Keratitas yra ragenos uždegimas. Jis gali pasireikšti su infekcija arba be jos. Bakterijos, virusai, grybai ar parazitai gali sukelti infekcinį keratitą. Neinfekcinis keratitas gali atsirasti dėl nedidelių traumų, pavyzdžiui, ilgai nešiojant kontaktinius lęšius arba kai svetimkūniai patenka į akį. Kartais keratitas išsivysto pacientams, sergantiems sisteminėmis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas.
- 1.Ką sukelia keratitą?
- 2.Kokie yra keratito simptomai?
- 3.Kada turėčiau kreiptis į gydytoją, jei turiu keratitą?
- 4.Kokie yra rizikos veiksniai, galintys sukelti keratitą?
- 5.Kaip diagnozuojamas keratitas?
- 6.Kaip gydomas keratitas?
- 7.Kada mano būklė pagerės?
- 8.Kokios yra keratito komplikacijos?
- 9.Kokia keratito prevencija?
- 10.Viral keratito perdavimo prevencija
- 11.Pasiruošimas vizitui pas gydytoją
- 12.DUK
Ką sukelia keratitą?
Infekcinio keratito priežastys
- Bakterijos yra dažniausia priežastis.
- Virusai, tokie kaip pūslelinė arba herpes simplex. Herpes simplex keratitas linkęs pasikartoti.
- Grybai.
- Parazitai, tokie kaip ameba, gali sukelti acanthamoeba keratitą. Tai dažna priežastis žmonėms, kurie nešioja kontaktinius lęšius plaukimo metu.
Neinfekcinio keratito priežastys
- Akies trauma po operacijos, nelaimingo atsitikimo ar blakstienų trinimosi apie akies paviršių.
- Ilgalaikis kontaktinių lęšių nešiojimas.
- Svetimkūnis akyje.
- Per didelis UV spindulių poveikis.
- Vokų sutrikimai, tokie kaip entropionas, arba autoimuniniai sutrikimai, sukeliantys sausas akis, pavyzdžiui, Sjogreno sindromas ir reumatoidinis artritas, kartu su sausomis akimis, dėl ko atsiranda ragenos uždegimas.
- Vitaminų A trūkumas.
Kokie yra keratito simptomai?
- Akies paraudimas ir skausmas.
- Drėgnos akys arba akies išskyros.
- sunkumai atidarant voką dėl dirginimo ar skausmo.
- Neaiškus arba sumažėjęs regėjimas.
- Šviesos jautrumas.
- Jausmas, kad akyje yra svetimkūnis.
Kada turėčiau kreiptis į gydytoją, jei turiu keratitą?
Labai svarbu susitarti dėl vizito pas oftalmologą, jei patiriate minėtus simptomus. Laiku atlikta intervencija dažnai leidžia sėkmingai gydyti. Keratitas, ypač dėl sunkių infekcijų, gali sukelti rimtų komplikacijų, galinčių visam laikui pakenkti regėjimui, jei gydymas nebus pradėtas laiku.
Kokie yra rizikos veiksniai, galintys sukelti keratitą?
- Ilgalaikis kontaktinių lęšių nešiojimas sukelia akių pažeidimus ir didina infekcijos riziką.
- Nepakankamas kontaktinių lęšių valymas ar dezinfekcija.
- Lęšių nešiojimas maudantis baseinuose, voniose ar atviruose vandens šaltiniuose.
- Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas.
- Silpna imuninė sistema.
- Sausos akys.
- Akies sužalojimai, įskaitant tuos, kurie atsirado po operacijos.
Kaip diagnozuojamas keratitas?
- Išsamus akių tyrimas su plyšine lempa ir galimas fluoresceino dažų naudojimas, siekiant pagerinti ragenos anomalijų matomumą.
- Laboratorinė analizė: ašaros arba ragenos ląstelės gali būti surenkamos ir siunčiamos į laboratoriją tinkamai analizei.
Kaip gydomas keratitas?
Infekcinis keratitas
- Bakterinis keratitas: pagrindinis bakterinio keratito gydymas apima antibiotikų akių lašus. Lašų vartojimo dažnumas priklauso nuo infekcijos sunkumo, svyruoja nuo keturių kartų per dieną iki kas 30 minučių, įskaitant naktinį vartojimą. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami geriamieji antibiotikai kaip papildoma terapija.
- Grybelinis keratitas: grybelinio keratito gydymas paprastai apima priešgrybelinius akių lašus ir geriamuosius priešgrybelinius vaistus.
- Virusinis keratitas: antivirusiniai akių lašai ir geriamieji antivirusiniai vaistai yra veiksmingi gydant virusinį keratitą, sukeltą tam tikrų virusų. Dirbtiniai ašarų lašai taip pat gali palengvinti simptomus.
- Acanthamoeba keratitas: keratito, sukeltos parazito acanthamoeba, gydymas apima antiparazitinių akių lašų naudojimą. Tačiau kai kurie acanthamoeba infekcijos atsparūs vaistams, todėl reikia ilgalaikio gydymo, trunkančio kelis mėnesius. Sunkiems atvejams gali prireikti ragenos transplantacijos. Jei keratitas neatsako į gydymą arba sukelia nuolatinį ragenos pažeidimą, kuris reikšmingai paveikia regėjimą, oftalmologas gali rekomenduoti ragenos transplantaciją.
Neinfekcinis keratitas
Kaip ši būklė gydoma, priklauso nuo jos sunkumo ir priežasčių. Dirbtiniai ašarų lašai paprastai yra pakankami lengvam diskomfortui. Jei yra reikšmingas ašarojimas ir skausmas, oftalmologas gali rekomenduoti vietinius akių lašus.
Kada mano būklė pagerės?
Gali pradėti jausti pagerėjimą per vieną ar dvi dienas po gydymo pradžios. Tačiau sunkiais atvejais gijimas gali užtrukti ilgiau.
Kokios yra keratito komplikacijos?
- Nuolatinis ragenos uždegimas ir randėjimas.
- Choriniai ir pasikartojantys virusiniai ragenos infekcijos.
- Laikinas arba nuolatinis regėjimo sutrikimas.
- Nuolatinis regėjimo praradimas.
Kokia keratito prevencija?
Kontaktinių lęšių priežiūra yra būtina siekiant išvengti keratito.
- Nuimkite kontaktinius lęšius prieš miegą.
- Prieš liečiant kontaktinius lęšius, kruopščiai nusiplaukite, nuplaukite ir išdžiovinkite rankas.
- Laikykitės nurodymų, kaip prižiūrėti savo kontaktinius lęšius.
- Naudokite sterilius produktus, specialiai sukurtus jūsų lęšių tipui.
- Keiskite kontaktinius lęšius pagal rekomenduojamą tvarkaraštį.
- Atnaujinkite kontaktinių lęšių dėklą kas 3-6 mėnesius.
- Kiekvieną kartą dezinfekuodami lęšius, išmeskite tirpalą iš kontaktinių lęšių dėklo; venkite maišyti naują tirpalą su senuoju.
- Venkite nešioti kontaktinius lęšius maudantis.
Viral keratito perdavimo prevencija
Nors kai kurios virusinės keratito formos gali būti nevisiškai išvengiamos, šios priemonės gali padėti valdyti pasireiškimus.
- Venkite liesti akis, vokus ir aplinkinius odos plotus, jei turite šaltą opą ar herpesinį pūslelį, nebent kruopščiai nusiplaunate rankas.
- Naudokite tik oftalmologo paskirtus akių lašus.
- Dažnas rankų plovimas gali padėti sumažinti virusines protrūkius.
Pasiruošimas vizitui pas gydytoją
Susitarkite pas gydytoją, kai turite akių simptomų, kurie jus neramina. Prieš apsilankydami pas gydytoją, turėtumėte nustoti nešioti kontaktinius lęšius arba naudoti akių lašus. Užsirašykite savo simptomus, vaistus ir maisto papildus, kuriuos vartojote, bei klausimus, kuriuos norėtumėte užduoti gydytojui. Galimi klausimai:
- Ką sukelia mano simptomus?
- Ar man reikia atlikti kokius nors tyrimus?
- Kokį gydymą rekomenduojate? Ar yra kitų alternatyvų?
- Kada mano simptomai pagerės?
Turėtumėte būti pasiruošę atsakyti į šiuos klausimus:
- Kada pradėjote jausti akių simptomus?
- Ar paveiktos abi akys?
- Kas gali pagerinti ar pabloginti jūsų simptomus?
- Ar neseniai turėjote akių sužalojimų?
- Ar nešiojate kontaktinius lęšius?
- Ar nešiojote kontaktinius lęšius plaukimo metu?
- Koks yra jūsų įprastas kontaktinių lęšių priežiūros režimas?
- Ar vartojote vaistus ar maisto papildus?
- Ar neseniai keitėte kosmetiką?
DUK
- Kokie skirtumai tarp uveito ir keratito? Pagrindinis skirtumas tarp uveito ir keratito yra uždegimo vieta akyje. Nors jų požymiai ir simptomai gali sutapti, uveitas specifiniu būdu taikosi į uveą. Uvea apima rainelę, choroidą ir ciliarinį kūną. Tuo tarpu keratitas veikia rageną, kuri yra apsauginis sluoksnis, padengiantis rainelę. Rožinės akys taip pat rodo panašius simptomus, nes pažeidžiama junginė. Kai uždegimas paveikia rageną ir junginę, tai vadinama keratokonjunktyvitu.
