Endometriozė – tai būklė, kai audinys, labai panašus į tą, kuris įprastai dengia gimdos vidų, ima augti už jos ribų. Ši liga dažnai sukelia skausmingus mėnesinius, dubens skausmą, o kartais ir nevaisingumo problemas. Jei toks audinys prisitvirtina prie kiaušidės, ten gali susiformuoti vadinamoji endometriominė kysta, dar vadinama „šokoladine“ dėl savo tamsaus, tiršto turinio. Šios kystos neretai prideda papildomų nemalonių simptomų ir gali būti laikomos pažengusios endometriozės žymeniu.
Kas yra endometrioma?
Endometrioma – tai kiaušidžių kysta, susidariusi iš endometriozės židinio. Viduje ji užpildyta ruda, į tirštą šokoladą panašia mase, kuri atsiranda dėl pasikartojančio kraujavimo menstruacijų metu. Tokia kysta gali sukelti uždegimą, dirginti aplinkinius organus, net prilipti prie kitų pilvo ertmės struktūrų. Kartais ji ne tik sukelia ryškius simptomus, bet ir padidina tam tikrų komplikacijų riziką.
Kaip dažnai pasitaiko endometriomos?
Endometriozė diagnozuojama maždaug 10% menstruojančių asmenų. Iš jų – 17% iki 44% laikui bėgant išsivysto endometriominės kystos. Tai reiškia, jog ketvirtadaliui ar net beveik pusei sergančiųjų endometrioze išsivysto šios kystos.
Simptomai ir priežastys
Endometriomų simptomai
Bene dažniausias simptomas – nuolatinis arba pasikartojantis skausmas dubens srityje. Jis gali pasireikšti nepriklausomai nuo menstruacijų. Dažnai žmonės jaučia ir:
- Labai skausmingas mėnesines
- Nemalonų pojūtį ar net skausmą lytinių santykių metu
- Skausmą šlapinantis ar tuštinantis
- Padažnėjusį norą šlapintis
- Skausmus apatinėje nugaros dalyje
- Pykinimą, vėmimą
- Pilvo pūtimą
Kaip atrodo ir kokio dydžio gali būti endometrioma?
Endometriominės kystos gali būti vos kelių milimetrų dydžio, bet gali išaugti ir iki kelių centimetrų ar net apimti abi kiaušides. Dydis priklauso nuo ligos trukmės, individualių organizmo savybių.
Kodėl susiformuoja endometrioma?
Iki šiol nėra aiškiai nustatyta, kodėl susiformuoja endometrioma. Viena populiariausių teorijų teigia, kad per menstruacijas dalis gimdos gleivinės vietoj įprasto pasišalinimo per makštį, patenka atgal į dubens ertmę per kiaušintakius ir prisitvirtina prie kiaušidžių. Tokiu būdu, kas kartą ciklo metu audinys kraujuoja, uždegimas kaupiasi ir ilgainiui formuojasi endometriominė kysta.
Kokie rizikos veiksniai skatina endometriomų atsiradimą?
- Paveldimumas (ši liga dažniau pasireiškia turint artimųjų, sirgusių endometrioze)
- Ankstyvas pirmųjų mėnesinių atsiradimas (iki 11 metų)
- Trumpi menstruacijų ciklai (mažiau nei 27 dienos tarp kraujavimų) ir/ar ilgas menstruacijų kraujavimas (daugiau nei 7 dienos)
- Įgimti gimdos ar kiaušintakių pakitimai, anatominės anomalijos
Galimos komplikacijos
Dažniausia komplikacija – sunkesnė endometriozės eiga. Taip pat neretai kyla:
- Nevaisingumas dėl kiaušidžių bei kiaušintakių randėjimo ir uždegimo procesų
- Neramumai su žarnynu ir šlapimo pūsle: kartais gali visiškai užsikimšti arba sukelti nuolatinius tuštinimosi, šlapinimosi sutrikimus
- Endometriomos plyšimas – staigus skausmas dėl kystos plyšimo ir jos turinio išsiliejimo
- Retai – padidėjusi rizika susirgti kiaušidžių vėžiu
Jeigu kysta plyšto, pasireiškia stiprus pilvo skausmas, silpnumas, karščiavimas ir bloga savijauta.
Diagnostikos eiga
Kaip nustatoma endometrioma?
Pirmiausia gydytojas atlieka fizinį dubens apžiūrą, kurios metu gali apčiuopti padidėjusią arba neįprastą kiaušidę, ypač jei kysta didesnė. Tikslesnis vaizdas gaunamas atliekant echoskopiją (ypač per makštį) ar magnetinio rezonanso tomografiją.
Galutinė diagnozė dažniausiai nustatoma atlikus laparoskopinę operaciją. Jos metu chirurgas mažu pjūviu įveda specialų instrumentą su kamera, apžiūri pilvo ertmę ir gali paimti kystos audinio mėginį arba pašalinti kystą visą. Gavus audinio mėginį, jis tiriamas laboratorijoje.
Kokie papildomi tyrimai gali būti reikalingi?
- Kraujo tyrimas (bendras kraujo tyrimas), kuris leidžia įvertinti anemiją ar uždegimo požymius
- Šlapimo tyrimas infekcijoms atmesti
- Lytiniu keliu plintančių ligų tyrimai, jei yra atitinkamų simptomų
Gydymo galimybės
Kaip gydomos endometriomos?
Nors visiškai išgydyti endometriominę kystą nėra galimybės, gydymas pasirenkamas priklausomai nuo simptomų ir kystos dydžio. Pagrindiniai būdai:
- Stebėjimas: jei kysta maža, neskausminga, kartais gydytojas rekomenduoja tiesiog stebėti eigos pokyčius
- Chirurginis šalinimas (dažniausiai laparoskopija): jei kysta didesnė nei 4 centimetrai, kelia skausmą ar kitų sveikatos problemų, ji gali būti pasiūlyta pašalinti
- Vaistai: skiriami hormoniniai preparatai (kontraceptinės tabletės, žiedai, pleistrai ar ne hormoniniai vaistai), kurie leidžia stabilizuoti hormonų svyravimus ir sumažinti simptomus bei pagerinti gyvenimo kokybę
Pasirinkimas, kokį gydymą rinktis, priklausys nuo daugelio veiksnių – simptomų sunkumo, amžiaus, tolimesnių planų dėl šeimos kūrimo.
Ką daryti, jei endometrioma nešalinama?
Jei kysta maža, nesukelia skausmo ir netrukdo kasdieniam gyvenimui, gydytojas gali rekomenduoti tik stebėti būklę reguliariai atliekant tyrimus.
Ar endometriomos gali grįžti?
Taip, net ir pašalinus kystą, laikui bėgant ji gali vėl susiformuoti. Pasikartojimo rizika priklauso nuo ligos išplitimo, paciento amžiaus ir taikyto gydymo. Duomenys rodo, kad maždaug kas ketvirtam žmogui endometrioma gali atsinaujinti.
Prevencija
Kol kas nėra patikimo būdo, kuris užkirstų kelią endometriominėms kystoms susidaryti.
Ligos eiga ir prognozė
Turint endometriomas dažniausiai sergama vidutinio arba sunkaus laipsnio endometrioze. Svarbu rūpintis savijauta, siekiant sumažinti skausmą ar kitus simptomus, taip pat gali prireikti pagalbos sprendžiant vaisingumo klausimus.
Kasdienis gyvenimas su endometrioma
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate dubens skausmą, pastebite kitus endometriomai būdingus simptomus, būtinai apsilankykite pas gydytoją. Tinkamai atlikti tyrimai padės tiksliai nustatyti, ar jūsų negalavimų priežastis – būtent ši kysta.
Kada būtina skubi pagalba?
Į gydymo įstaigą rekomenduojama važiuoti nedelsiant, kai įtariama kystos plyšimas arba staiga pasireiškia šie požymiai:
- Karščiavimas
- Vėmimas
- Silpnumas ar svaigimas, apalpimo pojūtis
- Staigus, intensyvus pilvo skausmas
Dažniausiai painiojamos kiaušidžių kystos ir endometriomos
Pagrindinės skirtybės – kas pripildo kystą ir nuo ko ji susiformuoja. Endometriomos viduje dažniausiai kaupiasi senas tamsus kraujas, o įprastose kiaušidžių kystose randama ne tik kraujo, bet ir kitų audinių ar skysčių. Endometriomos visada susijusios su endometrioze, o kitos kiaušidžių kystos gali atsirasti ir dėl įvairių kitų priežasčių.
Ar endometrioma yra sunkesnė nei pati endometriozė?
Endometrioma iš esmės yra viena iš endometriozės formų. Dažniausiai jos atsiradimas rodo sunkesnę, pažengusią ligos stadiją, tačiau viena kitą jos „nelenkia“ pagal sunkumą – tai tiesiog susiję procesai.
