Kepenų hemangioma – tai gerybinė kraujagyslinė darinio rūšis, susidaranti kepenyse iš tarpusavyje susitelkusių, neįprastai suformuotų kraujagyslių. Šios kraujagyslės maitinamos kepenų arterijos. Hemangiomų gali būti ir kituose organuose, pavyzdžiui, smegenyse, kur jos gali sukelti sunkesnių simptomų, tačiau kepenyse problemų pasitaiko gana retai. Kepenų hemangiomos nepiktybėja ir paprastai nesukelia negalavimų, nebent labai išauga.
Kepenų hemangiomos esmė
Ši kraujagyslinė darinių rūšis dažniausiai nustatoma atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių. Daugiausiai žmonių turi tik vieną kepenų hemangiomą, kuri dažnu atveju išlieka tokia pat – ji nesiplečia, nesimėto po organizmą ir retai didėja. Paprastai turint hemangiomą galima gyventi įprastai, nes ji neturi įtakos bendrai kepenų veiklai ar sveikatai.
Specialistai iki šiol negali tiksliai pasakyti, kodėl šie dariniai atsiranda. Manoma, kad tai dažniau būna įgimta savybė – galbūt tam tikras vystymosi sutrikimas dar prieš gimimą. Jokios ypatingos kepenų problemos ar ligos tai nerodo – dažniausiai tai tik nedidelė anatomijos ypatybė.
Kaip dažnai aptinkama
Kepenų hemangiomos yra dažniausiai pasitaikantieji gerybiniai kepenų dariniai – jų aptinkama maždaug 5 % žmonių. Didžiausia dalis atvejų išryškėja vidutinio amžiaus moterims – net apie 80 % atvejų. Tačiau darinių galima aptikti ir vaikams. Mažiesiems dažniausiai šios hemangiomos laikui bėgant sumažėja arba visai išnyksta iki pilnametystės.
Kepenų hemangiomos simptomai
Daugumai žmonių šie dariniai nekelia jokių pojūčių: jų dydis dažniausiai neviršija 3 cm, o „milžiniškais“ laikomi tada, kai hemangioma siekia arba viršija 10 cm. Tokiais atvejais dėl spaudimo ar pilvo pūtimo gali atsirasti šie simptomai:
- Skausmas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje
- Jausmas, kad pilvas išsipūtęs
- Greitai pasiekiamas sotumas ar sumažėjęs apetitas
- Pykinimas
Galimos komplikacijos
Retais atvejais didelės hemangiomos gali suspausti kraujagysles arba tulžies latakus, dėl to gali kilti tinimas, trombozė arba gelta. Taip pat gali prasidėti kraujavimas į pilvo ertmę iš pažeistų darinio kraujagyslių. Viduje kartais pasitaiko kraujo krešulių, randėjimo ar kalkėjimo, o stiprus smūgis į kepenis gali labai retai sukelti plyšimą ir pavojingą vidinį nukraujavimą.
Kaip atrodo kepenų hemangioma?
Šie dariniai dažnu atveju būna aiškiai riboti, tamsiai raudonai mėlyni, kartais juos juosia plona kapsulė. Mikroskopu galima matyti, kad hemangioma sudaryta iš daugybės krauju prisipildžiusių kraujagyslinių ertmių – būtent dėl to ji vadinama „kavernine“.
Klimas dėl atsiradimo priežasčių
Tiksli kepenų hemangiomų kilmė nėra žinoma, tačiau spėjama, kad jos susijusios su įgimtais ar net paveldėtais veiksniais. Pastebėta, kad didesnį jų paplitimą lemia estrogeno kiekis organizme. Moterys hemangiomomis serga dažniau, ypač esant aukštesniam estrogeno lygiui (pavyzdžiui, brendimo metu, nėštumo ar vartojant hormoninį gydymą).
Ar alkoholio vartojimas turi įtakos?
Alkoholis nepasirodo kaip kepenų hemangiomų rizikos veiksnys – dažniau jis susijęs su piktybiniais darinais. Visgi alkoholio žala kepenims yra žinoma, tačiau su hemangiomomis ji nėra susijusi.
Diagnozavimo ypatybės
Didžiąja dalimi hemangiomos aptinkamos atsitiktinai, atliekant įvairius pilvo arba kepenų tyrimus. Patvirtinti darinio prigimtį gali šie nosologiniai tyrimai:
- Echoskopija su kontrastu (ultragarsiniai tyrimai su kontrastine medžiaga)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Rentgenokontrastas kraujagyslių tyrimas
- Branduolinė kepenų scintigrafija su radioaktyvia medžiaga
Paprastai vaizdiniai tyrimai aiškiai atskiria hemangiomą nuo piktybinių darinių. Jei vaizdo ypatybės nėra būdingos ar reikia pašalinti vėžio galimybę, gali būti taikomi papildomi tyrimai. Piktybiniai navikai dažnai laikui bėgant keičia savo vaizdą, pereina į kitus organus, o hemangiomos lieka tokios pačios.
Gydymo galimybės
Didžiajai daliai žmonių gydymas nereikalingas. Dažniausiai užtenka periodiškai stebėti darinį (dažnai pakanka vieno ar dviejų vaizdinių tyrimų per metus). Hemangiomos auga labai lėtai – vidutiniškai apie 2 mm per metus, o dažniausiai išvis nemažėja ir nedidėja.
Kada gali prireikti gydyti ar šalinti?
Gydymas rekomenduojamas tuomet, jei hemangioma ima didėti ar sukelia simptomus. Tokiu atveju gali būti nutraukiamas darinio kraujotakos šaltinis (kepenyse užblokuojama ar užrišama kepenų arterija), kas sumažina ar sustabdo augimą. Prireikus darinys gali būti chirurgiškai pašalinamas.
Ar svarbu stebėti hemangiomą nėštumo metu?
Nėštumo metu estrogenų kiekis organizme padidėja, todėl tam tikrais atvejais hemangioma gali imti greičiau augti. Tačiau per devynis mėnesius ji retai išauga žymiai. Jei jūs jau turite didelį darinį, gydytojas gali pasiūlyti profilaktinį gydymą, siekiant išvengti augimo. Žymiai padidėjus hemangiomai, sunkus fizinis krūvis gimdymo metu gali nežymiai padidinti jos plyšimo (ir pavojingo kraujavimo) riziką.
Ar įmanoma užkirsti kelią?
Kadangi tikslios priežastys lieka neaiškios, nėra žinoma, kaip tiksliai užkirsti kelią hemangiomoms. Manoma, kad tam tikrą prevencinį poveikį gali turėti hormoninės terapijos nutraukimas, jei pastebėta darinys kepenyse ir hormonalinis fonas yra aukštas.
Prognozė
Ilgalaikė kepenų hemangiomų prognozė yra puiki. Dauguma jų išlieka nepastebimos ir netrukdo normaliai gyventi. Jei visgi iškyla sunkumų ar įvyksta komplikacija, dažniausiai pakanka operacijos.
Ką verta žinoti apie gyvenimo būdą?
Nors mityba tiesiogiai nedaro įtakos hemangiomų būklei, tačiau sveika mityba padeda palaikyti bendrą kepenų sveikatą. Sumažinus cukraus ir riebalų kiekį racione, apsaugoma kepenų veikla ir mažinama riebalų kaupimosi tikimybė.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Kilus neaiškios kilmės pilvo skausmams ar pastebėjus virškinimo sutrikimus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai retai būna susiję su hemangioma, tačiau specialistai padės tiksliai nustatyti negalavimo priežastį.
