SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Tyrimai

Kaukolės rentgenograma

Lukas Grinčius Paskelbė Lukas Grinčius
2025 2 gruodžio
Kategorija Tyrimai
0
Kaukolės rentgenograma
Share on FacebookShare on Twitter

Kaukolės rentgeno tyrimas yra vaizdinimo priemonė, leidžianti medikams įvertinti kaukolės, veido kaulų, nosies ir antmakių kaulų būklę. Šis tyrimas nuo seno naudojamas kaip greitas ir nesudėtingas būdas įvertinti galvos sritį, kurioje yra ypatingai svarbus organas – smegenys.

Kada atliekamas kaukolės rentgeno tyrimas

Dažniausiai šis tyrimas paskiriamas po galvos traumos, kad būtų galima nustatyti galimus sužalojimus ar lūžius. Tačiau yra ir kitų priežasčių, dėl kurių gydytojai skiria kaukolės rentgenogramą:

  • kaukolės ar veido kaulų deformacijos
  • įtariamos kaulų infekcijos
  • kaulų lūžiai ar įtrūkimai
  • kaulų kalcio praradimas (dekalcifikacija)
  • reguliarūs galvos skausmai, kai įtariamos struktūrinės priežastys
  • darbo sukelta klausos netektis
  • navikai ar augliai

Pasiruošimas kaukolės rentgenui

Kaukolės rentgeno tyrimui iš anksto ruoštis beveik nereikia. Dažniausiai nuo juosmens į viršų tenka nusirengti ir apsivilkti ligoninės chalatu. Kai kuriais atvejais, jei jūsų aprangoje nėra metalinių detalių, galite likti savo drabužiais.

Prieš tyrimą būtina nusiimti visus papuošalus, akinius ir kitus galvos bei kaklo srityje esančius metalinius daiktus. Metalas gali trukdyti kokybiškai užfiksuoti vaizdą. Jei turite įmontuotų metalinių prietaisų (pavyzdžiui, metalinę plokštelę galvoje arba širdies stimuliatorių), apie tai praneškite gydytojui. Nors tai gali šiek tiek paveikti vaizdą, rentgeno tyrimas vis tiek gali būti atliktas.

Susiję įrašai

5 būdai išlikti fiziškai aktyviems ir valdyti 2 tipo diabetą — be sporto salės

5 būdai išlikti fiziškai aktyviems ir valdyti 2 tipo diabetą — be sporto salės

2026 20 sausio
Kokios chirurginio gydymo galimybės esant OAB?

Kokios chirurginio gydymo galimybės esant OAB?

2026 19 sausio

Neuropsichologas

2026 19 sausio

Darbo paieška ir darbo pokalbiai sergant Krono liga

2026 19 sausio

Kaip atliekamas kaukolės rentgenas

Tyrimas vyksta specialioje patalpoje, kurioje yra judanti rentgeno kamera. Jums bus pasiūlyta atsigulti ant rentgeno stalo arba atsisėsti į kėdę. Po stalu slypi stalčius su rentgeno plokšte arba davikliu, kuris perkelia vaizdus į kompiuterį.

Procedūros metu kūnas (ypač krūtinės bei kirkšnių sritis) bus pridengtas švinu padengta prijuoste, todėl didžioji kūno dalis bus apsaugota nuo spinduliuotės. Norint gauti įvairius vaizdus, gali tekti pakeisti padėtį – kartais teks gultis ant nugaros, kitais atvejais – pasukti galvą į šoną. Tyrimo metu svarbu neversti judėti ir sulaikyti kvėpavimą, kol bus daroma nuotrauka, tačiau diskomforto nejausite. Visa procedūra užtrunka apie 20–30 minučių. Pasibaigus tyrimui, galite grįžti prie įprastos veiklos.

Kaukolės rentgeno tyrimo rizikos

Nors rentgeno tyrimai naudoja spinduliuotę, po procedūros jos kūne nelieka. Specialistai pabrėžia, kad minimalus spinduliuotės kiekis, naudojamas šiam tyrimui, suaugusiesiems yra laikomas saugiu. Vis dėlto, besilaukiančioms ar planuojančioms nėštumą moterims ši procedūra gali būti nerekomenduojama dėl galimos rizikos vaisiui — apie savo būklę visada verta pasitarti su gydytoju.

Ką rodo ir kaip vertinami rezultatai

Atlikus kaukolės rentgeno tyrimą, nuotraukos perduodamos radiologui ir gydytojui įvertinti. Ant nuotraukos aiškiai matomi tankesni audiniai, kaip kaulai – jie atvaizduojami šviesiai. Navikai, augliai ar kiti dariniai taip pat gali būti pastebimi kaip šviesesnės vietos. Nustačius pakitimus, prireikus gali būti skiriami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos skenavimas.

Lukas Grinčius

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą. Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus. Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti. Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.

Susiję Pranešimai

5 būdai išlikti fiziškai aktyviems ir valdyti 2 tipo diabetą — be sporto salės
Ligos

5 būdai išlikti fiziškai aktyviems ir valdyti 2 tipo diabetą — be sporto salės

Paskelbė Dovydas Žilinskas
2026 20 sausio
Kokios chirurginio gydymo galimybės esant OAB?
Operacijos

Kokios chirurginio gydymo galimybės esant OAB?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 19 sausio
Neuropsichologas
Gydytojų sritys

Neuropsichologas

Paskelbė Eglė Jatulytė
2026 19 sausio
Kitas įrašas
Baltasis piedra

Baltasis piedra

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
5 būdai išlikti fiziškai aktyviems ir valdyti 2 tipo diabetą — be sporto salės

5 būdai išlikti fiziškai aktyviems ir valdyti 2 tipo diabetą — be sporto salės

2026 20 sausio
Kokios chirurginio gydymo galimybės esant OAB?

Kokios chirurginio gydymo galimybės esant OAB?

2026 19 sausio
Neuropsichologas

Neuropsichologas

2026 19 sausio
Darbo paieška ir darbo pokalbiai sergant Krono liga

Darbo paieška ir darbo pokalbiai sergant Krono liga

2026 19 sausio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • 5 būdai išlikti fiziškai aktyviems ir valdyti 2 tipo diabetą — be sporto salės
  • Kokios chirurginio gydymo galimybės esant OAB?
  • Neuropsichologas

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.