Genufobija – tai retai paplitusi, tačiau labai varginanti baimė, kurios metu žmogus neadekvačiai bijo kelių ar jų sužalojimų. Žodis „genu“ iš lotynų kalbos reiškia kelį, o „phobia“ iš graikų – baimę. Ši specifinė fobija gali kilti dėl skirtingų priežasčių ir smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą.
Kas yra genufobija?
Genufobija yra nerimo sutrikimas, kai žmogų gąsdina pačių ar kitų žmonių keliai, jų išvaizda arba mintys apie galimus kelių sužeidimus. Nors žmogus suvokia, kad ši baimė nėra pagrįsta realia grėsme, jam vis tiek sunku ją suvaldyti. Kai kuriems pakanka pamatyti ar paliesti kelius – arba tik pagalvoti apie juos – kad užplūstų stiprios neigiamos emocijos.
Ką dažniausiai jaučia turintys genufobiją?
- Jaučia pasibjaurėjimą, žiūrėdami į savo ar kitų kelius
- Nemaloniai reaguoja, jei kažkieno keliai juos paliečia
- Bijodami vengia liesti kelius (savo ar kitų)
- Bijo situacijų, kai reikia atsiklaupti ar sukryžiuoti kojas
- Labai išgyvena dėl galimų kelių traumų ir stengiasi jų išvengti
Kokios yra šios baimės priežastys?
Genufobijos priežastys yra įvairios: kai kuriems nepatinka kauluota kelių išvaizda, kitus stipriai paveikė kelio trauma vaikystėje ar matyti sužeidimai filmuose ar realybėje. Jei žmogus užaugo aplinkoje, kurioje keliai privalo būti pridengti dėl kultūrinių ar religinių nuostatų, atvirų kelių vaizdas gali sukelti kaltės ar gėdos jausmus. Taip pat šios baimės ištakos kartais – anksčiau nutikusi kelio trauma, patirtis slaugant sužeistą asmenį ar net matyti nemalonūs vaizdai, kai žmonės patiria kelių lūžius ar kitus sunkumus.
Ne vienam ši baimė atsiranda po rimtų traumų: slidinėjant, sportuojant ar po autoįvykio. Tokiais atvejais žmogus ima kelius laikyti pažeidžiamiausia kūno vieta. Kartais šią baimę sustiprina kitos fobijos, pavyzdžiui:
- Basifobija – kritimo baimė
- Bafmofobija – baimė laiptų ar nuolydžių, kur galima nugriūti ir susižeisti kelią
- Disticifobija – baimė patirti nelaimingą atsitikimą ar paslysti
- Genofobija – baimė intymumo, nes galima matyti ar liesti kelius
- Traumatofobija – baimė bet kokios traumos
Genufobijos simptomai
Nors žmogus supranta savo baimės perteklinumą, genufobijos simptomai pasireiškia įvairiais fiziniais ir emociniais požymiais:
- Šaltkrėtis
- Galvos svaigimas ar lengvumas galvoje
- Pernelyg gausus prakaitavimas
- Širdies plakimo padažnėjimas
- Nerimas, pykinimas
- Dusulys
- Drebulys
- Skrandžio diskomfortas ar virškinimo sutrikimai
Kas dažniau susiduria su genufobija?
Specifinės fobijos paprastai prasideda dar vaikystėje ir dažniau pasitaiko moterims. Didelę įtaką turi paveldimumas – jei šeimoje yra fobijų, didesnė tikimybė jas patirti ir ateities kartoms. Kai kurie žmonės paveldi polinkį į nerimo sutrikimus dėl genetinių veiksnių.
Kaip nustatoma genufobija?
Nors genufobija dar nėra įtraukta į oficialius psichikos sutrikimų sąrašus, specialistai gali ją diagnozuoti remdamiesi simptomais ir jų trukme. Paprastai atsižvelgiama, ar baimė kyla kaskart matant ar liečiant kelius, ar dėl to žmogus vengia tam tikrų veiklų bei situacijų, ar ši problema trunka ilgiau nei šešis mėnesius ir ar baimė trukdo kasdieniam gyvenimui.
Kaip gydoma genufobija?
Sergant genufobija galima pasitelkti įvairius gydymo metodus. Populiariausios yra šios priemonės:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET), padedanti keisti neigiamas mintis ir reakcijas susijusias su baime
- Ekspozicinė terapija – laipsniškas susidūrimas su baimę keliančiu objektu (pvz., pamažu žiūrint ar liečiant kelius), kuris padeda sumažinti nerimą
- Hipnoterapija – specialių atsipalaidavimo metodų ir minčių keitimo pagalba galima išmokti kitaip matyti ar reaguoti į kelius
- Vaistai nuo nerimo ir antidepresantai, kurie gali būti skiriami trumpam ar kaip papildoma priemonė kartu su terapija. Kai kada – beta adrenoblokatoriai, jei artėja situacija, kuri gali sukelti paniką (pvz., apsilankymas paplūdimyje)
Kokios gali būti genufobijos pasekmės?
Kai baimė stipri, žmogus gali pradėti vengti viešų vietų ar būti namuose, bijodamas netikėtai pamatyti ar liesti kelius. Toks uždarumas sukelia papildomą nerimą, gali paskatinti kitą fobiją – agorafobiją, arba nulemti sėslų gyvenimo būdą: mažiau judant padidėja antsvorio, diabeto ir kitų ligų rizika.
Genufobija taip pat gali sukelti depresiją, socialinę izoliaciją, padažnina panikos priepuolių ar priklausomybės sutrikimų tikimybę. Dėl visų šių priežasčių svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos, jei jaučiami sunkiai valdomi simptomai.
Kada verta pasitarti su gydytoju?
- Jei pasireiškia panikos priepuoliai
- Kai nerimas trukdo kasdieniams darbams ar miegui
- Pastebimas depresijos požymių arba kyla priklausomybės problemų
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kodėl man atsirado ši fobija?
- Kaip efektyviausia ją gydyti?
- Ar verta išbandyti ekspozicinę terapiją?
- Kiek laiko gali prireikti gydymui?
- Ar man tinka vaistai?
- Kokius komplikacijų požymius turėčiau stebėti?











