Sklerozė kerpė yra reta odos liga, kuri dažniausiai pasireiškia lytinių organų arba išangės srityje. Tai sukuria baltus, dėmėtus odos plotus, kurie gali būti plonesni ir stangresni nei kitos odos sritys. Sklerozinės kerpės pažeista oda dažnai yra jautresnė mėlynėms ir plyšimui, o tai gali sukelti skausmingą seksą, kai jis yra ant lytinių organų.
Kas gali užsikrėsti sklerozine kerpėmis?
Nors įvairaus amžiaus vyrai, moterys ir vaikai gali susirgti skleroze, ji dažniausiai pasireiškia moterims po menopauzės. Nutukusiems vyrams arba tiems, kurių penis yra neapipjaustytas, gali būti didesnė tikimybė susirgti šia liga, nes kerpių sklerozė gali išsivystyti ant apyvarpės ar koto odos su varpos atitraukimu. Galiausiai asmenys gali turėti didesnę riziką susirgti kerpių skleroze, jei jų šeimoje yra autoimuninė liga arba jų šeimoje yra buvę kerpių sklerozė.
Kas sukelia sklerozinę kerpę?
Sklerozės kerpės priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad jos vystymąsi skatina pernelyg aktyvi imuninė sistema, hormonų pusiausvyros sutrikimas, cheminis šlapimo dirginimas, pasikartojančios grybelinės infekcijos ir ankstesni odos pažeidimai. Sklerozinė kerpė nėra užkrečiama ir lytinio akto metu negali būti perduodama iš vieno žmogaus kitam.
Kokie simptomai?
Nors kerpės sklerozė dažniausiai pažeidžia lytinius organus arba išangę, ji taip pat gali paveikti krūtis, liemenį ir žastą. Kai kurie žmonės, sergantys lengvu kerpių skleroze, gali niekada nepastebėti simptomų, tačiau vidutinio sunkumo ar sunkiais atvejais dažniausiai pasireiškia šie simptomai:
- Lygios baltos įtemptos odos dėmės, kurios laikui bėgant gali didėti
- Niežulys
- Oda, kuri lengvai plyšta ir (arba) atsiranda mėlynių
- Paraudimas
- Diskomfortas ar skausmas
- Pūslelės
- Skausmingas seksas
Kaip diagnozuojama kerpligė?
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas paprastai gali diagnozuoti sklerozinę kerpę, surinkęs paciento sveikatos istoriją ir atlikęs fizinį pažeistos odos ploto apžiūrą. Kartais gali prireikti pažeistos vietos biopsijos. Tai reiškia, kad jie paims nedidelį odos mėginį ir nusiųs jį į laboratoriją, kad būtų atidžiau ištirta mikroskopu.
Kaip tai gydoma?
Nors tai nedažna, sklerozė kerpės kartais gali pagerėti savaime. Dažniausiai sveikatos priežiūros specialistas rekomenduos kremus ar tepalus, kad sumažintų niežėjimą ir randus bei pagerintų odos išvaizdą. Dažniausias pirmosios eilės sklerozės kerpių gydymas yra steroidinis tepalas arba kremas, kurį asmuo gali tepti pažeistą vietą. Apyvarpės pašalinimas gali būti tinkamas žmonėms, turintiems neapipjaustytą penį, jei būtent ten jie susiduria su skleroze. Tačiau chirurgija genitalijų ar išangės srityje paprastai nerekomenduojama gydyti, nes kerpės sklerozė gali pasikartoti. Gera idėja suplanuoti reguliarius tolesnius apsilankymus pas sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kad jie galėtų stebėti bet kokius pokyčius šioje srityje.
Visuomenės sveikatos specialistė ir seksualinės sveikatos švietėja, besispecializuojanti reprodukcinės sveikatos ir intymių santykių srityje. Ji rašo straipsnius, skirtus padėti žmonėms suprasti ir puoselėti savo seksualinę gerovę, atsakant į svarbiausius klausimus apie kūną, emocijas ir santykius.
Greta baigė visuomenės sveikatos studijas Vilniaus universitete, o savo magistro laipsnį įgijo Londono higienos ir tropinės medicinos mokykloje (LSHTM), kur specializavosi seksualinės ir reprodukcinės sveikatos programų kūrime. Studijų metu ji dirbo su įvairiais projektais, kurių tikslas – skatinti atvirą diskusiją apie seksualinę sveikatą bei švietimą.
Greta tiki, kad seksualinė sveikata yra svarbi visapusiškos gerovės dalis, todėl savo straipsniuose ji pateikia praktišką ir moksliškai pagrįstą informaciją. Ji rašo apie įvairias temas: nuo kontracepcijos ir lytiniu keliu plintančių ligų profilaktikos iki emocinės intymumo svarbos ir sveikų santykių ugdymo.
Be straipsnių rašymo, Greta veda seminarus ir mokymus apie seksualinę sveikatą bei aktyviai dalyvauja diskusijose, siekdama sumažinti visuomenėje vyraujančius tabu. Kai ji nekuria edukacinio turinio, Greta mėgsta tyrinėti pasaulį, užsiimti joga ir tobulinti savo žinias apie žmogaus psichologiją bei gerovę.