Katės įbrėžimo liga, dažnai vadinama katės įdrėskimo karštlige, paprastai pasireiškia odos bėrimu arba iškilimais po oda ir skausmingai patinusiomis limfmazgiais. Limfmazgiai gali išlikti padidėję net kelias savaites, tačiau dažniausiai būklė pagerėja savaime.
Kas yra katės įdrėskimo liga?
Katės įdrėskimo liga – tai infekcija, kurią sukelia bakterijos Bartonella henselae. Liga dažniausiai pasireiškia limfmazgių patinimu, odos išbėrimais ar gumbeliais (papulėmis) bei karščiavimu. Šiomis bakterijomis galite užsikrėsti, jei katė įkanda, įdrėskia odą ar nulaižo atvirą žaizdą.
Ligos paplitimas ir rizikos grupės
Katės įdrėskimo liga nėra dažna – ja kasmet diagnozuojama apie 12 000 žmonių. Dažniausiai užsikrečia vaikai iki 15 metų amžiaus. Ypač atsargiems reikia būti asmenims, kurių imunitetas nusilpęs, pavyzdžiui, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis – jiems kyla didesnė rizika susidurti su rimtomis komplikacijomis.
Ligos sunkumas
Ši infekcija dažniausiai būna lengva ir praeina savaime. Rimtų komplikacijų pasitaiko retai, tačiau kasmet dėl jų į ligoninę patenka apie 500 žmonių.
Simptomai ir priežastys
Kaip atpažinti katės įdrėskimo ligą?
Pagrindiniai šios ligos požymiai – patinę limfmazgiai ir mazgeliai ar bėrimas toje vietoje, kur katė įbrėžė ar įkando. Odos pažeidimai dažnai būna netoliese žaizdos, jie gali būti panašūs į bėrimą ar sustorėjusius mazgelius.
Katės įdrėskimo ligos simptomai
- Nedideli gumbeliai ar bėrimas po oda (papulės), dažniausiai šalia įbrėžimo ar įkandimo vietos
- Padidėję, skausmingi limfmazgiai
- Karščiavimas
- Raumenų, kaulų ar sąnarių skausmai
- Maitinimosi ar svorio sumažėjimas
- Bendras silpnumas, nuovargis
Ligos priežastys ir perdavimas
Užsikrėsti galite, kai B. henselae bakterijos patenka į organizmą per įdrėskimą, įkandimą ar kai katė nulaižo atvirą žaizdą. Katės pačios užsikrečia dažniausiai nuo blusų – ypač jauni kačiukai gali ilgai nejausti jokių simptomų, bet platinti bakterijas. Katės seilės, patekusios ant atviros žaizdos, platina šią infekciją žmonėms.
Nors teoriškai galima užsikrėsti ir nuo tiesioginio blusos įkandimo, tai nėra aiškiai patvirtinta.
Diagnozė ir tyrimai
Kaip diagnozuojama katės įdrėskimo liga?
Norint nustatyti šią ligą, gydytojas visų pirma apžiūrės įdrėskimo ar įkandimo vietą, įvertins odą dėl bėrimų, apčiuops padidėjusius limfmazgius. Dažnai diagnozei pakanka vien šios apžiūros, tačiau kartais gali prireikti kraujo tyrimų – ieškoma B. henselae bakterijų. Retais atvejais naudojamas limfmazgių skysčio tyrimas.
Gydymas ir simptomų kontrolė
Kaip gydoma katės įdrėskimo liga?
Paprastai specifinis gydymas nereikalingas – liga praeina savaime. Jei simptomai užsitęsia arba žmogaus imunitetas silpnas, gydytojas gali paskirti antibiotikų – dažniausiai azitromicino. Daugeliu atvejų gydymas skirtas simptomams palengvinti.
Savijautos gerinimo būdai
- Paracetamolio ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., ibuprofeno, naprokseno) vartojimas skausmui mažinti
- Šiltų kompresų dėjimas ant skausmingų limfmazgių
- Kartais labai didelis ar skausmingas limfmazgis gali būti atvertas gydytojo, kad palengvėtų simptomai
Prevencija
Kaip saugotis katės įdrėskimo ligos?
- Stenkitės išvengti kačių įdrėskimų ar įkandimų
- Po žaidimų, glostymo ar kačių nešiojimo, visada nusiplaukite rankas
- Būkite atsargūs su valkataujančiomis ar nepažįstamomis katėmis
- Leiskite katėms būti namuose – taip sumažinsite jų kontaktą su blusomis
- Neleiskite katėms laižyti jūsų žaizdų
- Konsultuokitės su veterinaru, kaip veiksmingai apsaugoti savo katę nuo blusų
- Silpnesnio imuniteto žmonėms vertėtų rinktis jau suaugusią katę, o ne kačiuką
Prognozė ir galimos komplikacijos
Katės įdrėskimo liga daugumai žmonių praeina be ilgalaikių padarinių. Limfmazgių padidėjimas paprastai išlieka nuo dviejų iki aštuonių savaičių. Labai retais atvejais liga gali apimti kitus organus ir sukelti rimtesnių sveikatos problemų.
Galimos komplikacijos
- Endokarditas – širdies vidinio dangalo uždegimas, pavojingas gyvybei, kuris gali sukelti sąnarių ir raumenų skausmus, krūtinės skausmą, naktinį prakaitavimą
- Kepenų ir blužnies padidėjimas (hepatosplenomegalija) – pasireiškia pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu
- Parinaud’o sindromas – uždegimas akis dengiančioje junginėje ir limfmazgių padidėjimas prie ausų
- Neuroretinitas – akies bei regos nervo uždegimas, galintis bloginti regėjimą
- Encefalopatija – smegenų funkcijos sutrikimai kaip sąmonės susilpnėjimas, stiprūs galvos skausmai, retais atvejais – traukuliai
Gyvenimas su liga
Ką daryti, jei įdrėskė ar įkando katė?
Bet kokią žaizdą svarbu gerai nuplauti muilu ir vandeniu. Stebėkite, ar žaizda nesupūliuoja ar neatsiranda infekcijos požymių. Jei pastebite ligos simptomų, kreipkitės į gydytoją.
Kada sunerimti?
- Žaizda negyja ar paraudimas didėja ilgiau nei dvi dienas
- Karščiavimas neišnyksta kelias dienas
- Jaučiate ryškų limfmazgių padidėjimą ir skausmą
- Jaučiate stiprų raumenų ar sąnarių skausmą
Kada kreiptis į skubios pagalbos skyrių?
- Ilgai negyjanti žaizda ir infekcijos požymiai kitose kūno dalyse
- Aukšta temperatūra
- Sąmonės sutrikimai, sumišimas
- Dideli, stiprūs galvos skausmai
- Traukuliai
- Skausmas krūtinėje, dusulys
- Pilvo skausmas su pykinimu ar vėmimu
Klausimai gydytojui
- Ar man reikėtų vartoti antibiotikus?
- Kurie simptomai rodo galimą komplikaciją?
- Kaip dažnai turėčiau lankytis pas jus stebėsenai?
- Kada būtina kuo greičiau susisiekti su jumis arba vykti į ligoninę?
Praktiniai klausimai
Ar galima užsikrėsti nuo naminės katės?
Naminės katės, ypač gyvenančios tik namuose, rečiau užsikrečia B. henselae, nes šią bakteriją platina blusos. Tačiau jei gyvūnas yra neseniai įsigytas, ypač jaunas, arba buvo blusų, rizika išlieka.
Ar po katės įdrėskimo reikia skiepytis nuo stabligės?
Įprastai skiepas nuo stabligės po katės įbrėžimo nereikalingas, tačiau svarbu prisiminti, kad vakcinacija ir jos atnaujinimas kas 10 metų išlieka aktualūs apsisaugant nuo stabligės, kurią gali sukleti ir kitokio pobūdžio žaizdos.

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.