Duralinė arteriovenoza fistulė – tai reta, bet svarbi kraujagyslių sutrikimo forma, kai nenormalus ryšys užsimezga tarp arterijos ir venos kietajame galvos ar nugaros smegenų dangale (dura mater). Dėl šio ryšio sutrinka įprastas kraujo tėkmės kelias bei kraujagyslių veikla, o ilgainiui gali kilti rimtų sveikatos grėsmių.
Kas yra duralinė arteriovenoza fistulė
Normaliai kraujas iš širdies per arterijas pasiekia visus kūno organus ir audinius, vėliau, per smulkius kapiliarus, jis pereina į venas ir taip teka atgal link širdies. Kapiliarai yra svarbi grandis, kuri lėtina kraujotaką ir leidžia efektyviai perduoti deguonį audiniams. Tačiau esant duralinei arteriovenozei fistulei (dAVF) būtent kapiliarų jungtis praleidžiama – arterija tiesiogiai susijungia su vena. Tokia tiesioginė jungtis lemia, kad į veną staiga plūsteli daug didesnis kraujo kiekis nei ji pajėgia priimti.
Dėl to kyla nenormalūs kraujospūdžio pokyčiai, kraujagyslės gali didėti, deformuotis, o kartais – net plyšti. Tokia kraujavimo rizika, ypač galvos srityje, yra itin pavojinga gyvybei.
Kiek paplitusi ši būklė
Duralinė arteriovenoza fistulė diagnozuojama labai retai – ji kasmet nustatoma maždaug 0,15–0,19 iš 100 tūkstančių gyventojų.
Duralinės arteriovenoze fistulės rimtumas
Nors kai kurie atvejai būna švelnūs ir ilgai nesukelia jokių sveikatos problemų, šis sutrikimas gali būti ir labai pavojingas. Kraujagyslei plyšus, galvos smegenų audiniai gali būti negrįžtamai pažeisti ar ištikti insultas.
Duralinės arteriovenoze fistulės simptomai
Didžioji dalis žmonių ilgą laiką nejaučia jokių sutrikimo požymių. Tačiau pasireiškus simptomams, jie gali būti labai įvairūs – nuo menkų pokyčių iki pavojingų būklių, priklausomai nuo fistulės vietos. Tipiniai simptomai yra:
- Galvos skausmai
- Pykinimas ir vėmimas
- Pulsuojantis spengimas ausyse
- Regėjimo pakitimai
- Kalbos, suvokimo sutrikimai
- Pusiausvyros arba koordinacijos sunkumai
- Raumenų silpnumas arba nutirpimai
- Skausmas veide, rankose ar kojose
- Atminties silpnėjimas
- Keisti pojūčiai ar jutimų pakitimai
Simptomus dažniausiai lemia galvos smegenų kraujavimas.
Duralinių arteriovenozių fistulių atsiradimo priežastys
Medikai dar nesutaria dėl tikslių šio sutrikimo priežasčių. Dažniausiai manoma, kad jį nulemia patirta galvos trauma – kartais net prieš daugelį metų. Kai kurie tyrimai rodo, kad dAVF gali kilti dėl sutrikusios kraujo tėkmės kraujagyslėse, kurios nuteka kraują nuo smegenų. Prisidėti gali įvairūs įvykiai – kraujo krešulių susidarymas, galvos trauma ar net operacijos.
- Smegenų traumos
- Kraujo krešuliai (trombozė)
- Ankstesnės galvos operacijos (pavyzdžiui, kraniotomija)
Kai kurie žmonės su šia būkle gali gimti, tačiau ji nėra paveldima.
Kokie rizikos veiksniai
DAVF gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai pasitaiko suaugusiesiems nuo 40 iki 60 metų.
Galimos komplikacijos
- Kraujavimas į smegenų audinius
- Kraujosruvos tarp galvos smegenų ir jų dangalų (subduralinė hematoma)
- Kraujavimas tarp smegenų ir jų dangalų (subarachnoidinis kraujavimas)
- Padidintas spaudimas kaukolėje
- Traukuliai
- Insultas
Komplikacijos gali būti pavojingos gyvybei.
Duralinės arteriovenoze fistulės diagnozė
Pirmiausia gydytojas įvertina paciento nusiskundimus, atlieka išsamų fizinį ir neurologinį ištyrimą, susipažįsta su ligos istorija. Norint tiksliai nustatyti diagnozę, dažniausiai pasitelkiami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir magnetinė rezonansinė angiografija (MRA)
- Kompiuterinė tomografinė angiografija (KTA)
Šie tyrimai leidžia geriau pamatyti smegenų ir stuburo kraujagysles. Jei tyrimai rodo dAVF požymius, skiriama detalesnė — cerebrinė angiograma. Tai invazinis, bet labai informatyvus tyrimas – į arteriją įvedamas kateteris, suleidžiama kontrastinė medžiaga, o rentgeno vaizdų pagalba stebima tiksli kraujotaka bei aptariama kaip geriausiai gydyti fistulę.
Gydymo galimybės ir eiga
Pagrindinis gydymo tikslas – uždaryti nenormalią arterijos ir venos jungtį. Gydymo taktiką lemia fistulės vieta, simptomų pobūdis bei bendra paciento sveikata. Dažniausia taikomos šios procedūros:
- Chirurginė operacija, kurios metu pašalinama nenormali jungtis
- Endovaskulinė embolizacija – naudojant kateterį užkemšama patologinė rytis
- Stereotaksinė radiochirurgija – itin taikli spindulinė terapija užblokuoja fistulės vietą kraujagyslėje
Gydymas dozuojamas individualiai, atsižvelgiant į visas aplinkybes. Nesant simptomų, dažnai pasirenkamas stebėjimas ir reguliarūs patikrinimai, siekiant užkirsti kelią komplikacijoms.
Ar galima išvengti duralinės arteriovenoze fistulės?
Specifinės šios būklės prevencijos kol kas nėra nustatytos. Siekiant mažinti riziką, rekomenduojama laiku gydyti kraujo krešėjimo sutrikimus, saugoti save sportuojant ar imantis aktyvios veiklos, naudoti tinkamas apsaugos priemones.
Duralinės arteriovenoze fistulės prognozė
Ligos eiga ir sveikimo galimybės priklauso nuo fistulės vietos ir nuo to, ar buvo įvykęs kraujavimas. Ankstyvas nustatymas ir gydymas žymiai pagerina perspektyvas. Visgi, kai kuriais atvejais komplikacijos gali būti rimtos ar nepataisomos. Dažnai, jei prireikia, siūloma reabilitacija – kineziterapija, ergoterapija, logopedo konsultacijos.
Nors dAVF nėra dažna, tyrimai parodė, kad metinis mirtingumas dėl šios ligos siekia 11–19 %, tad išgyvenamumas viršija 80 % atvejų.
Kada kreiptis į gydytoją
Pasikonsultuokite su specialistu, jeigu pajutote:
- Stiprų, netikėtą galvos skausmą
- Raumenų silpnumą ar galūnių tirpimą
- Kalbos, regėjimo ar pusiausvyros pablogėjimą
- Naujai atsiradusį pulsuojantį ūžesį ausyse
Ką svarbu sužinoti iš gydytojo
- Kurioje vietoje yra fistulė?
- Kokį gydymo būdą rekomenduojate?
- Ar reikės operacijos?
- Ar yra galimų gydymo šalutinių poveikių?
- Ar fistulė gali atsirasti vėl po gydymo?
- Kaip dažnai reikia lankytis pas gydytoją stebėsenai?