Cedrų karštligė – tai sezoninė alerginė reakcija į kalninių kedrų, dažniausiai žinomų kaip kadagių, žiedadulkes. Nepaisant pavadinimo, ši būklė retai pasireiškia tikra karščiavimu. Dažniausiai žmonės pajunta užgultą nosį, čiaudulį, kosulį ar perštėjimą gerklėje – simptomai atsiranda tuomet, kai įkvepiama ore tvyrančių žiedadulkių. Organizmas iš karto reaguoja į žiedadulkes kaip į svetimkūnį, išskirdamas įvairias chemines medžiagas gynybai, o tai ir sukelia nemalonius pojūčius.
Kas sukelia cedrų karštligę
Pagrindinė priežastis – organizmo pernelyg stipri imuninė reakcija į kedro žiedadulkes. Įkvėpus žiedadulkių, organizmas ima kovoti su jomis tarsi su infekcija, nors realios grėsmės nėra. Kiek stipriai pasireikš alergija, priklauso nuo žmogaus genetinių savybių ir aplinkos veiksnių. Dažniausiai simptomai sustiprėja esant didesniam kedrų žiedadulkių kiekiui ore – o tai būdinga žiemos mėnesiams, ypač sausam orui ir vėjui papūtus po šalto atmosferos fronto.
Kalniniai kedrai: kas tai?
Kalniniai kedrai priklauso kadagių genties medžiams, nors dažnai šie medžiai dar vadinami ir kadagiais. Paplitę jie daugelyje regionų, o būtent į vyrų rūšies medžius susitelkia pagrindinis žiedadulkių šaltinis – jas medžiai paleidžia iš mažų, oranžinių rudų kankorėžių. Tuo tarpu moteriški kadagių medžiai subrandina uogų pavidalu atrodančius kankorėžius.
Kada dažniausiai pasireiškia?
Cedrų karštligės pikas – nuo gruodžio iki vasario, tačiau jautresni žmonės simptomus gali jausti jau lapkritį ir net iki kovo. Tokiose vietovėse, kur gausu kadagių – pavyzdžiui, centrinėje šalies dalyje – oras gali būti taip prisotintas žiedadulkių, jog net atrodo, kad medžiai „rūko“. Skirtingai nei daugelis kitų alergijų, kedrų žiedadulkės ore tvyro ne pavasarį, bet žiemą – tai ir yra svarbiausias šios būklės išskirtinumas.
Cedrų karštligės simptomai
- Nosies užgulimas ir sloga
- Čiaudulys
- Akių niežėjimas ir ašarojimas
- Kosulys arba perštinti gerklė
- Silpnas karščiavimas
- Laikinas uoslės ar skonio susilpnėjimas
- Nuovargis
Kadangi cedrų karštligė sutampa su peršalimo ir gripo sezonu, ją dažnai galima supainioti su šiomis infekcijomis – simptomai labai panašūs ir gali apgauti net ilgametį alergiką.
Ypač jautriems – sergantiems astma ar lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis – cedrų karštligė gali išprovokuoti pasunkėjusį kvėpavimą, švokštimą ar spaudimo jausmą krūtinėje.
Kuo skiriasi cedrų karštligė nuo šienligės
Šienligė (alerginis rinitas) – tai alerginė reakcija, dažnai sukelianti čiaudėjimą, nosies užgulimą, niežulį ir gerklės perštėjimą. Skirtingai nei šienligė, cedrų karštligę sukelia būtent kedrų žiedadulkės, kurios žydėti pradeda žiemą. Visgi, simptomai gali sutapti, nes abi alergijos paveikia kvėpavimo takus ir pasireiškia tuo pačiu metu.
Kaip nustatoma cedrų karštligė
Alergiją žiedadulkėms galima nustatyti keletu tyrimų. Dažniausiai taikomas odos dūrio arba įbrėžimo testas: ant odos užlašinamas alergeno lašelis, oda lengvai pažeidžiama ir stebima reakcija. Kai kada prireikia kraujo tyrimo. Diagnozė galutinai patvirtinama pagal simptomų pradžios laiką ir trukmę – jei požymiai atsiranda kedrų žydėjimo sezonu, greičiausiai tai – cedrų karštligė.
Kaip gydyti cedrų karštligę
Alergijos simptomams palengvinti galima naudoti tiek nereceptinius, tiek gydytojo paskirtus vaistus, taip pat pritaikyti savo kasdienius įpročius.
Alergijos vaistai
- Antihistamininiai medikamentai (pvz., cetirizinas, loratadinas ar azelastinas) – mažina niežėjimą, pasižymi įvairiomis formomis: tabletės, lašai ar purškalai į nosį.
- Nosį atveriantys preparatai (dekongestantai) padeda sumažinti nosies užgulimą – jų yra tiek tablečių, tiek purskalų pavidalu.
- Kombinuoti vaistai, turintys tiek antihistamininio, tiek dekongestuojančio poveikio.
- Hormoniniai purškalai į nosį (kortikosteroidai) mažina nosies gleivinės uždegimą.
- Leukotrieno inhibitoriai (pvz., montelukastas) – veikia alerginės reakcijos metu vykstantį uždegimą. Jų skyrimas galimas tik su gydytojo receptu.
Astmos gydymui skirti vaistai
Kai kuriems pacientams skiriami ir inhaliatoriai ar nebulizatoriai kontroliuoti astmos simptomus – ypač jei alergija išprovokuoja bronchų spazmus ar dusulį.
Alergijos imunoterapija
Imunoterapija (alergijos vakcinos) – viena iš ilgalaikių gydymo galimybių. Reguliariai gaunamos mažos alergeno dozės leidžia organizmui palaipsniui priprasti prie žiedadulkių ir ilgainiui reaguoti į jas mažiau. Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti panašaus poveikio tabletes, kurias laikote po liežuviu. Reikėtų žinoti, kad toks gydymas trunka ne vieną mėnesį, tad jei vaistai neduoda pakankamo efekto, verta kreiptis į alergologus kuo anksčiau.
Kasdieniai patarimai
- Stenkitės kuo dažniau būti patalpoje, ypač kai oras sausas ir vėjuotas.
- Laikykite uždarytus namų ir automobilio langus.
- Grįžus iš lauko, persirenkite ir išskalbkite drabužius – žiedadulkės lengvai prisitvirtina prie audinio.
- Neveskite augintinių iškart į namus, jei nevalo jų kailio – žiedadulkės gali clingti ir prie jų.
- Reguliariai valykite namų bei lauko baldus ir paviršius.
- Planuokite laiką lauke pagal žiedadulkių prognozes (tai galite sužinoti per orų pranešimus).
- Lauke dėvėkite akinius nuo saulės, kepurę ir veido kaukę – tai sumažins žiedadulkių patekimo kiekį į burną, nosį ir akis.
- Keiskite namų ir automobilio vėdinimo filtrus dažniau.
Kiek laiko tęsis cedrų karštligė?
Ši alergija yra laikina ir susieta su žiedadulkių sezonu. Paprastai simptomai stipriausi žiemos mėnesiais, tačiau jautresniems žmonėms pasireiškia ir anksčiau. Pasibaigus kedrų žydėjimui, nepatogumai praeina savaime – tai sezoninis reiškinys, kuris baigiasi, kai sumažėja žiedadulkės ore.
Savarankiška priežiūra ir kada kreiptis pagalbos
Šiuolaikiniai alergijos vaistai padeda daugeliui, tačiau kartais reikia laiko, kol rasite veiksmingiausią priemonę. Visada verta bendradarbiauti su gydytoju, kad rastumėte geriausią simptomų valdymo būdą. Svarbu atkreipti dėmesį – jei jaučiate nuolatinius ar stiprius simptomus, verta pasikonsultuoti dėl pagalbos. Yra daugybė būdų, padedančių sumažinti alergijos poveikį ir grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
Ar galima pasiruošti iš anksto?
Visiškai išvengti alergijos paprastai nėra įmanoma, tačiau, taikant tinkamas priemones ir būnant pasiruošus žiedadulkių sezonui, galima ženkliai palengvinti simptomus bei išlaikyti gerą savijautą. Laiku pradėtas gydymas ir aktyvi prevencija leidžia užtikrinti, kad cedrų karštligė taptų tik laikinu nepatogumu, o ne ilgai besitęsiančiu rūpesčiu.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.