DXA tyrimas – tai šiuolaikinis rentgeno pagrindu atliekamas kaulų tankio matavimo metodas. Šis tyrimas leidžia įvertinti, kiek stiprūs ir atsparūs yra jūsų kaulai, be to, jis padeda nustatyti įvairias su kaulų sveikata susijusias būkles. Terminas „DXA“ reiškia dvisrautę rentgeno absorbcinę metriją, o anksčiau šis tyrimas buvo vadinamas „DEXA“ skenu.
Kaip atliekamas kaulų tankio tyrimas
Tyrimo metu paprastai vertinami klubų ir stuburo, o kai kada – ir dilbio kaulų stiprumas. Pacientas paguldomas ant specialaus rentgeno stalo, o radiologijos technologas padeda užimti tinkamą kūno padėtį. Gali būti naudojamos putų pagalvėlės, kad kojos ar kita kūno dalis stabiliai gulėtų reikiamoje padėtyje.
Virš gulėjusio paciento specialus skeneris pereina per reikalingas kūno sritis, fiksuodamas kaulų vaizdus. Skenavimo aparatas naudoja dvi skirtingo stiprumo rentgeno spindulių dozes, kurios, priklausomai nuo kaulų tankio, sudaro kompiuteryje detalius vaizdus ir grafikus. Kaulai nuotraukose matomi balta spalva, minkštieji audiniai – tamsesniais atspalviais.
Kada rekomenduojama atlikti DXA tyrimą
Kaulų tankio vertinimas gali būti naudingas visiems, tačiau tam tikroms grupėms tyrimą rekomenduojama atlikti reguliariai. Tikėtina, kad gydytojas pasiūlys šį tyrimą, jei siekia išsiaiškinti jūsų kaulų stiprumą ar įvertinti lūžių riziką.
- Moterims, vyresnėms nei 65 metų.
- Vyrams nuo 70 metų amžiaus.
- Vyresniems nei 50 metų asmenims, kurie jau yra patyrę kaulų lūžių.
- Žmonėms, kurių giminaičiai turi osteoporozę.
- Tiems, kurie per gyvenimą neteko daugiau nei 3,8 cm ūgio.
Be to, jaunesniems žmonėms, kuriems gresia didesnė kaulų retėjimo rizika, taip pat kartais prireikia reguliaraus DXA tyrimo. Riziką gali didinti autoimuninės ligos, tam tikri medikamentai, ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas, vitamino D trūkumas, tam tikra onkologinė chemoterapija, hormonų slopinimo gydymas, kai kurių epilepsijos vaistų vartojimas, protonų siurblio inhibitoriai ir heparinas.
Rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas ar priklausomybė alkoholiui taip pat priskiriami rizikos veiksniams. Jei susiduriate su šiomis problemomis, gydytojas gali pasiūlyti dažniau tikrintis kaulų tankį.
Kokiais atvejais tiriama kaulų sveikata
- Osteoporozės ar osteopenijos diagnostikai.
- Lūžių rizikos įvertinimui.
- Kaulų tankio stebėjimui ilguoju laikotarpiu, ypač senstant.
- Prieš pradedant gydymą ar vartojant vaistus, kurie gali susilpninti kaulus.
- Vertinant gydymo efektyvumą, jei jau gydoma dėl kaulų tankio mažėjimo.
Kaip pasiruošti DXA tyrimui
Specialaus pasiruošimo prieš tyrimą dažniausiai nereikia. Galima valgyti, gerti ir vartoti įprastus vaistus, nebent gydytojas nurodytų kitaip. Patariama apsivilkti patogius, laisvus drabužius be metalinių detalių, nes prieš tyrimą reikės nusiimti metalinius papuošalus ar drabužius su sagomis, užtrauktukais ar sagtimis.
Jei vartojate kalcio papildų ar kitų vitaminų – jų nevartokite likus 24 valandoms iki tyrimo. Praneškite gydytojui apie visus papildus ir vaistus, kuriuos vartojate – jis informuos, ar reikia daryti pertrauką iki tyrimo.
Svarbu žinoti, kad jei neseniai atlikote kitus radiologinius tyrimus su kontrastinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją), DXA tyrimą gali reikėti atidėti bent 24 valandoms.
Kiek trunka tyrimas ir ką reikėtų žinoti po jo
Paprastai kaulų tankio tyrimas trunka iki pusvalandžio. Laikas priklauso nuo to, kiek įvairių kūno sričių reikia ištirti. Po šio tyrimo galite iš karto sugrįžti prie įprastų veiklų, jokių nepatogumų ar šalutinių pojūčių nejuntama – tyrimas visiškai neskausmingas ir nereikalauja adatų ar injekcijų.
Galimi ribojimai ir kas negali atlikti tyrimo
Yra situacijų, kai DXA tyrimas nerekomenduojamas. Jeigu esate nėščia arba manote, kad galite būti nėščia, apie tai būtinai informuokite savo gydytoją – nėštumo metu geriausia vengti bet kokios spinduliuotės, kad ir kokia silpna ji būtų. Nors DXA naudojama itin maža rentgeno dozė, nėštumo atveju tyrimas paprastai neatliekamas.
Dar viena ypatybė – tyrimo rezultatai gali nežymiai skirtis, priklausomai nuo naudojamos aparatūros gamintojo ar modelio. Tačiau tai nėra svarbus veiksnys vieno žmogaus kaulų sveikatos stebėsenai per ilgą laiką, nes šeimos gydytojas vertina pokyčius, o ne tik vienkartinį rezultatą.
Kaip vertinami tyrimo rezultatai
DXA tyrimo rezultatai parodo, koks yra jūsų kaulų tankis. Šis rodiklis išreiškiamas „T“ rodikliu, kuris lygina jūsų kaulus su sveiko, jauno suaugusio žmogaus kaulų tankiu. Kuo T rodiklis artimesnis nuliui ar yra teigiamas, tuo stipresni jūsų kaulai.
- Tarp 0 ir -1 – laikomas normaliu kaulų tankiu.
- Rodiklis nuo -1 iki -2,5 rodo osteopeniją – būseną, kai kaulai pradeda retėti, bet dar nėra osteoporozė.
- -2,5 arba mažiau reiškia, kad sergate osteoporoze, kaulai yra silpnesni ir lūžių rizika didesnė.
Gydytojas išsamiai paaiškins, ką reiškia jūsų rezultatai, ir pateiks rekomendacijas dėl tolimesnės priežiūros ar gydymo. Jeigu nustatomas mažesnis nei įprasta kaulų tankis, gali būti pasiūlyta keisti gyvenimo būdą, vartoti vitaminų ar mineralų papildus (pavyzdžiui, kalcį ir vitaminą D), pradėti daugiau judėti – ypač tinka vaikščiojimas, jėgos pratimai, jogos užsiėmimai. Kai kuriais atvejais skiriami ir kaulų retėjimą stabdantys ar kaulų masę didinantys vaistai.
Kuo skiriasi DXA tyrimas ir viso kūno kaulų skenavimas
Nors abu tyrimai – DXA ir viso kūno kaulų skenavimas – susiję su kaulais, jų paskirtis skiriasi. DXA skirtas būtent kaulų tankio vertinimui, siekiant nustatyti ar įtarti tokias būkles kaip osteoporozė, osteopenija, ar padidėjusi kaulų lūžių rizika.
Viso kūno kaulų skenavimas dažniausiai skiriamas, kai įtariamos kitokios sveikatos problemos, pavyzdžiui, įtariama, kad vėžys galėjo išplisti į kaulus, arba siekiama nustatyti tam tikrų ligų stadijas. Taip pat šis tyrimas padeda identifikuoti uždegimus, kaulų pažeidimus ar kitus neįprastus pakitimus.
Kaulų tankio tyrimas yra greitas, tikslus ir padeda anksti pastebėti kaulų silpnėjimą, todėl jį verta atlikti laikantis gydytojo rekomendacijų, ypač priklausant rizikos grupei.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
