin karšti gėrimai ir kartu yra kitų rizikos veiksnių (ypač rūkymas ar alkoholio vartojimas), stemplės vėžio rizika gali būti didesnė.
Praktiški žingsniai, kurie medicinos praktikoje dažnai rekomenduojami rizikai mažinti, yra šie: atsisakyti rūkymo, riboti alkoholį ir leisti gėrimams šiek tiek atvėsti prieš geriant. Jei atsiranda rijimo sutrikimų, užsitęsęs rėmuo ar nepaaiškinamas svorio kritimas, tikslinga neatidėlioti konsultacijos su gydytoju.
