Courvoisier požymis – tai terminas, naudojamas apibūdinti padidėjusią tulžies pūslę, kai ji išsipučia dėl tulžies sąstovio. Šią būklę galima pastebėti arba apčiuopti ties paciento pilvu po oda. Dažniausiai pradinė tulžies pūslės funkcija – kaupti ir išskirti tulžį, leidžiančią organizmui virškinti riebalus. Sutrikus tulžies nutekėjimui, pūslė prisipildo tulžimi ir pradeda didėti.
Simptomai ir kaip jie pasireiškia
Pagrindinis Courvoisier požymio simptomas – padidėjusi tulžies pūslė, kuri gali būti juntama ar net matoma po oda. Daugeliu atvejų šis reiškinys nesukelia ryškaus skausmo.
Taip pat gali pradėti ryškėti geltos požymiai: oda ar akių baltymai įgauna gelsvą atspalvį. Nors šis požymis gali atrodyti neraminantis, tai gana dažnas įvairių tulžies pūslės ligų simptomas.
Galimos priežastys
Courvoisier požymis atsiranda tada, kai užkemšamas latakas, kuriuo tulžis teka iš pūslės į plonąją žarną. Priežastimi gali būti tiek nepiktybiniai, tiek piktybiniai navikai, suspaudžiantys ar blokuojantys tulžies tekėjimą.
- Gerybiniai arba piktybiniai navikai – dažniausia priežastis.
- Tulžies akmenys šio požymio nesukelia, priešingai – jie linkę mažinti pūslės tūrį.
Diagnozavimo eiga
Norėdami patikrinti, ar nėra Courvoisier požymio, gydytojai pirmiausia apžiūri ir apčiuopia paciento pilvą. Jeigu jaučiama išsiplėtusi tulžies pūslė, atliekami papildomi tyrimai net ir nesant geltai ar kitų ryškių požymių.
- Ultragarsinis tyrimas leidžia pamatyti tulžies pūslės bei aplinkinių audinių būklę ir nustatyti, kas kliudo nutekėti tulžiai.
- Kompiuterinė tomografija (KT) suteikia vaizdus skerspjūviais, taip padėdama aiškiau įvertinti pralaidumo sutrikimus ir navikus.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) leidžia įvertinti vidaus organus, įskaitant tulžies pūslę ir latakus, detalizuojant blokados vietą.
Gydymo galimybės
Courvoisier požymio pašalinti nebūtina – jis tik nurodo, kad yra kliūtis. Pagrindinis tikslas – spręsti pačią priežastį, sukėlusią tulžies sąstovį.
- Jeigu rasta gerybinė ataugėlė, ji gali būti pašalinama chirurginiu būdu, kad būtų atkurtas normalus tulžies judėjimas.
- Piktybinių navikų atveju siekiama pašalinti auglį, kad vėžio ląstelės neplistų į kitus audinius.
- Laparoskopinė operacija dažnai leidžia pašalinti arba naviką, arba visą tulžies pūslę minimaliai invaziniu būdu. Procedūros metu taikoma bendroji nejautra ir atliekamos kelios nedidelės pjūvio vietos, pro kurias įvedami instrumentai ir kamera.
- Kai vėžinės ląstelės išplitusios už tulžies pūslės ribų, į tulžies lataką gali būti įdedamas stentas – plonas vamzdelis, kuris užtikrina tulžies nutekėjimą ir palengvina simptomus. Prireikus taikomas ir papildomas gydymas, padedantis sulėtinti onkologinės ligos progresavimą.
Ligos eiga ir prognozė
Courvoisier požymis dažnai padeda gydytojams atmesti tulžies akmenų tikimybę. Didesnė, tačiau neskausminga tulžies pūslė dažniausiai rodo, jog yra užsikimšęs tulžies latakas. Daugumą latako užsikimšimų pavyksta pašalinti šiuolaikinėmis minimaliai invazinėmis procedūromis, todėl prognozė dažnai būna palanki.
