Keloidinė randė: kas tai, simptomai, gydymas ir šalinimas

Keloidinė randinė yra neįprastai iškili odos žymė, kuri ženkliai pranoksta pirminio odos pažeidimo ribas. Tokie randai dažnai vystosi palaipsniui – jų augimas gali trukti nuo kelių mėnesių iki net kelių metų po traumos.

Kas yra keloidinis randas?

Keloidinis randas susiformuoja toje vietoje, kur buvo pažeista oda – būtent čia ji ima pernelyg audringai reaguoti ir gamina gerokai daugiau kolageno, nei organizmui reikia žaizdai užgyti. Randas ne tik iškilęs, bet ir plinta toliau už pradinio pažeidimo ribų. Bėgant laikui jis lieka ryškus ir beveik neišnyksta savaime, todėl gali sukelti diskomfortą ar sumažinti pasitikėjimą savimi.

Kur dažniausiai formuojasi keloidiniai randai?

Tokių randų gali atsirasti praktiškai bet kurioje kūno vietoje, tačiau pastebima, kad jie dažniau iškyla ant pilvo, nugaros, krūtinės, ausų, žandikaulio ar pečių srityse.

Keloidinio rando simptomai

Keloido formavimąsi dažnai lydi įvairūs pojūčiai, kurie gali keistis priklausomai nuo individualių savybių:

Susiję įrašai

Iškilęs, aiškiai išsiskiriantis randas, dažnai didesnis už pradinį odos pažeidimą.
Niežulys.
Skausmas, jautrumas, net deginimo pojūtis apimtos vietos augimo metu.
Didesni keloidai gali riboti judesių laisvę ar paveikti tos kūno vietos funkcionalumą.

Kaip atrodo keloidas?

Kiekvieno žmogaus keloidiniai randai atrodo skirtingai: jų forma gali būti apvali, ovali ar pailga, jie gali būti kieti arba minkšti, lygūs, blizgūs ar net raukšlėti. Spalva taip pat varijuoja – randas gali būti rausvas, purpurinis, tamsesnis už aplinką arba turėti šviesesnį centrą bei tamsesnius kraštus. Apimtis ir storis priklauso nuo daugelio veiksnių.

Ar keloidai sukelia skausmą?

Kelių didėjimas dažnai sukelia spaudimo ar perštėjimo pojūtį, kartais net skausmą ar deginimą, ypač kai keloidas susidaro ties sąnariais ir trukdo judėti. Nepaisant to, kai randas stabilizuojasi ir nustoja augti, nepatogumai dažniausiai sumažėja, tačiau spaudžiant keloidą diskomfortas ar skausmas gali išlikti.

Keloidų atsiradimo priežastys ir vystymosi mechanizmas

Keloidas formuojasi dėl perteklinės kolageno gamybos odos gyjimo metu. Kolagenas reikalingas žaizdų gijimui ir odos tvirtumui, tačiau kai jo gamyba yra nekontroliuojama, susidaro didelis, iškilęs randas. Tikslios šio proceso priežastys lieka neišaiškintos, bet žinoma, kad prie to prisideda genetika ir individualūs veiksniai.

Kokie odos pažeidimai sukelia keloidus?

Spuogai
Insekto įkandimai
Vėjaraupiai
Pjūviai bei nudegimai
Piercingai, tatuiruotės
Skutimosi žaizdelės
Chirurginės operacijos (pvz., Cezario pjūvio randas)

Keloidų rizikos veiksniai

Šeimos narių polinkis į panašius randus
Tamsesnis odos atspalvis
Afro, Azijos ar Lotynų Amerikos kilmės asmenys
Amžius 10–30 metų
Nėštumas, brendimas ar kiti hormoniniai pokyčiai
Genetiniai sindromai, tokie kaip Rubinstein-Taybi

Kai kurių žmonių oda natūraliai linkusi gaminti daugiau kolageno, tačiau tikslūs genetiniai mechanizmai vis dar nėra žinomi.

Kokios galimos komplikacijos?

Nuolatinis odos patamsėjimas randų vietose, ypač veikiant saulei
Skausmas, kuris gali neišnykti, net sustojus rando augimui
Emociniai sunkumai, sumažėjęs pasitikėjimas savimi ar socialinė izoliacija dėl pokyčių išvaizdoje

Kaip diagnozuojami keloidiniai randai?

Keloidinį randą gydytojas nustato pagal apžiūrą – šiam tikslui paprastai papildomi tyrimai nereikalingi. Tačiau jei atsiranda įtarimų dėl kitų odos ligų, gali būti atliekama odos biopsija, kurios metu mikroskopiškai tiriamas pažeistas audinys.

Keloidų gydymas

Renkantis gydymo būdą, vertinami rando matmenys, struktūra ir gylis, taip pat paciento amžius, bendra sveikata. Dažnai tam reikalingas kelių procedūrų derinys. Pagrindiniai gydymo būdai:

Kortikosteroidų injekcijos ar tepalai, taip pat 5-fluorouracilo injekcijos – siekiant minkštinti formaciją ir slopinti augimą.
Lazerių terapija – specialiu šviesos spinduliu randas apdorojamas, taip sumažinant iškilumą.
Krioterapija – rando užšaldymas žema temperatūra.
Spaudžiančios aprangos dėvėjimas – ypač efektyvu randams po procedūrų ar operacijų.
Ligatūra – aplink keloidą apvyniojama chirurginė siūlė, kuris laikui bėgant padeda keliui natūraliai pasišalinti.

Vien tik chirurginis šalinimas retai taikomas, nes po pjūvio randas gali ataugti dar didesnis. Prieš operaciją dažnai rekomenduojamos kortikosteroidų injekcijos, o po jos – spaudžianti apranga. Retai, jei kitos priemonės neveiksmingos, taikoma spindulinė terapija, paprastai tik po chirurginės intervencijos, tačiau šis metodas turi savų rizikų ir parenkamas individualiai.

Nerekomenduojama taikyti jokių procedūrų savo nuožiūra be gydytojo priežiūros ar sutikimo. Svarbu kantriai laikytis nurodymų ir pasitarti, jei kyla sunkių pojūčių ar sunku dėvėti spaudžiančius drabužius.

Keloidų prevencijos galimybės

Nors visiškai išvengti keloidų neįmanoma, ypač jei turite polinkį, yra keli būdai, kaip sumažinti riziką:

Stengtis vengti odos traumų, ypač jei dirbate rizikingą darbą ar užsiimate sportu
Nedaryti auskarų ar tatuiruočių
Naudoti silikoninius gelio pleistrus ar specialius tvarsčius šviežių žaizdų ar randų vietose
Keliaujant ar būnant gamtoje naudoti repelentus nuo vabzdžių

Gydytojas gali pateikti išsamesnių rekomendacijų, kaip elgtis jūsų konkrečiu atveju.

Gyvenimas su keloidine randine

Keloidiniai randai gali turėti reikšmingos įtakos žmogaus savivertei, gyvenimo kokybei ar socialiniam aktyvumui. Kartais dėl to sumažėja noras bendrauti ar atsiranda emocinių sunkumų. Tokiais atvejais verta pasitarti su specialistu, galinčiu padėti susidoroti su psichologiniais iššūkiais.

Nors gydymas ne visada leidžia visiškai pašalinti keloidus, pastebimai sumažinti jų matomumą dažniausiai įmanoma. Tačiau net ir pasiekus gerų rezultatų svarbu žinoti: odos sužalojimai gali vėl sukelti naujų keloidų arba sugrąžinti senus randus.

Ar keloidai išnyksta patys?

Keloidiniai randai savaime nesumažėja ir neišnyksta. Tačiau dermatologo priežiūra ir tinkamai parinktas gydymas gali padėti sumažinti jų dydį ar mažiau ryškinti išvaizdą.